Dvidešimt metų tepiau kelius brangiais tepalais. Kiekvieną vakarą tas pats ritualas: išspaudžiu, įtrinu, laukiu. Ryte vėl tas pats skausmas, lyg vakar nieko nebūčiau dariusi. Farmacininkai jau pažinojo mane iš veido.
Kol vieną dieną kaimynė pakvietė arbatos ir pamatė, kaip sunkiai atsisėdu. „Kodėl šlubuoji?” – paklausė. Papasakojau apie savo kelius, apie tepalus, apie tai, kad gydytojas siūlo operaciją.
Ji nuėjo į sodą ir grįžo su sauja lapų. „Pamirš tuos tepalus. Išbandyk savaitę – paskui pakalbėsim.”
Kas buvo tuose lapuose
Kaimynė atnešė kopūstų lapus – paprasčiausius, iš daržo. Paaiškino, kad jos močiutė taip gydė visus sąnarių skausmus dar sovietmečiu, kai jokių tepalų nebuvo.
Principas paprastas: švieži lapai turi natūralių junginių, kurie per odą prasiskverbia į audinius ir mažina uždegimą. Bet svarbiausia – jie sukuria šiluminį efektą, kuris padidina kraujotaką toje vietoje.
Tepalai veikia tik paviršiuje. O lapas, prispaustas prie sąnario, dirba giliau – šiluma ir spaudimas atpalaiduoja audinius, o augalo medžiagos daro savo darbą.
Kaip paruošti kompresą teisingai
Kaimynė parodė viską žingsnis po žingsnio. Pirma – nuplaukite lapus šaltu vandeniu ir nusausinkite. Jei lapas kietas, galima lengvai jį pavolinti arba kočėlu „sulaužyti” storesnes gyslas – tada geriau priglus prie odos.
Prieš dedant ant sąnario – sušildykite lapą. Galima trumpam įmerkti į šiltą vandenį arba tiesiog palaikyti virš garų. Svarbu, kad būtų šiltas, bet ne karštas – nenorite nusideginti.
Tada uždėkite tiesiai ant skaudančio sąnario, apvyniokite kvėpuojančiu tvarsčiu arba medvilniniu audeklu. Viršuje galima uždėti šiltą rankšluostį – taip šiluma išliks ilgiau.
Kiek laikyti ir kaip dažnai kartoti
Pirmą kartą kaimynė liepė laikyti tik 10–15 minučių. Reikia patikrinti, ar oda reaguoja normaliai – ar neparausta per stipriai, ar nėra deginimo jausmo.
Jei viskas gerai, kitą kartą galima ilginti iki 30–45 minučių. Kai kurie žmonės net miega su kompresais – bet tai jau patyrusiems, kurie žino savo odos reakciją.
Dažnumas: pirmas tris dienas – kartą per dieną. Paskui, kai skausmas sumažėja, užtenka kas antrą dieną arba kelis kartus per savaitę. Svarbiausia – stebėti savo kūną ir klausytis signalų.
Kodėl tai veikia greičiau nei tepalai
Ilgai nesupratau, kodėl paprastas lapas daro tai, ko nepajėgė brangūs tepalai. Kaimynė paaiškino logiškai: tepalas lieka ant odos paviršiaus ir lėtai įsigeria. O lapas sukuria visą sistemą – šilumą, spaudimą ir natūralias medžiagas vienu metu.
Šiluma praplečia kraujagysles, kraujas geriau cirkuliuoja, audiniai gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Spaudimas neleidžia šilumai išsisklaidyti. O lapo junginiai tuo metu daro savo darbą – mažina uždegimą ir atpalaiduoja raumenis.
Daugelis žmonių pajunta palengvėjimą jau po pirmo karto. Aš pajutau po trečio – kelias girgždėjo mažiau, lipti laiptais buvo lengviau.
Kam šis metodas netinka
Kaimynė perspėjo: ne visiems galima dėti kompresus. Jei turite atviras žaizdas ant odos ar aktyvią infekciją – net nebandykite. Taip pat atsargiai tiems, kas vartoja kraują skystinančius vaistus – jei oda pažeista, gali būti problemų.
Nėščios ir maitinančios moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat žmonės su stipriu diabetu, kai kraujotaka ir taip sutrikusi.
Ir dar – jei esate alergiškas augalams, pirma padarykite testą ant mažo odos plotelio. Palaikykite 5 minutes, pažiūrėkite, ar nėra reakcijos. Geriau saugoti nei gailėtis.
Ką daryti, jei kažkas ne taip
Jei pajutote stiprų deginimą ar oda labai paraudo – nuimkite kompresą iš karto. Nuplaukite vietą šaltu vandeniu. Kitą kartą bandykite trumpiau arba su kitais lapais.
Jei šiluma per silpna – patikrinkite, ar lapai tikrai švieži. Seni, pavytę lapai nebeturi to poveikio. Taip pat įsitikinkite, kad lapas tikrai priglunda prie odos – jei yra oro tarpų, efektas sumažėja.
Praėjo trys mėnesiai nuo tos arbatos pas kaimynę. Tepalų nebepirku nė karto. Kelius vis dar skauda – aš ne naivi, suprantu, kad lapai neišgydys artrozės. Bet skausmas dabar valdomas. Galiu gyventi normaliai, nerijaudama dėl kiekvieno žingsnio.
O farmacininkas turbūt stebisi, kur dingau.
