Senelės virdavo svogūnų žievelių arbatą kaip tradicinį vaistą nuo kvėpavimo takų negalavimų, uždegimų ir imuninės sistemos palaikymo. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad šiose žievelėse yra didelė koncentracija kvercetino, galingo antioksidanto, pasižyminčio priešuždegiminėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemai naudingomis savybėmis. Tyrimai rodo, kad šis flavonoidas padeda mažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir kovoti su ligų sukėlėjais. Šis mokslinis patvirtinimas sujungia liaudies išmintį su įrodymais pagrįsta praktika ir paaiškina, kodėl šios kadaise išmestos virtuvės atliekos dabar pripažįstamos kaip vertingas sveikatos šaltinis. Ši senovinė priemonė teikia daugiau naudos, nei anksčiau įsivaizduota.
Senosios svogūnų lukštų arbatos ištakos tradicinėje medicinoje
Senosios svogūnų žievelių arbatos ištakos tradicinėje medicinoje
Senovės pasaulio gydytojai pripažino svogūnų lukštų gydomąjį potencialą gerokai anksčiau, nei šiuolaikinis mokslas patvirtino jų naudą. Senovės Egipte svogūnų lukštais buvo gydomos infekcijos ir kvėpavimo takų negalavimai, o kinų medicina juos naudojo kraujotakos palaikymui ir detoksikacijai.
Viduramžių Europos žolininkai svogūnų lukštų preparatų skyrė karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti. Ajurvedos gydytojai vertino lupenas dėl jų šildomųjų savybių ir gebėjimo subalansuoti organizmo drėgmę.
Vietinės kultūros visuose žemynuose taip pat atrado šių virtuvės atliekų gydomąsias savybes.
Šis plačiai paplitęs tradicinis panaudojimas skirtingose kultūrose rodo empirinį veiksmingumą, kurį šiuolaikiniai mokslininkai dabar sistemingai fiksuoja ir aiškina.
Užmiršta virtuvės išmintis: Kaip močiutės ruošdavo tobulą alų.
Nors šiuolaikiniuose receptuose dažnai pirmenybė teikiama patogumui, tradiciniai svogūnų lukštų arbatos ruošimo būdai atitiko iš kartos į kartą perduodamus tikslius protokolus.
Senelės paprastai rinkdavo subrendusių geltonųjų ar raudonųjų svogūnų išorines žieveles, vengdamos tų, ant kurių yra dėmių ar pelėsių.
Prieš ruošiant žievelės buvo kruopščiai nuplaunamos ir mirkomos keramikiniuose arba stikliniuose induose – niekada ne metaliniuose, nes buvo manoma, kad tai mažina gydomąsias savybes.
Vanduo buvo kaitinamas iki virimo temperatūros (maždaug 90 °C) ir užpilamas vienu valgomuoju šaukštu džiovintų žievelių puodelyje.
Mirkymas truko 15-20 minučių, dažnai uždengtas audiniu, kad išliktų lakiųjų junginių.
Kvercetinas: Galingas flavonoidas, paslėptas išmestose žievelėse
Kvercetinas, stiprus bioflavonoidų junginys, yra vienas iš vertingiausių sudedamųjų dalių, kurių gausu svogūnų žievelėse. Šis flavonoidas pasižymi svarbiomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, palaikančiomis bendrą sveikatą.
Tyrimai rodo, kad kvercetinas gali slopinti histamino išsiskyrimą, todėl jis naudingas alergiškiems žmonėms. Tyrimais nustatyta, kad vartojant kvercetiną mažėja kraujospūdis, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir gerėja imuninės sistemos veikla.
Šis junginys taip pat pasižymi potencialiomis priešvėžinėmis savybėmis, nes laboratoriniais tyrimais slopina navikų augimą.
Verdant svogūnų žievelių arbatą, karštame vandenyje šis vandenyje tirpus junginys išgaunamas efektyviai, todėl kvercetino naudą galima gauti ekonomiškai, o ne išmesti šį maistingųjų medžiagų turtingą šalutinį virtuvės produktą.
