Kraujospūdis buvo šiek tiek padidėjęs jau kelerius metus. Nieko kritiško, bet gydytojas vis primindavo sekti. Vaistų dar neskyrė – sakė, kad gyvenimo būdo pakeitimai turėtų padėti.
Bandžiau viską. Mažiau druskos, daugiau judėjimo, miegas laiku. Bet skaičiai vis tiek nenorėjo kristi.
Kol per eilinį vizitą gydytojas uždavė paprastą klausimą: „O ką geriate ryte?” Išvardinau: kava, kartais energetinis gėrimas, kai reikia pabust, gazuotas vanduo su sirupu. Jis tik linktelėjo ir pasakė: „Štai jūsų problema. Nuo rytojaus – keičiame.”
Kodėl tai, ką geriame, veikia kraujospūdį
Daugelis galvoja, kad kraujospūdžiui kenkia tik druska ir stresas. Bet tyrimai rodo ką kita – kasdieniai gėrimai gali būti tylūs kaltininkai.
Kofeinas kavoje ir energetiniuose gėrimuose siaurina kraujagysles ir aktyvuoja „kovok arba bėk” reakciją. Viena porcija gali pakelti sistolinį ir diastolinį spaudimą net kelioms valandoms. O kai tai kartojasi kiekvieną rytą – organizmas nuolat patiria šuolius.
Cukrumi saldinti gėrimai – kolos, ledų arbatos, saldūs kokteiliai – skatina svorio augimą ir metabolinius sutrikimus, kurie ilgainiui didina kraujospūdį.
Paslėptas natris slypi ten, kur nesitikime: butelinėse arbatose, sporto gėrimuose, net kai kuriuose „sveikuose” sultiniuose. Natris sukelia skysčių kaupimąsi, o tai reiškia didesnį kraujo tūrį ir aukštesnį spaudimą.
Skaičiai, kurie mane nustebino
Gydytojas parodė tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 20 000 žmonių iš JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos. Rezultatai buvo aiškūs.
Net vienas standartinis alkoholinis gėrimas per dieną – maždaug taurė vyno ar alaus – per kelerius metus pakėlė sistolinį kraujospūdį vidutiniškai 1,25 mmHg. Atrodo nedaug? Bet keturios taurės per dieną reiškė jau beveik 5 mmHg padidėjimą.
O energetiniai gėrimai, kuriuos gerdavau „pabust”, turi nuo 40 iki 246 mg kofeino vienoje porcijoje. Tai sukelia trumpalaikį, bet intensyvų kraujospūdžio šuolį, kuris gali trukti iki dviejų valandų.
Kas rizikuoja labiausiai
Gydytojas paaiškino, kad ne visiems šie gėrimai veikia vienodai. Labiausiai rizikuoja:
Vyresnio amžiaus žmonės – jų organizmas lėčiau metabolizuoja kofeiną ir alkoholį, šuoliai būna stipresni ir ilgesni.
Tie, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį arba diabetą – jų kraujagyslės mažiau elastingos, todėl bet koks papildomas krūvis jaučiamas stipriau.
Žmonės, kurie geria nedaug, bet reguliariai – net nedidelis kasdienis kiekis per metus sukaupia poveikį.
Paprastas testas, kurį galite padaryti namuose
Gydytojas pasiūlė eksperimentą. Pasimatuoti kraujospūdį ryte prieš kavą. Tada išgerti įprastą porcją ir matuoti po 30 minučių, po valandos ir po dviejų valandų.
Tai padaryti bent tris dienas iš eilės ir palyginti rezultatus.
„Jei matote, kad spaudimas šokteli 10–15 punktų ir laikosi aukštai – tai signalas,” pasakė jis. „Jūsų organizmas jautrus, ir verta keisti įpročius.”
Ką pakeičiau ir kas nutiko
Pirmiausia sumažinau kavos stiprumą perpus. Vietoj dvigubos espreso – paprasta kava su pienu.
Energetinius gėrimus pakeitiau šaltu vandeniu su citrina. Iš pradžių buvo sunku, bet po savaitės net nebepasigedau.
Saldžius gazuotus gėrimus iškeičiau į gazuotą mineralinį vandenį – tą patį burbulų jausmą, bet be cukraus ir natrio.
Po mėnesio kraujospūdis nukrito 7 punktais. Be jokių vaistų. Tik dėl to, kad nustojau gerti tai, kas tyliai kėlė mano spaudimą kiekvieną rytą.
Dabar kiekvieną kartą, kai siekiu puodelio ar buteliuko, pagalvoju: ar tikrai to reikia mano kraujagyslėms?
