Žmogaus virškinimo sistema retai veikia tyliai. Tie pažįstami gurguliuojantys garsai – mediciniškai vadinami borborygmi– atsiranda dėl dujų ir skysčių judėjimo žarnyne. Dauguma skrandžio ūžesių yra nekenksmingi ir reiškia normalų virškinimą arba alkį, nes virškinimo raumenys susitraukia. Tačiau tam tikri pilvo ūžesiai gali rodyti pagrindines sveikatos problemas. Supratimas, kada šie kasdieniai garsai peržengia ribą nuo normalios organizmo funkcijos iki galimo įspėjamojo ženklo, gali padėti atskirti paprastą tuščią skrandį nuo to, kas reikalauja medicininės pagalbos.
Mokslas apie skrandžio simfoniją
Ar kada nors susimąstėte, kas sukelia tuos nepakartojamus gurguliuojančius garsus, sklindančius iš jūsų pilvo?
Šie ūžesiai, mediciniškai vadinami „borborygmi”, atsiranda, kai dujos ir skysčiai juda virškinamuoju traktu. Skrandyje ir žarnyne yra ir oro, ir virškinimo sulčių, kurios keičiasi vykstant normaliai peristaltikai,t. y. raumenų susitraukimams, kuriais maistas judinamas per virškinimo sistemą.
Kai skrandis tuščias, šie susitraukimai būna stipresni, nes išsivalo skrandžio likučiai, todėl sklinda stipresni garsai. Tai paaiškina, kodėl skrandžio riaumojimas dažnai sustiprėja, kai esate alkani. Tuščiaviduris tuščiaviduris skrandis turi geresnę akustiką, todėl sustiprėja normalūs virškinimo judesiai, kurie priešingu atveju gali likti nepastebėti, kai juos slopina maistas.
Normalūs ir nenormalūs virškinimo garsai
Nors atsitiktiniai skrandžio gurguliavimai yra normalūs fiziologiniai procesai, norint stebėti virškinamojo trakto sveikatą, labai svarbu atskirti nekenksmingus virškinimo garsus nuo galimai probleminių.
Įprastos borborygmos paprastai atsiranda alkio ar įprasto virškinimo metu, skleidžiant pertraukiamus įvairaus intensyvumo gurguliuojančius garsus. Tačiau nuolatinis garsus gurgimas, lydimas skausmo, pykinimo ar vėmimo, gali reikšti žarnyno nepraeinamumą arba uždegimą, dėl kurio reikia kreiptis į gydytoją.
Taip pat aukšti garsai gali reikšti padidėjusį žarnyno spaudimą, o garsų nebuvimas po valgio gali reikšti ileus – pavojingą žarnyno judėjimo sustojimą.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja kreiptis dėl įvertinimo, kai virškinimo garsus lydi nerimą keliantys simptomai arba reikšmingi žarnyno įpročių pokyčiai.
Kaip alkis sukelia tuos pažįstamus riksmus
Kai žmogaus organizmas kelias valandas negauna maisto, prasideda sudėtinga fiziologinė kaskada, kuri tuščią skrandį paverčia girdimu orkestru.
Šis koncertas prasideda, kai grelinas, „alkio hormonas”, signalizuoja smegenims, kad energijos atsargos senka. Smegenys reaguoja sužadindamos migruojantį motorinį kompleksą (MMK) – raumenų susitraukimų modelį, kuris pereina per tuščią virškinamąjį traktą, pašalindamas maisto likučius ir pasiruošdamas kitam maistui.
Šiems susitraukimams stumiant orą ir nedidelį kiekį skysčio per tuščiavidurį skrandį ir žarnyną, atsiranda vibracija. Dėl šių virpesių susidaro būdingi riaugėjimo garsai – mediciniškai vadinami „borborygmi” – kurie garsiai primena, kad laikas valgyti.
Kada skrandžio garsai signalizuoja apie virškinimo sutrikimus
Skrandžio ūžesiai kartais gali reikšti ne tik alkį, bet ir virškinimo sutrikimus, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją. Nuolatiniai neįprasti garsai, lydimi skausmo, pilvo pūtimo ar pasikeitusių žarnyno įpročių, gali reikšti tokias ligas kaip dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminė žarnyno liga ar žarnyno nepraeinamumas.
Ypač didelį nerimą kelia garsūs gurguliuojantys garsai, pasireiškiantys stipriu pilvo skausmu, kurie gali reikšti dalinį žarnyno užsikimšimą. Aukšti garsai ir pilvo pūtimas gali reikšti visišką žarnų nepraeinamumą – skubią medicininę pagalbą.
Kitos būklės, susijusios su neįprastais žarnyno garsais, yra celiakija, maisto netoleravimas ir bakterijų peraugimo sindromai. Pacientai, patiriantys neįprastus skrandžio garsus su nerimą keliančiais simptomais, turėtų nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus.
Ryšys tarp streso ir pilvo garsų
Žarnyno ir smegenų ryšys vaidina esminį vaidmenį, kai stresas fiziškai pasireiškia per pilvo garsus. Nerimo ar emocinio streso metu žarnyno nervų sistema,dažnai vadinama „antrosiomis smegenimis”, gali sukelti padidėjusį žarnyno susitraukinėjimą ir pakitusį žarnyno judrumą.
Dėl šių reakcijų į stresą skrandis gali garsiau ir dažniau gurgčioti, nes virškinamasis traktas nereguliariai perdirba turinį. Be to, dėl streso žmonės dažnai ryja daugiau oro (aerofagija) arba patiria virškinimo raumenų spazmus, kurie dar labiau sustiprina pilvo garsus.
