Brokoliai lėkštėje, vaikas verkia. Morkos išspjaunamos, špinatai stumiami į šoną. Ši scena kartojasi milijonuose namų kasdien – ir tėvai jaučiasi kalti, kad kažką daro ne taip.
Bet ką, jei problema ne jūsų auklėjime? Ką, jei vaiko organizmas tiesiog dar nepasirengęs tam, ko jūs iš jo tikitės?
Pediatrai ir mitybos specialistai jau seniai žino vieną dalyką, kuris daugumai tėvų būtų didžiulė paguoda. Ir ne, tai nėra dar vienas patarimas „slėpti daržoves po padažu”.
Kodėl vaikas renkasi obuolį, o ne agurką
Vaikai natūraliai linksta prie saldaus skonio – tai biologinis mechanizmas, ne kaprizai. Ankstyvaisiais metais smegenys užprogramuotos ieškoti energijos šaltinių, o saldus skonis signalizuoja: čia yra kalorijų.
Todėl vaisius vaikas suvalgo be problemų, o brokolį – tik su ašaromis.
Pediatrinė dietologė Lucy Upton pabrėžia: toks elgesys yra visiškai normali raidos eiga, ne mitybinė nesėkmė. Vaiko skonio receptoriai tiesiog dar neprisitaikė prie karčių ir žemės skonio daržovių.
Vaisiai – ne pralaimėjimas
Daugelis tėvų mano, kad jei vaikas valgo tik vaisius, jis negauna „tikrų” maistinių medžiagų. Tai mitas.
Obuoliai, bananai, uogos ir apelsinai suteikia vitaminų, mineralų ir antioksidantų beveik tiek pat, kiek daržovės. Vaisių ir daržovių mikroelementų profilis iš esmės sutampa – skiriasi tik skonis ir tekstūra.
Taip, vaisiuose yra cukraus. Bet tai natūralus cukrus, kuris pateikiamas kartu su skaidulomis. Skaidulos sulėtina cukraus įsisavinimą ir užkerta kelią staigiam kraujo cukraus šuoliui. Tai visiškai kitoks produktas nei saldainiai ar sausainiai.
Augančioms smegenims ir aktyviems kūnams ši energija būtina. Todėl vaikas, kuris šiuo metu valgo daugiausia vaisius, vis tiek gauna tai, ko jam reikia.
Ką daryti su daržovėmis
Lucy Upton pataria: toliau siūlykite, bet nespauskite.
Daržovės turi likti ant stalo kiekvieną dieną – bet ne kaip privalomas „bilietas į desertą” ir ne kaip konflikto priežastis. Tiesiog padėkite šalia kitų patiekalų ir nekreipkite dėmesio, ar vaikas jas liečia.
Tyrimai rodo, kad vaikui reikia pamatyti tą patį produktą 10–15 kartų, kol jis ryžtasi paragauti. Ir dar daugiau kartų, kol tas produktas tampa priimtinas.
Ramus, nuoseklus siūlymas veikia geriau nei prašymai, derybos ar grasinimai. Kai prie stalo nėra streso, vaikas greičiau pats susidomės tuo, ką valgo suaugusieji.
Strategija, kuri tikrai veikia
Vietoj kovos su vaiko biologija – pasitikėkite vaisiais kaip laikinu tiltu.
Kol vaikas prisitaiko prie naujų skonių, vaisiai palaiko jo imuninę sistemą, energijos lygį ir vystymąsi. Tuo tarpu daržovės pamažu tampa pažįstamos – be ašarų, be streso, be kaltės jausmo.
Ši strategija reikalauja kantrybės. Bet ji gerbia vaiko raidos etapą ir kuria teigiamus valgymo įpročius, kurie išliks visą gyvenimą.
Todėl kitą kartą, kai vaikas išspjaus brokolius, o po to paprašys obuolio – tiesiog duokite tą obuolį. Jūs ne pralaimite – jūs laimite ilgalaikėje perspektyvoje.
