Košės vartojimas ženkliai sumažina insulto riziką dėl kelių mechanizmų. Avižose esančios beta gliukanų skaidulos 5-10 proc. sumažina MTL cholesterolio kiekį, o avenantramidai mažina arterijų uždegimą ir gerina kraujagyslių funkciją. Reguliarus avižų vartojimas gali sumažinti hipertenzija sergančių asmenų kraujospūdį 2-6 mmHg, o nauda pasireiškia po 6-12 savaičių. Gydytojai rekomenduoja kasdien suvalgyti 40-50 g avižų, geriausia plieninių avižų su uogomis, riešutais ar cinamonu. Išsamus mokslinis paaiškinimas atskleidžia dar stipresnį prevencinį poveikį.
Mokslas apie košės savybes, padedančias kovoti su insultu
Nors daugelis į košę žiūri tik kaip į paguodžiantį pusryčių patiekalą, moksliniai tyrimai atskleidžia jos svarbų vaidmenį insulto prevencijos srityje. Avižose gausu beta gliukano skaidulų, kurios veiksmingai mažina MTL cholesterolio kiekį ir gerina bendrą cholesterolio santykį, taigi tiesiogiai veikia pagrindinius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant avižų košę mažėja hipertenzija, dar vienas pirminis insulto veiksnys. Tirpios skaidulos reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, todėl išvengiama insulino šuolių, kurie ilgainiui pažeidžia kraujagysles.
Be to, avižose yra unikalių antioksidantų, vadinamų avenantramidais, kurie mažina arterijų sienelių uždegimą. Šis cholesterolio kiekio mažinimo, kraujospūdžio mažinimo ir priešuždegiminių savybių derinys daro avižų košę ypač veiksmingą insulto rizikos atžvilgiu.
Kaip avižos veikia kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje
Avižos tiesiogiai veikia kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat stipriai sumažindamos insulto riziką.
Tirpioji skaidulinė medžiaga beta gliukanas virškinamajame trakte susijungia su cholesteroliu, neleisdamas jam absorbuotis ir palengvindamas jo išsiskyrimą. Šis mechanizmas gali sumažinti MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį 5-10 %, jei kasdien suvartojama 3 g beta gliukano.
Be to, avižose yra unikalių antioksidacinių junginių, vadinamų avenantramidais, kurie mažina uždegimą ir gerina azoto oksido gamybą. Tai padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, todėl hipertenzija sergantiems asmenims kraujospūdis gali sumažėti 2-6 mmHg.
Reguliarus vartojimas duoda naudos, o geriausi rezultatai pasireiškia po 6-12 savaičių.
Rekomenduojamas kasdienis vartojimas ir paruošimo būdai
Kad insulto prevencija būtų ideali, ekspertai rekomenduoja kasdien suvartoti 40-50 g (maždaug ½ puodelio) sausų avižų, kuriose yra maždaug 3-4 g būtinų beta gliukano skaidulų.
Tradicinis avižų paruošimas ant viryklės: avižos 5-10 min. verdamos vandenyje arba piene, o mirkymas per naktį padidina maistinių medžiagų įsisavinimą.
Plieno pjaustytos avižos turi daugiau skaidulinių medžiagų, tačiau jas reikia virti ilgiau nei valcuotas avižas.
Kad sustiprintumėte širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugą, mitybos specialistai siūlo dėti uogų (antioksidantai), riešutų (sveikieji riebalai) ir cinamono (cukraus kiekio kraujyje reguliavimas).
Venkite pernelyg didelio cukraus kiekio, kuris neigiamai veikia sveikatą.
Nuoseklumas yra svarbesnis už paruošimo būdą – reguliariai vartojant užtikrinamas ilgalaikis cholesterolio kiekį kraujyje mažinantis poveikis, būtinas insulto rizikai sumažinti.
Papildoma nauda sveikatai be insulto prevencijos
Nors pagrindinė reguliariai vartojamų avižų nauda yra insulto prevencija, tyrimai rodo, kad jos turi ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos, bet ir daug kitų privalumų sveikatai.
Avižose yra beta gliukanų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl avižos naudingos sergant diabetu. Didelis skaidulų kiekis jose skatina virškinimo sistemos sveikatą ir padeda reguliuoti svorį, nes didina sotumo jausmą.
Tyrimai rodo, kad avižos gali mažinti uždegimus visame organizme ir stiprinti imuninę sistemą dėl antioksidacinių junginių, tokių kaip avenantramidai. Šie junginiai taip pat gali apsaugoti odos sveikatą.
Be to, reguliarus jų vartojimas yra susijęs su geresne miego kokybe dėl melatonino kiekio ir mažesne tam tikro vėžio rizika dėl biologiškai aktyvių fitocheminių medžiagų.
Košės palyginimas su kitais prevenciniais mitybos metodais
Nagrinėjant mitybos metodų, skirtų insulto prevencijai, spektrą, košė išsiskiria iš kitų, tačiau ji egzistuoja platesniame įrodymais pagrįstų mitybos strategijų kontekste.
Nors košė yra labai naudinga neskaldytų grūdų ir tirpiųjų skaidulų atžvilgiu, Viduržemio jūros regiono dieta pasižymi panašiu insultą mažinančiu poveikiu, nes joje daug dėmesio skiriama alyvuogių aliejui, žuviai ir antioksidantų turtingiems vaisiams bei daržovėms.
DASH ir augalinės dietos panašiai apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Košės pranašumas yra jos prieinamumas, įperkamumas ir universalumas kaip kitų naudingų ingredientų, pavyzdžiui, riešutų, uogų ir sėklų, tiekimo priemonė.
Veiksmingiausia būtų derinti košės vartojimą su platesniais mitybos modeliais, o ne pasikliauti kuriuo nors vienu maisto produktu kaip prevencine priemone.
Kembridžo tyrimų grupės ekspertų įžvalgos
Kembridžo tyrėjų komanda nustatė tris pagrindinius mechanizmus, dėl kurių košės vartojimas gali sumažinti insulto riziką. Pasak vyriausiosios tyrėjos daktarės Eleanor Wells, tai beta gliukanų gebėjimas mažinti cholesterolio kiekį, tik avižose esančių avenantramidų antioksidacinės savybės ir geresnė glikemijos kontrolė.
„Reguliarus vartojimas sukuria kaupiamąjį apsauginį poveikį, – aiškino komandos vyresnysis širdies ir kraujagyslių ligų specialistas profesorius Džeimsas Ričardsonas (James Richardson).
„Mūsų ilgalaikiai duomenys rodo, kad ideali nauda pasireiškia suvartojant 5-7 porcijas per savaitę.”
Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda sveikos, minimaliai apdorotos avižos, nes pramoninis apdorojimas gali sumažinti šių apsauginių junginių biologinį prieinamumą.
