Tyrimai atskleidė nerimą keliantį ryšį tarp ilgesnio miego ir mirtingumo. Mokslininkai teigia, kad reguliariai miegant ilgiau nei devynias valandas per naktį mirties rizika gali padidėti iki 30 %, palyginti su tais, kurie miega septynias ar aštuonias valandas. Ši sąsaja išlieka įvairiuose tyrimuose ir populiacijose. Nors šis ryšys atrodo tvirtas, jį lemiantys mechanizmai tebėra sudėtingi ir ne iki galo išaiškinti. Kyla klausimas: ar per ilgas miegas yra tik pagrindinių ligų simptomas, ar jis gali aktyviai prisidėti prie sveikatos pablogėjimo? Atsakymas į šį klausimą turi didelę reikšmę visuomenės sveikatai.
Stebinantis ryšys tarp per ilgo miego ir mirtingumo
Nors miegas yra labai svarbus žmogaus sveikatai, vis daugiau tyrimų rodo, kad per ilgas miegas,t. y. daugiau nei devynios valandos per parą, gali būti susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika.
Daugelyje longitudinių tyrimų nustatyta, kad asmenų, kurie nuolat miega ilgiau nei devynias valandas, mirtingumo dėl visų priežasčių rizika yra 30 % didesnė, palyginti su tais, kurie miega septynias-aštuonias valandas. Šis ryšys išlieka net ir kontroliuojant tokius veiksnius kaip amžius, lėtinės ligos ir vaistų vartojimas.
Mokslininkai daro prielaidą, kad šis ryšys gali būti susijęs su pagrindiniais sveikatos sutrikimais, uždegiminiais procesais arba sutrikusiais cirkadiniais ritmais, o ne su miego žalingumu.
Tyrimai apie ilgesnę miego trukmę
Ką tiksliai mokslinė literatūra pasakoja apie ilgesnę miego trukmę? Keliuose didelės apimties tyrimuose nustatyta, kad tarp ilgesnio nei devynių valandų miego ir padidėjusios mirtingumo rizikos yra ryšys. Žurnale „Journal of the American Heart Association” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad ilgai miegantys asmenys turėjo 30 % didesnę mirtingumo dėl visų priežasčių riziką, palyginti su tais, kurie naktimis miega 7-8 valandas.
Mokslininkai pastebi, kad ilgesnė miego trukmė dažnai susijusi su pagrindiniais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija, miego apnėja ir širdies bei kraujagyslių ligos. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad per ilgas miegas gali būti ir sveikatos problemų simptomas, ir jų priežastis, todėl atsiranda dvikryptis ryšys, reikalaujantis kruopštaus duomenų aiškinimo ir individualaus medicininio įvertinimo.
Galimi mechanizmai, lemiantys su miegu susijusią riziką sveikatai
Sudėtingas žmogaus organizmo santykis su ilgesniu miegu atskleidžia keletą galimų mechanizmų, kurie gali susieti ilgą miegą su padidėjusia mirtingumo rizika.
Tyrimai rodo, kad pernelyg ilga miego trukmė gali sukelti uždegimines reakcijas, padidinti citokinų, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, kiekį. Miego fragmentiškumas, būdingas ilgiau miegantiems žmonėms, sutrikdo normalią miego struktūrą ir gali pakenkti imuninei funkcijai.
Ilgesnis miego režimas, susijęs su ilgesniu miegu, gali lemti fizinės būklės pablogėjimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Mokslininkai taip pat nurodo, kad pagrindinės ligos, tokios kaip miego apnėja, depresija ir nediagnozuotos ligos, vienu metu sukelia ilgesnį miegą ir didina mirtingumo riziką, todėl susidaro dvikrypčiai ryšiai, kai per ilgas miegas yra ir simptomas, ir sveikatos pablogėjimo priežastis.
Priežasties ir simptomo atskyrimas: ar per ilgas miegas yra kaltininkas?
Nustatyti, ar per ilgas miegas aktyviai prisideda prie mirtingumo, ar tik atspindi pagrindinius sveikatos sutrikimus, tebėra pagrindinis miego įpročius tyrinėjančių mokslininkų uždavinys. Ilgo miego ir padidėjusios mirtingumo rizikos ryšys kelia klasikinę koreliacijos ir priežastingumo dilemą.
Duomenys rodo, kad per ilgas miegas dažnai būna nediagnozuotų ligų, tokių kaip depresija, miego apnėja ar uždegiminiai sutrikimai, simptomas. Šios pagrindinės ligos, o ne pats ilgesnis miegas, gali lemti mirtingumo riziką.
Priešingai, biologiniai mechanizmai rodo, kad ilgas gulėjimas lovoje gali turėti tiesioginį poveikį širdies ir kraujagyslių funkcijai ir medžiagų apykaitos reguliavimui.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja tirti nepaaiškinamą miego trukmės pailgėjimą kaip galimą sveikatos problemų rodiklį.
Poilsio subalansavimas: Rasti optimalią miego trukmę
Subalansuotas poilsis: Rasti optimalią miego trukmę
Nors moksliniai tyrimai rodo, kad per ilgas miegas kelia pavojų, norint nustatyti savo asmeninę idealią miego trukmę, reikia atkreipti dėmesį į individualius veiksnius, kurie įvairiose populiacijose labai skiriasi.
Dauguma suaugusiųjų idealiai funkcionuoja miegodami septynias-aštuonias valandas, nors genetiniai veiksniai gali turėti įtakos individualiems poreikiams. Miego ekspertai rekomenduoja stebėti, kaip jaučiatės visą dieną – nuolatinis nuovargis, nepaisant pakankamo miego, reikalauja gydytojo konsultacijos.
Reguliarus miego režimas, pastovus laikas miegoti ir miegamieji be technologijų padeda kokybiškai pailsėti.
Tie, kurie reguliariai miega ilgiau nei devynias valandas, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad būtų galima nustatyti pagrindines ligas. Miego kokybė dažnai yra svarbesnė už jo kiekį, nes nepertraukiamo miego ciklai yra labai svarbūs kognityvinėms funkcijoms ir bendrai sveikatai.
