Katės traukia tam tikros augalų rūšys ir savybės, kurios dažnai sugadina sodo lysves. Aromatiniai augalai, tokie kaip katės mėta, valerijonas ir sausmedis, skatina ritinėtis, trintis ir kasti. Švelnūs rugių, avižų ir vejos žolės ūgliai vilioja ganytis ir mindžioti. Vaisius vedantys krūmai ir tankūs vijokliniai augalai, tokie kaip serbentai ir kiviai, skatina tyrinėjimą ir kvapo žymėjimą. Minkšta mulčia ir purus dirvožemis tampa mėgstamomis tualeto ir žaidimų vietomis, dėl to augalai išraunami ir dirvožemis sutankinamas. Toliau pateikiami patarimai, kaip pasirinkti augalus ir išdėstyti juos taip, kad būtų sumažintas kačių poveikis.
Kodėl katės gali padaryti rimtą žalą gėlynams
Sodo lysvėse, kuriose katės reguliariai klajoja, matomi trikdymo požymiai – išrauti daigai, išbarstyta mulčia, suslėgta dirva ir kramtyti lapai – rodo nuspėjamus žalos modelius: katės kasa, kad užkastų atliekas arba susikurtų poilsio vietas, mindžiodamos švelnius augalus ir atidengdamos šaknis; jos naudoja iškeltus dirvos gumulus kaip tualetus, kuriuose susikaupia maistinių medžiagų disbalansas ir druskos; o jų braižymo ir kvapo žymėjimo elgesys gali sulaužyti stiebus ir sukelti stresą jautrioms rūšims, sumažindamas augalų gyvybingumą ir padidindamas jautrumą ligoms.
Sistemingas stebėjimas atskleidžia pakartotinio poveikio zonas, susijusias su augalų praradimu, pakitusia dirvos struktūra ir patogenų patekimo taškais; tikslingas poveikio mažinimas išsaugo lysves bendruomenės naudai.
Žolelės, kurios veikia kaip kačių magnetai
Dažnai pastebimos aplink sodo pakraščius ir saulėtas ribas, tam tikros žolės skleidžia cheminius signalus, kurie patikimai sukelia tyrinėjimą, trynimą ir vartymąsi katėms; tyrėjai ir sodininkai pastebi, kad tokie junginiai kaip nepetalaktonas katės mėtoje ir aktinidinas valerijonoje sąveikauja su kačių uoslės ir nervų takais, sukelia stimuliaciją arba atsipalaidavimą, priklausomai nuo dozės ir individualaus jautrumo.
Objektyvūs tyrimai identifikuoja valerijoną, katės mėtą, alyvas ir bijūnus kaip pasikartojančius traukos veiksnius. Sodų valdytojai, svarstydami šių rūšių naudojimą, vertina naudą apdulkintojams ir galimą žalą, kurią gali padaryti čia gyvenančios katės. Praktinės rekomendacijos pabrėžia strateginį išdėstymą, apribojimą ir prižiūrėtojų švietimą, siekiant suderinti augalų sveikatą ir kačių gerovę.
Valgomos žolės ir žolės, kurių ieško katės
Stebint, ką katės pasirinktinai graužia, paaiškėja, kad tai yra siauras žolių ir jaunų ūglių rinkinys, kuris tenkina virškinimo ir mitybos poreikius, o ne tipišką žolėdystę.
Tyrimai rodo, kad katės teikia pirmenybę minkštiems javų ūgliams (rugiai, avižos, miežiai), paprastoms vejos ir laukinėms žolėms (mėlynžolė, kuokštinė žolė, eraičinas) ir kartais kramto agurkus.
Šie augalai padeda išskirti plaukų kamuoliukus, suteikia folio rūgšties ir mikroelementų bei tenkina burnos tekstūros pageidavimus.
Sodininkai, rūpinantys namų ūkio sveikata, gali suplanuoti specialias žolines vietas arba vazoninius ūglius, kad apsaugotų lysves.
Stebint suvartojamą kiekį ir užtikrinant augalų augimą be pesticidų, sumažėja rizika.
Rekomendacijos sutelktos į prieinamus augalus, kurie nukreipia ganymo veiklą, tuo pačiu išlaikydami augalų saugumą ir kačių gerovę.
