Pavasarinį nuovargį lemia ne tik paprasčiausia alergija, bet ir keli fiziologiniai veiksniai. Barometrinio slėgio svyravimai verčia organizmą eikvoti papildomą energiją homeostazei palaikyti. Keičiantis dienos šviesai sutrinka melatonino ir serotonino gamyba. Temperatūros svyravimai veikia organizmo reguliavimo sistemas. Tuo tarpu nesąmoningi mitybos pokyčiai iš žiemos į pavasarį sukelia galimą energijos trūkumą. Per šį sezoninį pokytį organizmas vienu metu atlieka daugybę korekcijų, todėl nuovargis išlieka net ir iš pažiūros puikiomis pavasario dienomis.
Barometrinio slėgio poveikis energijos lygiui
Nors pavasarį nuovargį lemia daugelis veiksnių , barometrinio slėgio pokyčiai yra labai svarbūs energijos svyravimams šio sezono metu.
Žiemai pereinant į pavasarį, sparčiai keičiasi slėgis, nes orai tampa nepastovesni. Šie svyravimai veikia organizmo pagumburį, kuris reguliuoja energijos lygį ir miego režimą.
Dėl žemesnio barometrinio slėgio audiniuose ir sąnariuose gali kauptis skysčiai, todėl atsiranda sunkumo ir nuovargio pojūtis.
Be to, slėgio pokyčiai gali pakeisti deguonies prieinamumą kraujotakoje ir laikinai sumažinti ląstelių efektyvumą. Organizmas išeikvoja papildomų energijos sąnaudų prisitaikydamas prie šių atmosferos svyravimų – tai natūralus, bet daug jėgų reikalaujantis fiziologinis procesas, kurį daugelis jaučia kaip nepaaiškinamą nuovargį pavasario mėnesiais.
Hormonų pokyčiai ir cirkadinio ritmo sutrikimai
Atėjus pavasariui ir pailgėjus šviesiam paros metui, organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai, kurie gali sutrikdyti nusistovėjusius paros ritmus.
Padidėjus saulės šviesai, melatonino gamyba sumažėja, o serotonino kiekis svyruoja šio sezoninio pokyčio metu.
Šie hormonų pokyčiai gali laikinai išbalansuoti organizmo vidinį laikrodį ir sukelti nuovargį, net jei miego trukmė išlieka nepakitusi.
Be to, pavasarį besikeičianti šviesa veikia kortizolio ritmą, todėl gali atsirasti rytinis mieguistumas ir energijos sumažėjimas po pietų.
Daugumai žmonių šis cirkadinis sutrikimas išnyksta per keletą savaičių, kai organizmas prisitaiko prie naujo sezoninio režimo.
Tačiau asmenims, turintiems miego sutrikimų, šiuo prisitaikymo laikotarpiu simptomai gali būti ryškesni.
Pavasario poveikis serotonino ir melatonino gamybai
Perėjimas į pavasarį sukelia reikšmingus pagrindinių neurotransmiterių ir hormonų gamybos organizme pokyčius. Ilgėjant šviesiam paros metui, epifizėje mažėja melatonino gamyba, o tai teoriškai turėtų padidinti budrumą.
Tačiau daugelis žmonių patiria paradoksalią reakciją į nuovargį. Mokslininkai tai sieja su serotonino kiekio svyravimais vykstant sezoniniams pokyčiams. Smegenims reikia laiko, kad suderintų neurotransmiterių gamybą su besikeičiančiu apšvietimu. Šis prisitaikymo laikotarpis gali sutrikdyti miego ir budrumo ciklus ir energijos reguliavimą.
Be to, kintantys pavasario orai ir temperatūros svyravimai gali kelti stresą organizmo reguliavimo sistemoms, dar labiau paveikti hormonų pusiausvyrą ir prisidėti prie netikėto nuovargio, nepaisant didėjančio dienos šviesos kiekio.
Subtili temperatūros svyravimų įtaka
Pavasario temperatūros svyravimai yra reikšmingas fiziologinis stresorius, kurio daugelis žmonių nepastebi nagrinėdami sezoninį nuovargį. Organizmas išeikvoja daug energijos homeostazei palaikyti, kai temperatūra sparčiai svyruoja tarp šiltų dienų ir vėsių naktų.
