Senovinis augalas su turtinga istorija

Kraujažolė (lot. Achillea millefolium) – vienas seniausių vaistinių augalų, kurio gydomosios savybės žinomos jau tūkstančius metų. Šio augalo gydomosios savybės buvo aprašytos dar Romos imperijos gydomuosiuose nurodymuose, datuojamuose III a. pr. Kristų. Jos pavadinimas siejamas su Trojos karo didvyriu Achilu, kuris, kaip manoma, pirmasis atrado ir naudojo šio augalo gydomąsias savybes. Senovėje kraujažolė buvo vadinama „žaizdos žole”, o Dioskaridas, vienas pirmųjų farmacininkų, ją įtraukė į savo vaistinių augalų aprašus.

Lietuvoje kraujažolė labai paplitusi – ją galima aptikti pievose, pakelėse, ganyklose, dirvonuose, pamiškėse. Tačiau daugelis žmonių ją laiko tiesiog paprastu lauko augalu ar net piktžole, visai nežinodami apie jos vertingas savybes, ypač padedančias spręsti virškinimo problemas.

Kraujažolės sudėtis – natūralios gamtos vaistinė

Ši neįspūdingai atrodanti žolelė slepia tikrą vertingų medžiagų lobyną. Kraujažolės sudėtyje randama eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro azulenai, turintys priešuždegiminių savybių. Taip pat augale gausu alkaloidų (achileino, stachidrino), organinių rūgščių (acto, skruzdžių, izovalerijono), flavonoidų, tanidų, inulino, asparagino, karotino, vitamino C ir K, bei kitų biologiškai aktyvių junginių.

Mokslininkai atkreipia ypatingą dėmesį į kraujažolėje esantį flavonoidą apigeniną, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir yra vis plačiau tyrinėjamas. Šis junginys gali būti vienas iš svarbiausių veiksnių, kodėl kraujažolė pasižymi tokiu plataus spektro poveikiu organizmui.

Kraujažolė virškinimo sistemai – pamirštas gydymo metodas

Nors dažniausiai kraujažolė minima kaip priemonė žaizdoms gydyti ir kraujavimui stabdyti, jos poveikis virškinimo sistemai ne mažiau svarbus ir vertingas. Ilgus amžius liaudies medicinoje kraujažolė buvo naudojama įvairioms virškinimo problemoms spręsti, ir šiuolaikiniai tyrimai patvirtina daugelį tradicinių jos naudojimo būdų.

Iš kraujažolės žolės pagaminti preparatai gerina virškinimo funkciją, žadina apetitą ir aktyvina skrandžio veiklą. Pastebėta, kad kraujažolė gali padėti gerinti skrandžio liaukų sekreciją. Tai ypač svarbu žmonėms, kenčiantiems nuo sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, kuris dažnai sukelia blogas maisto virškinimo problemas.

Kraujažolių arbata gerina apetitą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, gydo skrandžio ir žarnyno uždegimą, mažina vidurių pūtimą bei skrandžio skausmus, taip pat padeda reguliuoti tuštinimąsi. Šis kompleksinis poveikis daro kraujažolę ypač naudingą žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių virškinimo sutrikimų – nuo paprastų virškinimo negalavimų iki sudėtingesnių būklių, tokių kaip gastritas ar kolitas.

Gydomasis poveikis skrandžiui ir žarnynui

Kraujažolės preparatai pasižymi keliais poveikio mechanizmais, kurie padeda spręsti virškinimo sistemos problemas:

