Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje pirmauja Japonijoje – 84,3 metų, po jos eina Šveicarija – 83,8 metų. Penketuką užbaigia Singapūras, Australija ir Ispanija. Šioms šalims būdingi bendri ilgaamžiškumo veiksniai: patikimos sveikatos priežiūros sistemos, augalinė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymo praktika ir stiprūs socialiniai ryšiai. Okinavos, Sardinijos, Nikojos, Ikarijos ir Loma Lindos „mėlynosios zonos” suteikia papildomos informacijos apie tai, kaip konkretūs gyvenimo būdo modeliai lemia išskirtinę gyvenimo trukmę visame pasaulyje.
10 šalių, kuriose gyvenimo trukmė ilgiausia
Remiantis naujausiais pasaulio sveikatos duomenimis, Japonija pirmauja pasaulyje pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę– jos gyventojai vidutiniškai gyvena 84,3 metų. Nuo jos nedaug atsilieka Šveicarija (83,8 metų), o penketuką užbaigia Singapūras, Australija ir Ispanija.
Toliau rikiuojasi Italija, Norvegija, Izraelis, Pietų Korėja ir Švedija, kurių bendra trukmė viršija 82 metus.
Šioms šalims būdingi bendri ilgaamžiškumą lemiantys veiksniai: patikimos sveikatos priežiūros sistemos, maistinga tradicinė mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir stiprūs socialiniai ryšiai.
Daugumoje geriausiai įvertintų šalių taip pat mažiau nutukimo, rūkymo ir išvengiamų ligų, didesnė socialinė ir ekonominė lygybė bei aukštesni aplinkosaugos standartai.
Ilgai gyvenančių gyventojų bendri gyvenimo būdo veiksniai
Mitybos įpročiai yra kertinis akmuo tarp keleto gyvenimo būdo veiksnių, būdingų išskirtinio ilgaamžiškumo populiacijoms. Šios bendruomenės paprastai vartoja augalinę mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir ankštinių kultūrų, mažai perdirbtų maisto produktų.
Kitas bendras bruožas – reguliarus vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas, įtrauktas į kasdienę rutiną, o ne formali mankšta.
Stiprūs socialiniai ryšiai ir šeimos paramos sistemos užtikrina emocinį atsparumą stresui. Dauguma ilgaamžių gyventojų taiko natūralius streso mažinimo būdus, tokius kaip kasdienis miegas, meditacija ar malda.
Be to, šios visuomenės dažnai visą gyvenimą išlaiko stiprų tikslo pojūtį, o vyresnio amžiaus žmonės ir toliau prasmingai prisideda prie savo bendruomenės veiklos sulaukę garbaus amžiaus.
Mėlynosios zonos: Ilgaamžiškumo karštųjų taškų tyrimas
Mėlynosios zonos: Ilgaamžiškumo karštųjų taškų tyrimas
Mėlynosios zonos – tai penki konkretūs geografiniai regionai, kuriuose žmonės nuolat gyvena itin ilgai ir sveikai. Tai Okinavos (Japonija), Sardinijos (Italija), Nikojos (Kosta Rika), Ikarijos (Graikija) ir Loma Lindos (Kalifornija) regionai.
Tyrėjas Danas Buettneris, bendradarbiaudamas su „National Geographic”, nustatė, kad šių zonų gyventojai reguliariai sulaukia 100 metų ir jų amžius gerokai viršija pasaulio vidurkį.
Šioms bendruomenėms būdinga augalinė mityba, reguliarus judėjimas gamtoje, stiprūs socialiniai ryšiai, tikslo suvokimas ir streso mažinimo praktika.
Šie regionai suteikia vertingų žinių apie gyvenimo būdo veiksnius, lemiančius ilgaamžiškumą, ir siūlo įrodymais pagrįstus sveiko senėjimo modelius visame pasaulyje.
Sveikatos priežiūros sistemos, padedančios prailginti gyvenimo trukmę
Mėlynosios zonos demonstruoja natūralius gyvenimo būdo veiksnius, darančius įtaką ilgaamžiškumui, tačiau nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms tenka ne mažiau svarbus vaidmuo palaikant ilgesnę gyvenimo trukmę.
Šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia – Japonijoje, Šveicarijoje, Singapūre ir Šiaurės šalyse – sveikatos priežiūra pasižymi šiomis pagrindinėmis savybėmis: visuotine aprėptimi, stipria prevencine priežiūra ir mažomis išlaidomis iš savo kišenės. Šiose sistemose akcentuojami reguliarūs tyrimai, ankstyvoji intervencija ir lėtinių ligų gydymas.
Be to, integruotos priežiūros modeliai šiose šalyse koordinuoja įvairių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas ir užtikrina išsamų gydymą visais gyvenimo etapais.
Vis dažniau pripažįstama, kad psichikos sveikata yra labai svarbi ilgaamžiškumui, o geriausiose sistemose psichologinė gerovė įtraukiama į standartinius priežiūros protokolus.
Socialiniai ryšiai ir bendruomenė: Neįvertinamas ilgaamžiškumo veiksnys
Be sveikatos priežiūros sistemų ir gyvenimo būdo įpročių, socialiniai ryšiai yra galingas, tačiau dažnai nepakankamai įvertintas ilgaamžiškumą lemiantis veiksnys įvairiose kultūrose.
Tyrimai nuolat rodo, kad šalyse, kuriose stiprūs bendruomenės ryšiai ir šeimos sanglauda, pavyzdžiui, Japonijoje, Italijoje ir Kosta Rikoje, vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė.
Mėlynosiose zonose atlikti tyrimai atskleidė, kad reguliari socialinė sąveika mažina streso hormonų kiekį, mažina depresijos lygį ir gerina imuninės sistemos veiklą. Šie privalumai lemia išmatuojamą 3-5 metų ilgaamžiškumo padidėjimą.
Stebėtina, kad visuomenėse, kuriose pirmenybė teikiama kartų gyvenimo sąlygoms ir užkertamas kelias vyresnio amžiaus žmonių izoliacijai, pastebimas gerokai mažesnis kognityvinių gebėjimų silpnėjimas ir geresni senstančių gyventojų psichikos sveikatos rodikliai.
Poveikis politikai: Ilgaamžiškumo pamokų taikymas visame pasaulyje
Poveikis politikai: Ilgaamžiškumo pamokų taikymas visame pasaulyje
Šalims vertinant savo gyventojų sveikatos strategijas, ilgaamžių visuomenių patirtis suteikia vertingų politinių pagrindų, kuriuos galima pritaikyti įvairiose kultūrinėse ir ekonominėse aplinkose.
Sėkminga politika paprastai apima sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, prevencinę mediciną, švietimą mitybos klausimais ir aplinkos planavimą. Japonijos visuotinė sveikatos priežiūros sistema ir Singapūro sveikatos taupymo sąskaitos rodo skirtingus perspektyvius metodus.
Skandinavijos šalyse pasiteisino fizinį aktyvumą skatinančios politinės intervencijos per miestų dizainą. Tuo tarpu Viduržemio jūros regiono šalyse tradicinius mitybos modelius palaikantys teisės aktai yra naudingi.
Tarpsektorinis bendradarbiavimas išlieka labai svarbus, o veiksmingiausia ilgaamžiškumo politika orientuota į socialinius ir ekonominius sveikatą lemiančius veiksnius, gerbiant vietos kultūrinę praktiką, o ne primetant universalius sprendimus.
