Kiekvieną rytą lipate ant svarstyklių tikėdamiesi aiškaus atsakymo – ar vakar valgėte per daug, ar sportas davė vaisių, ar kūnas eina ten, kur norite? Tačiau šis iš pažiūros nekaltas įprotis gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Svorio pokyčiai per dieną – dažnai visai ne apie riebalus. Tai apie vandens sulaikymą, hormonų šuolius, miego kokybę ir net jūsų nuotaiką.
Svarstyklės reaguoja į viską, išskyrus esmę
Organizmo masė – tai ne tik riebalai. Ji kinta priklausomai nuo to, ar išgėrėte stiklinę vandens, ar pavalgėte sūriai, ar ilgai stovėjote, ar išvis išsituštinote. Kai kurie žmonės per dieną patiria net 1–2 kg svyravimus, kurie neturi nieko bendro su riebalų kiekiu. Kasdien matuojant svorį, sunku atskirti tikrąją tendenciją nuo momentinių pokyčių.
Emocinis sūpynės efektas
Lietuvių dietologai pastebi, kad kasdienis svėrimasis dažnai sukelia emocinių bangavimų – vos 300 gramų daugiau nei vakar, ir žmogus pajunta gėdą, kaltę, sumažina porcijas, atsisako pietų arba smerkia save. Tačiau tokiu būdu aktyvuojamas kortizolio – streso hormono – lygis, kuris ne tik trukdo mesti svorį, bet netgi skatina organizmą kaupti riebalus.
Psichologiniu požiūriu, priklausomybė nuo svarstyklių skaičiaus primena kompulsyvų elgesį – tai tapatus tikrinimui, ar durys užrakintos. Skaičius sukelia emociją, emocija sukelia veiksmą, o tai – užburtas ratas.
Kasdienis svoris nėra tiesa apie jus
Per daug žmonių tapatina save su skaičiumi. Vienas rytas su +600 g ir visa diena jau sugadinta. Tačiau net intensyvus sportas gali „pakelti“ svorį, nes raumenys laiko daugiau glikogeno, kuris sulaiko vandenį. Ar tai blogai? Ne – tai reiškia, kad jūsų kūnas stiprėja.
Be to, menstruacinis ciklas moterims turi didelę įtaką svorio svyravimams – prieš ovuliaciją ar menstruacijas kūnas linkęs kaupti vandenį. Jei tuo metu lipsite ant svarstyklių, galite manyti, kad „storėjate“, nors realybėje vyksta visai natūralus procesas.
Ką siūlo specialistai?
Mitybos specialistai rekomenduoja svėrimąsi riboti iki 1–2 kartų per savaitę. Geriausia – visada tą pačią savaitės dieną, tuo pačiu metu, prieš pusryčius ir po tualeto. Tik taip galima pamatyti realią ilgalaikę tendenciją.
Tačiau dar vertingesnis būdas – stebėti kūno apimtis, nuotaiką, energijos lygį ir miego kokybę. Svoris – tai tik viena dėlionės dalis, o ne visuma.
Ar jums tikrai reikia svarstyklių?
Paklauskite savęs – ar svarstyklės padeda jums augti? Ar jos suteikia pasitikėjimo? Jei atsakymas „ne“, galbūt atėjo laikas nuo jų atsitraukti. Daug žmonių numeta svorį tada, kai nustoja jį fiksuoti kasdien. Kodėl? Nes iš streso grįžta į kūno pajautimą, o ne kontrolę.
Svoris gali keistis ir be mūsų žinios – dėl oro pokyčių, fizinio aktyvumo, net kelionių ar skrydžių. Tačiau tai nėra jūsų vertės matas.
Kūno pajautimo dienoraštis – geresnė alternatyva
Vietoj kasdienės svėrimosi rutinos pabandykite rašyti „kūno pajautimo“ žurnalą. Įrašykite, kaip miegojote, ar jautėte energijos, ar pavalgius jautėtės soti, ar atsikėlėte pabrinkusi. Tai padeda matyti realius vidinius pokyčius, kurie yra tvaresni nei skaičiai ekrane.
Be to, tokia praktika atveria sąmoningesnį santykį su savimi – mažiau kontrolės, daugiau pagarbos.
Ką daryti, jei negalite nustoti svertis
Jei vis tiek jaučiate poreikį svertis – bent jau nerašykite rezultato. Pažiūrėkite, bet nefiksuokite. Neleiskite skaičiui tapti dienos šeimininku. O dar geriau – keiskite svarstyklių vietą arba apskritai padėkite jas į lentyną.
Atminkite, kad progresas nebūtinai reiškia mažėjantį svorį. Kartais tai reiškia geresnį miegą, mažiau pabrinkusių pirštų ryte, didesnį apetito stabilumą ar daugiau noro judėti.
Išvada, kurios nereikia
Šis straipsnis sąmoningai neskamba kaip moralas. Nes svarbiausias santykis – ne su svarstyklėmis, o su savimi. Jei jos jums padeda – naudokite. Jei kenkia – paleiskite. Kūnas žino kelią, jei tik leidžiate jam eiti be spaudimo.
