Nokturija – naktinis prabudimas šlapintis – dėl įvairių priežasčių vargina daugelį žmonių. Su amžiumi susiję hormonų pokyčiai ir skysčių perteklius kojose didina naktinį šlapinimąsi. Taip pat įtakos turi tokios sveikatos problemos kaip prostatos padidėjimas, cukrinis diabetas, širdies ar inkstų ligos, infekcijos ir kai kurie vaistai. Įtakos gali turėti ir gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, vėlyvas skysčių vartojimas, kofeinas ar alkoholis. Kokie skirtumai ir tyrimai padeda atskirti nekenksmingas priežastis nuo gydomų ligų?
Kas yra nokturija ir kaip ji paplitusi
Dažnai pabudimas naktį šlapintis, klinikiniais terminais vadinamas noktūrija, kamuoja daugelį suaugusiųjų ir su amžiumi tampa vis dažnesnis. Ši būklė apibūdinama kaip vienas ar daugiau naktinių pabudimų šlapintis; ji yra dažna, bet neišvengiama.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 30 milijonų vyresnių nei 50 metų vyrų naktį atsikelia bent kartą. Priežastys yra įvairios: gerybinis prostatos padidėjimas vyrams, vaistų poveikis, skysčių vartojimo įpročiai ir kitos medicininės problemos.
Kiek dažnai reikia gydymo ir kada slaugytojai ar gydytojai turėtų įsikišti? Supratimas apie paplitimą padeda atlikti užjaučiantį vertinimą ir tikslingą tyrimą, užtikrinant, kad pacientai gautų tinkamą įvertinimą, nepriimant, kad simptomus paaiškina vien senėjimas.
Kaip senėjimas ir hormonai keičia naktinį šlapimo gamybą
Nustatę, kaip dažnai pasitaiko naktinis šlapinimasis ir kokios yra jo priežastys, atkreipiame dėmesį į fiziologinius pokyčius, kurie su amžiumi keičia naktinį šlapimo
Senėjimas dažnai sumažina naktinio antidiurezinio hormono sekreciją, sumažindamas įprastą nakties šlapimo koncentraciją ir skatindamas prabudimus.
Periferinis skystis, susikaupęs kojose per dieną, gali persiskirstyti atsigulus, padidindamas naktinį diurezį.
Vaistų vartojimo laikas ir vakariniai gėrimai dar labiau įtakoja šlapimo kiekį.
Stebint modelius su šlapimo pūslės dienoraščiu ir koreguojant skysčių vartojimo laiką, kofeino ar alkoholio vartojimą ir kompresiją kojų patinimui, slaugytojai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms.
Kai gyvenimo būdo priemonės nepadeda, reikėtų atlikti klinikinį vertinimą dėl hormoninių ar kitų medicininių veiksnių.
Mediciniai priežastys: prostatos, diabeto, širdies ir inkstų problemos
Dažnai naktinis šlapinimasis atspindi ne paprastą senėjimą, o pagrindines medicinines būkles, todėl gydytojai turėtų sistemingai atsižvelgti į prostatos ligą, diabetą, širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimus bei inkstų funkcijos sutrikimus kaip galimas priežastis.
Prostatos padidėjimas gali trukdyti šlapimo tekėjimui ir sutrikdyti miegą; jei simptomai išlieka, reikia atmesti vėžio galimybę.
Cukrinis diabetas didina naktinį šlapimo kiekį dėl osmosinio diurezės, kurį sukelia hiperglikemija.
Širdies nepakankamumas ir aritmijos keičia naktinį skysčių pasiskirstymą ir inkstų perfuziją, didindami naktinį šlapimo kiekį.
Lėtinė inkstų liga sutrikdo koncentracijos gebėjimus, sukeldama naktinį šlapinimąsi.
Vertinant reikia ieškoti grįžtamų priežasčių, teikti pirmenybę diagnostiniams tyrimams ir koordinuoti priežiūrą.
Pacientų aptarnavimas reikalauja atidaus klausinėjimo, tikslinio tyrimo ir laiku nukreipimo į urologiją, endokrinologiją, kardiologiją ar nefrologiją.
Gyvenimo būdo veiksniai, didinantys naktinius vizitus į tualetą
Gyvenimo būdo pasirinkimai gali žymiai paveikti naktinį šlapinimąsi, keisdami šlapimo gamybą, skysčių pasiskirstymą ir šlapimo pūslės dirglumą.
Vakare vartojami skysčiai, kofeinas ir alkoholis didina naktinį šlapimo kiekį; svarbus laikas, nes diurezinis poveikis pasiekia piką praėjus kelioms valandoms po vartojimo.
Sėdimas gyvenimo būdas dienos metu skatina periferinį edemą, kuris mobilizuojasi gulint, didindamas naktinį šlapimo kiekį; paprastas suspaudimas ar aktyvumas gali tai sumažinti.
Tam tikri vaistai ir didelio druskos kiekio dieta taip pat veikia skysčių pusiausvyrą.
Šlapimo pūslės dienoraščio vedimas padeda nustatyti modelius ir padeda slaugytojams, siekiantiems padėti artimiesiems.
Ar nedideli, tikslingi elgesio pokyčiai galėtų reikšmingai sumažinti naktinį prabudimą ir pagerinti atkuriamąjį miegą tiems, kuriems jie tarnauja?
Kada kreiptis į gydytoją ir kokių tyrimų tikėtis
Jei naktinis šlapinimasis tęsiasi nepaisant paprastų priemonių arba jei kartu pasireiškia kraujas šlapime, stiprus skausmas, karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas arba sunkumai pradedant ar baigiant šlapintis, reikalingas profesionalus įvertinimas.
Gydytojai ieško priežasčių: infekcijos, gerybinio prostatos padidėjimo, hormonų disbalanso, širdies ar inkstų problemų arba, rečiau, piktybinių navikų.
Pradinis vertinimas apima anamnezę, šlapimo pūslės dienoraštį, fizinį tyrimą ir šlapimo tyrimą.
Tolesni tyrimai gali apimti PSA kraujo tyrimą, šlapimo kultūrą, likučio po šlapinimosi matavimą, inkstų funkcijos tyrimus ir šlapimo takų ultragarsinį tyrimą.
Esant nuolatinėms nenormalioms rezultatams, pacientas nukreipiamas pas urologą.
Laiku atliktas vertinimas padeda paskirti tinkamą gydymą ir išsaugoti gyvenimo kokybę tiems, kurie tarnauja kitiems.
