Kuo greičiau žmogus reaguoja, tuo geriau veikia jo organizmas – tai žinoma jau seniai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad reakcijos greitis gali pasakyti kur kas daugiau, nei tikėtumėtės. Jis susijęs ne tik su fizine būkle ar dėmesingumu, bet ir su tuo, kaip greitai senėja jūsų kūnas ir net kokia yra ankstyvos mirties rizika.
Įdomiausia tai, kad šiam patikrinimui nereikia nei laboratorijos, nei sudėtingos įrangos. Pakanka vieno daikto, kurį tikriausiai turite namuose.
Mokslas patvirtina: lėta reakcija – rimtas signalas
Moksliniame žurnale „Gerontology” publikuotame tyrime buvo išanalizuoti maždaug 1 300 žmonių duomenys. Rezultatai parodė aiškią tendenciją – dalyviai, kurie greičiau ir tiksliau atliko sudėtingesnius reakcijos testus, vėlesniais metais patyrė žymiai lėtesnį fizinio silpnėjimo procesą.
Ir atvirkščiai: tie, kurių reakcijos laikas buvo sulėtėjęs, jau vidutiniame amžiuje turėjo didesnį silpnumo riziką – dažnesnių griuvimų, hospitalizacijos ir savarankiškumo praradimo tikimybę.
Kitas tyrimas atskleidė dar nerimą keliančią sąsają. Žmonės, kurių reakcijos laikas buvo ne tik lėtas, bet ir labai svyruojantis, turėjo reikšmingai didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba mirti anksčiau. Tyrėjų teigimu, šios sąsajos stiprumas panašus į tokius klasikinius rizikos veiksnius kaip rūkymas.
Kodėl reakcija lėtėja – kalti ne smegenys
Gali atrodyti, kad sulėtėjusi reakcija reiškia lėčiau dirbančias smegenis. Tačiau mokslininkai nustatė, kad daugeliu atvejų smegenys ir toliau sugeba greitai apdoroti dirgiklius. Tikroji priežastis slypi kitur – organizme.
Reakcija yra sudėtingos kelių sistemų sąveikos rezultatas. Pirmiausia akys pastebi stimulą, smegenys jį apdoroja ir įvertina, perduoda signalą nervų keliais, o galiausiai raumenys paverčia jį judesiu. Su amžiumi silpnėja būtent paskutinioji grandis: greitieji raumenų skaidulai praranda pajėgumą, o energijos gamyba ląstelėse palaipsniui mažėja. Dėl to raumenys reaguoja lėčiau, nors smegenys komandą išsiunčia laiku.
Kaip atlikti liniuotės testą namuose
Šis paprastas bandymas leidžia patikrinti savo reakcijos greitį be jokių specialių priemonių. Jums tereikia liniuotės ir vieno padėjėjo.
Atsisėskite prie stalo ir leiskite rankai laisvai kabėti per stalo kraštą. Padėjėjas laiko liniuotę vertikaliai tarp jūsų nykščio ir smiliaus. Be jokio perspėjimo jis paleidžia liniuotę, o jūs bandote kuo greičiau ją sugriebti.
Pagal tai, kiek centimetrų liniuotė nuskriejo žemyn, galima spręsti apie reakcijos greitį. Jeigu liniuotė nukrito mažiau nei 7,5 centimetro – rezultatas laikomas labai geru. Iki maždaug 20 centimetrų – vidutinišku. O jeigu daugiau – reakcija vertinama kaip lėta.
Svarbu ne tiek vienkartinis rezultatas, kiek jo pokytis laikui bėgant. Specialistai rekomenduoja bandymą kartoti reguliariai ir užsirašyti rezultatus, kad būtų galima pastebėti tendenciją.
Reakcijos greitį galima treniruoti
Gera žinia – reakcijos laikas nėra nekintamas dydis. Jį galima pagerinti tikslingomis treniruotėmis, kurios apima tiek fizinius, tiek pažintinius gebėjimus.
Vienas efektyviausių būdų – kompiuteriniai žaidimai, reikalaujantys greitos veiksmų sekos ir geros rankų bei akių koordinacijos. Kitas būdas – vaikščiojimas nelygiu paviršiumi, nes smegenys nuolat turi prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir koreguoti judesius.
Ekspertai taip pat rekomenduoja vadinamuosius dvigubos užduoties pratimus. Tai reiškia vienu metu atliekamą fizinį judesį ir protinę užduotį, pavyzdžiui, vaikščiojimą ir skaičiavimą mintimis. Tokie pratimai padeda smegenims ir kūnui efektyviau dirbti kartu – o tai tiesiogiai gerina reakcijos greitį.