Moksliniai tyrimai, patvirtinantys šimtmečius naudotas liaudies medicinos priemones
Šimtmečius tradicinėje medicinoje visame pasaulyje svogūnų žievelių arbata buvo naudojama kaip vaistas nuo įvairių negalavimų, o dabar ši praktika patvirtinta šiuolaikiniais moksliniais tyrimais.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbti tyrimai patvirtina, kad svogūnų žievelėse yra viena didžiausių kvercetino koncentracijų iš visų augalinių šaltinių.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šis junginys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali sumažinti hipertenziją.
Tarptautiniame žurnale „International Journal of Biological Macromolecules” atlikti papildomi tyrimai atskleidė, kad svogūnų lukštų ekstraktai pasižymi dideliu antimikrobiniu poveikiu įprastiems patogenams.
Šios išvados patvirtina tradicinę išmintį, kuriai anksčiau trūko empirinio pagrindimo, ir sumažina atotrūkį tarp liaudies medicinos ir įrodymais pagrįstos praktikos.
Nauda širdies sveikatai: Svogūnų žievelės arbata palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją
Nepaprastą svogūnų žievelių arbatos naudą širdies ir kraujagyslių sistemai lemia tai, kad joje gausu flavonoidų, aktyviai kovojančių su daugeliu širdies ligų rizikos veiksnių.
Tyrimai rodo, kad pagrindinis svogūnų žievelėse esantis flavonoidas kvercetinas padeda mažinti kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagysles ir gerina endotelio funkciją. Tyrimai rodo, kad jis gali mažinti MTL cholesterolio kiekį ir kartu didinti naudingojo DTL cholesterolio kiekį.
Be to, svogūnų žievelės junginiai slopina trombocitų agregaciją, todėl mažėja krešulių susidarymo rizika. Priešuždegiminės arbatos savybės apsaugo arterijų sieneles nuo oksidacinės pažaidos, užkirsdamos kelią aterosklerozės vystymuisi.
Reguliarus arbatos vartojimas siejamas su sumažėjusiu homocisteino – aminorūgšties, dėl kurios padidėjusio kiekio kraujyje padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos rizika – kiekiu.
Kovotojas su uždegimu: Natūralus palengvinimas nuo šiuolaikinių negalavimų
Nors lėtinis uždegimas yra daugelio šiuolaikinių ligų, įskaitant artritą, diabetą ir autoimunines ligas, pagrindas, svogūnų žievelių arbata dėl savo išskirtinių priešuždegiminių savybių yra stiprus natūralus vaistas.
Tyrimai rodo, kad kvercetinas, pagrindinis svogūnų žievelėse esantis flavonoidas, slopina uždegimą slopindamas citokinų gamybą ir neutralizuodamas laisvuosius radikalus.
Tyrimai rodo, kad jis moduliuoja NF-κB signalus – svarbų uždegimo reguliatorių. Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad reguliariai vartojant šią medžiagą mažėja uždegimo žymenų, įskaitant C reaktyvųjį baltymą ir interleukiną-6.
Kitaip nei farmaciniai priešuždegiminiai vaistai, svogūnų lukštų arbata suteikia palengvėjimą be reikšmingo šalutinio poveikio, todėl tinka ilgalaikiam vartojimui lėtinėms uždegiminėms ligoms gydyti, kartu palaikant bendrą imuninės sistemos pusiausvyrą.
Imuninės sistemos palaikymas peršalimo ir gripo sezono metu
Imuninės sistemos palaikymas peršalimo ir gripo sezono metu
Peršalimo ir gripo sezono metu labai padidėja pažeidžiamumas sezoninėms ligoms, todėl imuninės sistemos stiprinimas yra labai svarbus sveikatai palaikyti.