1. Spazmolitinis poveikis – kraujažolė atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, sumažina jų spazmus ir taip palengvina skausmus bei diskomfortą, susijusį su vidurių pūtimu ir spazmais.
2. Priešuždegiminis poveikis – azulenai ir kitos kraujažolėje esančios medžiagos slopina uždegimo procesus skrandžio ir žarnyno gleivinėje, padėdamos gydyti gastritą, kolitą ir kitas uždegiminės kilmės virškinimo problemas.
3. Tulžies išsiskyrimą skatinantis poveikis – kraujažolės preparatai padeda pagerinti tulžies funkciją, nes turi lygiuosius latakų raumenis atpalaiduojančių ir tulžies sekreciją gerinančių savybių. Tai ypač svarbu žmonėms, kenčiantiems nuo tulžies pūslės problemų.
4. Baktericidinis poveikis – kraujažolė pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios gali padėti kovoti su patogeninėmis bakterijomis virškinimo trakte.
5. Raminamasis poveikis – kraujažolė šiek tiek ramina nervų sistemą, o tai ypač naudinga sprendžiant streso sukeltas virškinimo problemas.

Liaudies medicinoje kraujažolėmis gerina apetitą, gydo skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies ligas. Kraujažolių arbata padeda šalinti iš kraujo, kepenų, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės medžiagų apykaitos toksinius produktus.

Kraujažolės preparatai ir jų naudojimas

Kraujažolė gali būti naudojama įvairiais pavidalais, tačiau dažniausiai virškinimo problemoms gydyti naudojami šie preparatai:

1. Kraujažolių arbata – klasikinis ir paprasčiausias naudojimo būdas. Užpilo paruošimas: 2 valgomieji šaukštai kraujažolės žolės užpilami stikline karšto vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje. Paliekama 45 min atvėsti, nukošiama. Jei reikia, praskiedžiama virintu vandeniu iki stiklinės tūrio. Geriama po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną 30 min prieš valgį.
2. Kraujažolių tinktūra – stipresnis preparatas, paruošiamas užpilant kraujažolę spiritu ar degtine ir paliekant 2-3 savaitėms. Vartojama po 20-30 lašų prieš valgį.
3. Kraujažolių ekstraktas – koncentruotas preparatas, kuris gali būti vartojamas lašų pavidalu arba kapsulėse.
4. Kraujažolių žolė kaip prieskoninis augalas – smulkintais jaunais lapais galima skaninti sriubas, troškinius, apibarstyti šparagines pupeles, riebios mėsos valgius, guliašus, tamsius padažus. Tai ne tik suteikia patiekalams specifinį aromatą, bet ir pagerina jų virškinimą.

Kiekvienas šių preparatų turi savo privalumų, ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios problemos bei individualių poreikių.

Virškinimo problemos, kurioms gydyti tinka kraujažolė

Kraujažolė gali būti naudojama įvairioms virškinimo problemoms spręsti:

1. Sumažėjęs apetitas – kraujažolė skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir pagerina apetitą.
2. Skrandžio ir žarnyno uždegimai – dėl priešuždegiminių savybių kraujažolė padeda mažinti gleivinės uždegimą.
3. Vidurių pūtimas ir dujų susidarymas – kraujažolė mažina dujų susidarymą ir palengvina jų pasišalinimą.
4. Skrandžio skausmai ir spazmai – dėl spazmolitinio poveikio kraujažolė atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis.
5. Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas – kraujažolė padeda normalizuoti žarnyno veiklą.
6. Skrandžio opaligė – kraujažolė skatina gleivinės regeneraciją ir slopina uždegimą.
7. Tulžies pūslės ir latakų problemos – kraujažolė gerina tulžies išsiskyrimą ir mažina spazmus.

Visoms šioms problemoms kraujažolė gali būti vartojama kaip papildoma priemonė kartu su įprastu gydymu, pasitarus su gydytoju.

Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos

Nors kraujažolė dažniausiai yra saugi vartoti, yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti:

Kraujažolių nepatariama vartoti sergant akmenlige, padidėjus kraujo krešumui. Kadangi kraujažolė didina kraujo krešumą, jos nereikėtų vartoti žmonėms, turintiems polinkį į trombozę ar vartojančius kraujo krešumą didinančius vaistus.