Krūmai ir vijokliniai augalai, kurie traukia kates
Sodininkai dažnai pastebi, kad tam tikra krūmų ir vijoklinių augalų grupė nuolat traukia kačių dėmesį, o tai rodo, kad kvapas, tekstūra ar vaisių struktūra vaidina svarbų vaidmenį traukiant kačių dėmesį. Pranešama, kad tokios rūšys kaip serbentai (Ribes), aktinidijos (kivių vynmedžiai) ir kaprifoliai (Lonicera) skatina tiriamąjį ir trynimosi elgesį, o tai rodo, kad šie sumedėję augalai turėtų būti įtraukti į katėms draugiškų arba jas atbaidančių augalų sąrašą.
Stebėjimai rodo, kad tankios šakos, kvapnios gėlės ir pasiekiamos uogos skatina tyrinėjimą. Atidus atrinkimas ir išdėstymas padeda prižiūrėtojams, siekiantiems remti ar valdyti vietines kates. Sisteminis atsakymų pagal rūšis registravimas padeda kurti užjaučiančius, įrodymais pagrįstus sodinimo planus bendriems sodams.
Augalai ir išdėstymas, padedantys atbaidyti kates
Sodų dizaino, skirto katėms atbaidyti, atveju kvapais pagrįsti atbaidymo būdai, fizinės kliūtys ir strateginis augalų išdėstymas gali sumažinti nepageidaujamus vizitus, nepadarydami žalos gyvūnams.
Tyrėjai rekomenduoja sodinti atbaidančias rūšis – rūtą, čiobrelį, svogūnus, pelargonijas ir Coleus canina – aplink lysves ir palei sienas, kad būtų sukurti kvapų barjerai.
Įvairių dygliuotų krūmų, pvz., raugerškio, gudobelių ir rožių, derinys sukuria taktilines barjeras, kurios atgraso nuo įėjimo.
Pakeltos lysvės, žvyro zonos ir tankiai išdėstyti dirvožemio dangalai riboja minkštą substratą, kuris yra tinkamiausias tualetui.
Apgalvotas išdėstymas nukreipia kačių judėjimą į specialias žolines zonas su javų daigais arba katėms tinkamomis žolėmis, išsaugant pagrindinius augalus ir tuo pačiu tarnaujant tiek sodo, tiek kaimynystės katėms.
Dažnai užduodami klausimai
Ar vidaus katėms saugios alternatyvos gali patenkinti kates be žalos sodui?
Taip. Jis siūlo vidaus katėms saugias augalas (katės mėta, katės žolė, valerijonas) ir interaktyvius žaislus, vertikalias sėdynes ir kvapo pakaitalus; jie patenkina natūralius poreikius, nukreipia nagų draskymą ir kramtymą bei apsaugo lauko lysves su minimaliu konfliktu.
Ar kokie nors augalai, pritraukiantys kates, kelia grėsmę jų sveikatai?
Taip. Tyrimai rodo, kad valerijonai, lelijos, bijūnai ir tam tikros vaisinės vynmedžiai gali sukelti katėms virškinimo trakto sutrikimus, vėmimą ar apsinuodijimą; česnakai ir kajenas yra dirginantys ar toksiški, todėl prižiūrėtojai turi stebėti ir riboti prieigą.
Kiek laiko katės lieka patrauktos augalų, tokių kaip katės mėta ar valerijonas?
Katės paprastai reaguoja į katės mėtą ar valerijoną apie 5–15 minučių po sąlyčio su jais; susidomėjimas mažėja dėl laikino jutimų nejautrumo, o pakartotinės reakcijos grįžta po maždaug 1–3 valandų, kai jautrumas iš dalies atsinaujina.
Ar kvapiniai repelentai gali pakenkti netoliese esantiems laukiniams gyvūnams ar apdulkintojams?
Taip, kvapiniai repelentai gali pakenkti laukiniams gyvūnams ir apdulkintojams. Tyrėjas pažymi, kad stiprūs kvapai, kapsaicino purškalai ar tabako likučiai gali atbaidyti ar sužeisti naudingus vabzdžius, paukščius ir varliagyvius; rekomenduojama atsargiai ir tikslingai naudoti repelentus bei nechemines alternatyvas.
Ar yra teisinių apribojimų naudoti atbaidymo priemones, pvz., kajeną ar tabaką?
Taip, reglamentai gali riboti kajenos ar tabako naudojimą. Tyrėjai pažymi, kad gali būti taikomi vietiniai pesticidų, herbicidų ir visuomenės sveikatos įstatymai, žemės ūkio kodeksai ir rūkymo produktų įstatymai. Atsakingi sodininkai prieš naudojimą turėtų patikrinti savivaldybės ir valstybės taisykles.