Tokie temperatūros svyravimai verčia autonominę nervų sistemą nuolat prisitaikyti ir sukelia fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, kraujagyslių susiaurėjimą ir išsiplėtimą. Toks nuolatinis prisitaikymas mažina energijos atsargas ir sukelia nuolatinį nuovargio jausmą.
Be to, dėl nepastovios temperatūros dažnai sutrinka miego kokybė, nes nenuspėjamu oru organizmas stengiasi palaikyti idealią miego temperatūrą.
Prasta termoreguliacija miego metu dar labiau sustiprina nuovargį dieną ir sukuria išsekimo ciklą, būdingą keičiantis metų laikams.
Paslėpti veiksniai, lemiantys pavasario imuninės sistemos problemas
Nors daugelis pavasarinį nuovargį sieja tik su sezoninėmis alergijomis, keletas mažiau akivaizdžių imunologinių veiksnių labai prisideda prie energijos išsekimo šiuo permainingu sezonu.
Organizmo imuninė sistema, pereidama iš žiemos į pavasarį, smarkiai persitvarko ir nukreipia energiją kovai su naujais aplinkos patogenais.
Vitamino D kiekis žiemos mėnesiais vis dar gali būti sumažėjęs, todėl gali sumažėti imuninės sistemos veiksmingumas.
Be to, sezoniniai žarnyno mikrobiomo sudėties pokyčiai gali pakenkti imuninei funkcijai, nes naudingųjų bakterijų populiacija kinta keičiantis mitybai.
Padidėjęs žiedadulkių ir pelėsių poveikis taip pat sukelia subtilias uždegimines reakcijas net ir nealergiškiems asmenims, reikalaujančias energijos sąnaudų, kurios pasireiškia nepaaiškinamu nuovargiu.
Kaip keičiasi mitybos įpročiai pereinamuoju metų laiku
Keičiantis metų laikams iš žiemos į pavasarį, dauguma žmonių nesąmoningai keičia savo mitybos įpročius, kurie daro didelę įtaką energijos lygiui ir bendrai sveikatai.
Žiemos mitybos racione paprastai būna daugiau kalorijų turinčių maisto produktų, kurie suteikia šilumos ir nuolatinės energijos. Atėjus pavasariui daugelis žmonių greitai persiorientuoja į lengvesnį maistą, turintį mažiau kalorijų ir angliavandenių. Šis staigus pokytis gali sukelti laikiną energijos trūkumą.
Be to, pavasarį padaugėja šviežių produktų, todėl gali atsirasti įvairių mikroelementų, kuriuos organizmas turi prisitaikyti apdoroti.
Sezoninės alergijos taip pat gali turėti įtakos maisto produktų pasirinkimui, nes žmonės nesąmoningai vengia tam tikrų maisto produktų, kurie gali sustiprinti jų simptomus, todėl gali atsirasti mitybos disbalansas, skatinantis nuovargį.
Netikėto pavasarinio nuovargio įveikimo strategijos
Kai pavasarį užklumpa netikėtas nuovargis, keletas įrodymais pagrįstų strategijų gali padėti atkurti energijos lygį ir bendrą žvalumą.
Nepaisant ilgesnio šviesaus paros meto, labai svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko ir palaipsniui patekti į rytinę saulės šviesą, kad būtų sureguliuoti cirkadiniai ritmai.
Mitybos specialistai rekomenduoja didinti vitamino D suvartojimą su maistu arba maisto papildais, kartu vartojant sudėtingus angliavandenius, kurie suteikia ilgalaikės energijos.
Reguliarus vidutinio sunkumo fizinis krūvis, ypač lauke, stimuliuoja energijos gamybą ląstelių lygmeniu.
Ypatingą dėmesį reikia skirti hidratacijai, nes dėl pavasarį svyruojančios temperatūros gali padidėti skysčių netekimas.
Jaučiantys nuolatinį nuovargį turėtų stebėti galimą alergenų poveikį, kuris šiuo sezonu dažnai būna didžiausias ir labai išeikvoja energijos atsargas.