Paprastosios kraujažolės preparatai nevartojami padidėjus kraujo krešamumui, alergijai astrinių šeimos augalams, nėštumo metu. Nepatartina vartoti esant mažam kraujospūdžiui.

Nėščiosioms reikia būti atsargioms – kraujažolė gali išprovokuoti persileidimą. Tačiau po gimdymo ji gali būti naudinga, nes padeda greičiau susitraukti gimdai ir mažina kraujavimą.

Taip pat kraujažolė gali sukelti alerginę reakciją, todėl jautrūs asmenys turėtų būti atsargūs.

Prieš pradedant naudoti kraujažolę ilgesnį laiką ar didesnėmis dozėmis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kraujažolės derinimas su kitomis vaistažolėmis

Kraujažolė dažnai vartojama ne viena, o deriniuose su kitomis vaistažolėmis, kurios sustiprina jos poveikį virškinimui:

1. Kraujažolė su medetkomis – stipresnis priešuždegiminis poveikis skrandžio ir žarnyno gleivinei.
2. Kraujažolė su ramunėlėmis – pagerina virškinimą ir slopina spazmus.
3. Kraujažolė su mėtomis – efektyviau mažina vidurių pūtimą ir spazmus.
4. Kraujažolė su jonažole – padeda esant šlapimo nelaikymui, hemorojui, baltosioms, gimdos uždegimams, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stiprina organizmą, atstato sutrikusią medžiagų apykaitą.
5. Kraujažolė su dilgėle – Mišinys vidiniam kraujavimui stabdyti: 1 dalis kraujažolės žolės ir 1 dalis dilgėlės lapų.

Šie deriniai gali būti efektyvesni nei vien kraujažolė, ypač sudėtingesnėms virškinimo problemoms spręsti.

Kraujažolės renesansas šiuolaikinėje fitoterapijoje

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių grįžta prie natūralių gydymo metodų, ir kraujažolė vėl atranda savo vietą šiuolaikinėje fitoterapijoje. Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį tradicinių kraujažolės naudojimo būdų, o farmacijos kompanijos kuria standartizuotus kraujažolės ekstraktus.

Kraujažolės populiarumą didina ir didėjantis žmonių susirūpinimas dėl sintetinių vaistų šalutinio poveikio. Daugelis ieško natūralių alternatyvų, ir kraujažolė, būdama gerai ištirta ir saugi vartoti (laikantis atsargumo priemonių), tampa patraukliu pasirinkimu.

Šiuolaikiniame tempų kupiname pasaulyje virškinimo problemos tampa vis dažnesnės, o kraujažolė, galinti padėti spręsti platų spektrą virškinimo sutrikimų, yra vertinga natūralios medicinos priemonė.

Išvados

Kraujažolė – tai pamirštas lobis, slypintis tiesiai po mūsų kojomis. Šis neįspūdingai atrodantis augalas turi tūkstantmetę gydymo istoriją ir platų spektrą biologiškai aktyvių junginių, kurie daro jį ypač vertingu sprendžiant virškinimo problemas.

Nuo apetito gerinimo iki skrandžio ir žarnyno uždegimo gydymo, nuo vidurių pūtimo mažinimo iki tulžies išsiskyrimo skatinimo – kraujažolė gali padėti daugeliui žmonių, kenčiančių nuo įvairių virškinimo sutrikimų.

Žinoma, kraujažolė nėra stebuklingas vaistas, ir ji turėtų būti naudojama protingai, atsižvelgiant į kontraindikacijas ir, esant reikalui, pasitarus su gydytoju. Tačiau tinkamai vartojama, ji gali būti vertinga papildoma priemonė tradiciniam gydymui ar padėti išvengti lengvesnių virškinimo sutrikimų.

Galbūt laikas iš naujo atrasti šią pamiršta žolelę ir pasinaudoti jos tūkstantmete išmintimi sprendžiant šiuolaikines virškinimo problemas.