Alkoholio vartojimas sukelia biologinius mechanizmus, kurie sukelia specifinį potraukį mėsai. Kai kepenyse metabolizuojamas etanolis, jis išeikvoja glikogeno atsargas ir sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Šis procesas kartu slopina leptiną (sotumo hormoną) ir didina grelino (alkio hormono) kiekį. Organizmas taip pat trokšta baltymų, kad papildytų glutationo – antioksidanto, kurio kiekis sumažėja perdirbant alkoholį, – atsargas. Be to, evoliucijos ryšiai tarp fermentuotų medžiagų ir mėsos vartojimo neurologiškai susiejo šiuos potraukius. Sudėtingas ryšys tarp alkoholio ir baltymų troškimų atskleidžia stebinančius protėvių dėsningumus.
Alkoholio metabolizmo ir potraukio baltymams biochemija
Žmogaus organizmo reakcija į alkoholio vartojimą apima sudėtingus biocheminius procesus, kurie gali turėti įtakos mitybos įpročiams. Alkoholiui patekus į kraują, kepenys pirmenybę teikia etanolio metabolizmui, o ne kitoms maistinėms medžiagoms, taip išeikvodamos glikogeno atsargas ir galimai sumažindamos gliukozės kiekį kraujyje.
Šis medžiagų apykaitos pokytis sukelia alkio signalus, ypač daug baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kuri suteikia ilgalaikės energijos ir kepenų veiklą palaikančių aminorūgščių.
Be to, alkoholis slopina leptino, hormono, signalizuojančio apie sotumą, kiekį, ir didina grelino, skatinančio apetitą, kiekį.
Organizmas taip pat trokšta baltymų, kad papildytų glutationo, antioksidanto, kurio sintezei reikalingos aminorūgštys, kiekį, sumažėjusį perdirbant alkoholį.
Alkoholio poveikis serotonino ir dopamino keliams
Be biocheminio poveikio medžiagų apykaitai, alkoholis smarkiai keičia neuromediatorių aktyvumą smegenų atlygio ir malonumo sistemose. Vartojant alkoholį iš pradžių padidėja dopamino išsiskyrimas, kuris sukelia laikiną euforiją, ir kartu sutrinka serotonino, kuris paprastai padeda kontroliuoti apetitą ir potraukį, reguliavimas.
Sumažėjus alkoholio kiekiui kraujyje, šios neuromediatorių sistemos patiria kompensacinį nuosmukį, todėl smegenys stengiasi greitai atkurti cheminę pusiausvyrą.
Daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa, suteikia aminorūgščių pirmtakų, kurie padeda atkurti išsekusius neurotransmiterius. Be to, smegenys sieja daug baltymų turintį maistą su atlygio kelio aktyvinimu, todėl neurochemiškai skatina vartoti mėsą atsigavimo po gėrimo laikotarpiais.
Evoliucinės šaknys: Fermentacija ir mėsos vartojimas žmonijos istorijoje
Žmonijos evoliucijos istorijoje fermentuotų medžiagų ir mėsos vartojimo ryšys turi gilias biologines šaknis, siekiančias milijonus metų. Pirmuonys savo aplinkoje natūraliai ieškojo rauginamų vaisių, vartojo nedidelius kiekius alkoholio ir tuo pat metu kūrė asociacijas tarp šių maisto produktų ir mitybos poreikių.
Evoliucionuojant ankstyviesiems žmonėms, jie atrado fermentacijos procesus ir kartu su medžiokle sąmoningai gamino alkoholinius gėrimus. Dėl šios koevoliucijos susiformavo neurologiniai ryšiai, siejantys alkoholio vartojimą su potraukiu baltymams.
Antropologiniai duomenys rodo, kad švenčių ir susibūrimų metu ritualinių ap eigų metu fermentuoti gėrimai dažnai būdavo derinami su mėsos vartojimu, taip sustiprinant šiuos biologinius ryšius. Šis evoliucinis užprogramavimas išlieka šiuolaikinio žmogaus fiziologijoje ir paaiškina, kodėl alkoholis sukelia mėsėdžio potraukį.
Kaip alkoholis sutrikdo cukraus kiekį kraujyje ir sukelia tam tikrus maisto troškimus
Alkoholiui patekus į kraujotaką, prasideda medžiagų apykaitos kaskada, kuri daro didelę įtaką gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui. Kepenys teikia pirmenybę alkoholio metabolizmui, o ne stabiliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti, todėl neretai kyla hipoglikemija, ypač per ilgesnį gėrimo laiką.
Šis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas suaktyvina stiprų potraukį kaloringam maistui. Tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas mažina leptino ( sotumo hormono) kiekį ir didina grelino (alkio hormono) kiekį, todėl norisi daug baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos.
Be to, alkoholis sutrikdo sprendimų priėmimą prefrontalinėje žievėje, todėl sumažėja mitybos suvaržymai ir evoliucijos eigoje labiau mėgstamas maistingų medžiagų turintis maistas.
Žarnyno ir smegenų ryšys: Mikrobiomo pokyčiai išgėrus alkoholio
Cukraus kiekio kraujyje reguliavimo sutrikimas yra tik vienas iš fiziologinių būdų, kuriais alkoholis daro įtaką potraukiui maistui.
Kitas svarbus mechanizmas susijęs su alkoholio poveikiu žarnyno mikrobiotos sudėčiai ir funkcijai.
Tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas keičia žarnyno mikrobiomo bakterijų populiaciją, todėl gali sumažėti naudingųjų bakterijų ir padaugėti žalingų rūšių.
Šie mikrobiomo pokyčiai turi įtakos žarnyno ir smegenų ašiai– dvikrypčiai žarnyno mikrobų ir centrinės nervų sistemos ryšių sistemai.
Sutrikusi ši sistema daro įtaką neurotransmiterių gamybai ir hormonų signalams, susijusiems su apetito reguliavimu.
Pakitęs mikrobiomas ypač veikia grelino ir leptino sekreciją ir gali sukelti specifinį potraukį baltymams, pasireiškiantį kaip noras valgyti mėsos produktus.
Daugiau nei valios jėga: neurologiniai mechanizmai, lemiantys maisto pasirinkimą po gėrimo
Nors daugelis žmonių maisto pasirinkimą po gėrimo aiškina paprasčiausiu valios trūkumu, neurologija atskleidžia sudėtingesnę realybę, susijusią su skirtingais smegenų pokyčiais, kuriuos sukelia alkoholio vartojimas.
Alkoholis veikia pagumburį, kuris reguliuoja alkio signalus ir atlygio kelius. Jis didina su atlygiu už maistą susijusių neuroninių grandinių aktyvumą, ypač už kaloringą ir daug baltymų turintį maistą, pvz., mėsą.
Kartu alkoholis slopina vykdomąją funkciją prefrontalinėje žievėje, todėl sumažėja impulsyvių valgymo sprendimų slopinamoji kontrolė.
Smegenų vaizdavimo tyrimai rodo alkoholio sukeltus dopamino ir endokanabinoidų sistemų pokyčius, kurie sustiprina juslinį maisto, ypač pikantiškų baltymų, suvokimą ir kartu sumažina smegenų gebėjimą susilaikyti renkantis maistą.