Tiems, kurie nuolat patiria su stresu susijusius pilvo garsus, atsipalaidavimo metodai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija ir kognityvinė elgesio terapija, gali padėti sureguliuoti žarnyno ir smegenų ašį.
Maisto netoleravimas ir triukšminga virškinimo sistema
Maisto netoleravimas ir triukšminga virškinimo sistema
Maisto netoleravimas yra svarbus fiziologinis veiksnys, lemiantis dažnesnius pilvo garsus. Kai virškinimo sistema susiduria su maisto produktais, kurių negali tinkamai apdoroti, tokiais kaip laktozė, glitimas ar FODMAP, ji dažnai reaguoja padidėjusiu dujų išsiskyrimu ir žarnyno susitraukimais.
Šios reakcijos atsiranda dėl to, kad nesuvirškintos maisto dalelės fermentuojasi žarnyne, todėl susidaro dujų perteklius. Tuomet virškinimo sistema sunkiau dirba, kad išstumtų šiuos dirgiklius iš virškinamojo trakto, todėl garsiau ir dažniau gurgia.
Nuolatiniai virškinimo garsai, atsirandantys po tam tikrų maisto produktų, gali rodyti netoleravimą, dėl kurio reikia keisti mitybą. Nustačius ir pašalinus maisto produktus, kurie sukelia virškinimą, dažnai sumažėja pilvo garsai ir su jais susijęs diskomfortas.
Įspėjamieji ženklai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją
Dauguma virškinimo garsų yra normalūs fiziologiniai procesai, tačiau tam tikri pilvo garsų modeliai gali signalizuoti apie rimtus pagrindinius susirgimus, reikalaujančius skubaus medicininio įvertinimo.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pilvo raižymas lydi stiprų pilvo skausmą, nuolatinį vėmimą, kruvinas išmatas, aukštą temperatūrą ar didelį svorio kritimą. Ypač nerimą kelia gurguliavimas su matomu pilvo pūtimu, kuris gali reikšti žarnyno nepraeinamumą.
Tylusis pilvas – normalių žarnyno garsų nebuvimas – paradoksaliai reikalauja neatidėliotino dėmesio, nes tai gali reikšti žarnų nepraeinamumą arba peritonitą. Naktinis riaumojimas, trikdantis miegą, arba garsai, kurie sustiprėja nepaisant badavimo, gali rodyti uždegiminę žarnyno ligą arba malabsorbcijos sutrikimus, dėl kurių reikia atlikti diagnostinį tyrimą.
Kaip hidratacija veikia skrandžio tūrį
Tinkama hidratacija daro didelę įtaką virškinamojo trakto akustiniam profiliui per daugybę fiziologinių mechanizmų. Tinkamas skysčių vartojimas sutepa virškinimo sistemą, palengvina sklandesnį maisto ir dujų judėjimą žarnynu, todėl sumažėja girdimas dundėjimas.
Dehidratacija gali sutirštinti virškinimo skysčius, todėl jie tampa klampesni ir mažiau veiksmingi skaidant maisto daleles. Dėl pakitusio klampumo sustiprėja žarnyno garsai, nes žarnynas sunkiau juda per virškinamąjį traktą.
Tyrimai rodo, kad idealios hidratacijospalaikymas – maždaug 2-3 litrai per dieną daugeliui suaugusiųjų – padeda normalizuoti skrandžio tūrį ir sumažinti pernelyg didelį borborygmi (skrandžio ūžimą), ypač tarp valgymų, kai skrandis yra tuščias.
Pilvo raižymo malšinimas: Praktiniai patarimai, kaip įveikti pilvo diegimą.
Be drėkinimo, įvairiose situacijose skrandžio gurguliavimą galima veiksmingai sumažinti keliomis praktinėmis strategijomis. Valgymas mažesniais kiekiais ir dažniau padeda palaikyti tolygų virškinimą ir apsaugo nuo pernelyg didelio dujų kaupimosi.
Daug skaidulų turintį maistą reikia valgyti lėtai, kad sumažėtų oro rijimas, kuris skatina borborygmi.
Socialinėje aplinkoje prieš susitikimus ar renginius nepastebimai suvalgius nedidelį užkandį galima išvengti gėdingų garsų. Kruopštus maisto kramtymas padeda tinkamai virškinti maistą, o vengimas vartoti dujas sukeliančius maisto produktus, pavyzdžiui, pupeles, kopūstus ir gazuotus gėrimus, sumažina ūžesių intensyvumą.
Streso valdymo metodai, įskaitant gilų kvėpavimą ir dėmesingą įsisąmoninimą, taip pat gali nuraminti virškinimo veiklą, kai nervingumas sustiprina skrandžio garsus.
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas
Kai nuolatinį skrandžio gurguliavimą lydi susirūpinimą keliantys simptomai, gydytojai gali rekomenduoti keletą diagnostinių tyrimų, kad nustatytų pagrindines sąlygas.
Kraujo tyrimais galima nustatyti uždegimą, infekciją arba celiakijos žymenis. Išmatų mėginiai gali atskleisti parazitines infekcijas ar virškinimo sutrikimus.
Endoskopija leidžia tiesiogiai matyti viršutinę virškinamojo trakto dalį, o kolonoskopija – storąją žarną.
Atliekant tokius vaizdinius tyrimus kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija galima išsamiai apžiūrėti pilvo organus. Vandenilio kiekio iškvėptame ore tyrimai padeda diagnozuoti bakterijų peraugimą arba angliavandenių malabsorbciją.
Įtariant motorikos sutrikimus, gydytojai gali paskirti atlikti skrandžio ištuštinimo tyrimus arba antroduodenalinę manometriją, kad išmatuotų virškinimo raumenų susitraukimus ir maisto judėjimą virškinimo traktu.