Svogūnų žievelių arbata labai stiprina imunitetą, nes joje yra daug kvercetino, kuris pasižymi stipriomis antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad kvercetinas gali slopinti virusų dauginimąsi ir mažinti uždegimines reakcijas infekcijų metu.
Be to, arbatoje yra vitamino C ir sieros junginių, kurie stiprina imuninių ląstelių funkciją. Reguliarus arbatos vartojimas žiemos mėnesiais gali sumažinti infekcijų dažnumą ir sunkumą.
Tyrimai rodo, kad šie bioaktyvūs junginiai didina imunoglobulinų gamybą, kartu palaikydami kvėpavimo takų apsaugą nuo įprastų ligų sukėlėjų.
Norint gauti maksimalią naudą, ekspertai rekomenduoja vartoti tiek raudonųjų, tiek geltonųjų svogūnų žieveles.
Sugrįžimas prie natūralios medicinos: Kodėl mes vėl imamės močiutės vaistų
Kodėl visuomenė pradėjo atsisakyti sintetinių vaistų ir pereiti prie tradicinių gydymo metodų, perduodamų iš kartos į kartą?
Natūralių gydymo priemonių atgimimas atspindi didėjantį susirūpinimą dėl šalutinio vaistų poveikio ir norą rinktis tvarias sveikatos priežiūros priemones.
Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina tradicinę išmintį, o tyrimai patvirtina, kad liaudiškose priemonėse, pavyzdžiui, svogūnų žievelių arbatoje, yra biologiškai aktyvių junginių.
Šiuolaikiniai vartotojai, nusivylę sveikatos priežiūros išlaidomis ir ieškantys individualių sveikatingumo metodų, randa paguodą šiuose laiko patikrintuose sprendimuose.
Šis kultūrinis pokytis – tai ne tik nostalgija, bet ir moksliškai pagrįstas protėvių žinių ir šiuolaikinio supratimo suderinimas, pripažįstant, kad močiutės virtuvinėje spintelėje dažnai būdavo paslėpti veiksmingi vaistai.
Alaus gaminimo vadovas: Išgauti maksimalią naudą iš svogūnų lukštų
Išmestus svogūnų lukštus paverčiant gydomąja arbata, reikia specialių metodų, kad būtų maksimaliai išgauti flavonoidai, ypač kvercetinas. Tyrimai rodo, kad 15 minučių virinimas vandenyje, parūgštintame arbatiniu šaukšteliu citrinos sulčių, gerokai padidina kvercetino biologinį prieinamumą.
Kad rezultatai būtų idealūs, rinkite švarias ekologiškų svogūnų lukštus ir prieš laikydami juos kruopščiai išdžiovinkite. 237 mililitrams vandens naudokite maždaug vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų žievelių.
Užvirę leiskite mišiniui mirkti dar 10 minučių ir tik tada perkoškite. Gautą gintaro spalvos skystį galima gerti šiltą arba šaltą, o švelniam kartumui subalansuoti dažnai rekomenduojamas medus.
Be arbatos: Kiti tradiciniai svogūnų žievelės panaudojimo būdai
Nors arbatos ruošimas yra labiausiai paplitęs svogūnų lukštų naudos panaudojimo būdas, tradicinės medicinos sistemos visame pasaulyje naudoja šiuos išmestus lukštus daugeliu kitų būdų.
Istoriškai svogūnų lukštai dėl savo antimikrobinių savybių buvo dedami į kompresus nedidelėms žaizdoms, nudegimams ir odos uždegimams gydyti. Liaudies medicinos priemonės buvo svogūnų žievelių aliejus, skirtas sąnarių skausmui malšinti, ir kvėpavimo takų gydymas, kai žievelės buvo dedamos į garų inhaliacijas, kad palengvintų užsikimšimą.
Viduržemio jūros regiono tradicijose džiovintos žievelės buvo malamos į miltelius ir barstomos į maistą kaip virškinimą gerinanti priemonė. Kai kuriose kultūrose žievelės netgi buvo naudojamos kojų vonelėse nuo grybelinių infekcijų.
