Arbatos gėrimas iš karto po valgio gali turėti keletą neigiamų poveikių virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui. Arbatoje esantys taninai jungiasi su su maistu gaunama geležimi, todėl jos įsisavinimas gali sumažėti iki 60 %. Kofeinas didina skrandžio rūgšties gamybą ir atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį, todėl skatina rūgšties refliuksą. Arbata taip pat trukdo įsisavinti cinką ir kalcį. Specialistai rekomenduoja prieš geriant arbatą palaukti 30-60 minučių po valgio. Tinkamas laikas gali gerokai sumažinti šias virškinimo komplikacijas.
Arbatos taninai: kaip jie blokuoja geležies įsisavinimą
Arbatos taninai: kaip jie blokuoja geležies įsisavinimą
Arbatoje esantys taninai sudaro didelę mitybos kliūtį, kai vartojama po valgio. Šie polifenoliniai junginiai lengvai jungiasi su maistine geležimi, sudarydami netirpius kompleksus, kurių organizmas negali įsisavinti.
Ši sąveika visų pirma veikia augaliniuose maisto produktuose esančią neheminę geležį ir sumažina jos įsisavinimą iki 60 %. Žmonėms, kuriems trūksta geležies arba sergantiems mažakraujyste, šis blokuojantis poveikis gali pabloginti jų būklę.
Taninų koncentracija skiriasi priklausomai nuo arbatos rūšies: daugiausiai jų yra juodojoje arbatoje, vėliau – oolong ir žaliojoje.
Ekspertai rekomenduoja tarp geležies turtingo maisto valgymo ir arbatos gėrimo palaukti bent valandą, kad būtų sumažinta ši neigiama mitybos sąveika.
Kofeino ir virškinimo ryšys: Skrandžio rūgšties gamybos sutrikdymas
Be geležį blokuojančio taninų poveikio, arbatoje esantis kofeinas kelia dar vieną didelį susirūpinimą vartojant arbatą po valgio.
Kofeinas stimuliuoja padidėjusią skrandžio rūgšties gamybą ir kartu atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį, todėl susidaro idealios sąlygos rūgšties refliuksui.
Šis sutrikimas atsiranda būtent tuo metu, kai virškinimo sistemai reikia subalansuoto rūgšties kiekio, kad maistas būtų tinkamai suskaidytas. Atsiradęs rūgšties perteklius gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti nemalonius pojūčius, pilvo pūtimą ir sutrikusį virškinimą.
Asmenims, turintiems jautrų virškinimą arba sergantiems tokiomis ligomis kaip GERL, šis kofeino sukeltas rūgšties antplūdis gali sustiprinti simptomus ir trukdyti tinkamai įsisavinti maistines medžiagas.
Rūgšties refliuksą sukeliantys veiksniai: Kai arbatos junginiai susitinka su jūsų maistu
Natūralių arbatos junginių derinys su neseniai suvalgytu maistu dažnai sukelia puikią audrą nuo rūgšties refliukso kenčiantiems žmonėms.
Arbatoje yra taninų ir metilksantinų, kurie gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį (LES) – raumenų barjerą, neleidžiantį skrandžio rūgščiai keliauti aukštyn.
Šie arbatos junginiai, vartojami po valgio, gali sutrikdyti LES funkciją, kai skrandis aktyviai gamina rūgštį maistui virškinti.
Dėl tokio laiko padidėja tikimybė, kad rūgštus maistas pateks į stemplę ir sukels rėmeniui būdingą deginimo pojūtį.
Aštrūs ar riebūs patiekalai dar labiau padidina šią riziką, nes dėl jų sulėtėja skrandžio išsituštinimas ir padidėja rūgšties gamyba.
Maistinių medžiagų pasisavinimo trikdžiai: paslėpta kaina
Nors dauguma arbatos mėgėjų mėgaujasi savo gėrimu dėl malonaus skonio ir aromato, nedaugelis supranta, kad geriant arbatą iškart po valgio gali labai sutrikti pagrindinių maistinių medžiagų įsisavinimas organizme.
Arbatoje yra taninų, kurie jungiasi su maiste esančia geležimi, cinku ir kalciu, sudarydami netirpius junginius, kurių organizmas negali veiksmingai įsisavinti. Šie trukdžiai ypač susiję su geležies įsisavinimu, nes, remiantis mitybos tyrimais, arbatos vartojimas gali sumažinti įsisavinimą iki 87 %.
Asmenims, kuriems trūksta geležies arba kurių mitybos poreikiai yra didesni, šis blokuojantis poveikis kelia didelį pavojų sveikatai.
Ekspertai rekomenduoja palaukti bent 30-60 min. po valgio prieš geriant arbatą, kad maistinės medžiagos būtų maksimaliai įsisavinamos.
Svarbus laikas: Optimalus laukimo laikotarpis prieš mėgaujantis arbata
Svarbus laikas: Optimalus laukimo laikotarpis prieš mėgaujantis arbata
Dauguma arbatos mėgėjų nežino, koks svarbus gali būti laikas vartojant arbatą po valgio. Specialistai rekomenduoja prieš geriant arbatą palaukti bent 30-45 minutes po valgio. Šis laiko tarpas leidžia virškinimo sistemai pradėti apdoroti maistą, o arbatoje esantys taninai netrukdo pasisavinti maistinių medžiagų.
Valgant daug baltymų turintį maistą, naudinga palaukti 60 minučių, nes arbatos junginiai gali apsunkinti baltymų virškinimą.
Rytiniams valgymams, palyginti su vakariene (45-60 minučių), reikia trumpesnių intervalų (20-30 minučių) dėl skirtingo medžiagų apykaitos greičio per dieną. Šie laukimo laikotarpiai optimizuoja maistinę naudą ir arbatos vartojimo malonumą.
Skirtingos arbatos rūšys ir skirtingas jų poveikis po valgio
Nors įvairios arbatos rūšys paprastai grupuojamos į vieną grupę, jų poveikis vartojant po valgio labai skiriasi.
Daug katechinų turinti žalioji arbata gali suintensyvinti skrandžio rūgšties gamybą ir sustiprinti virškinimo diskomfortą.
Juodojoje arbatoje yra daug taninų, kurie gali trukdyti geležies pasisavinimui iš maisto, o tai ypač problemiška sergantiesiems mažakraujyste.
Žolelių arbatos turi skirtingą poveikį: pipirmėčių arbata jautriems žmonėms gali sukelti rūgšties refliuksą, o ramunėlių arbata paprastai ramina virškinimą.
Oolong arbatos užima tarpinę padėtį, nes jose yra vidutinis taninų kiekis.
Baltoji arbata, apdorojama minimaliai, paprastai sukelia mažiausiai virškinimo sutrikimų, kai vartojama po valgio.
Sveikesnės arbatos vartojimo po valgio alternatyvos
Tiems, kurie nerimauja dėl galimo arbatos poveikio virškinimui, yra kelios naudingos alternatyvos, galinčios patenkinti arbatos gėrimo po valgio ritualą be nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Žolelių užpilai, pavyzdžiui, pipirmėčių, imbiero ar ramunėlių, palaiko virškinimą be taninų ar kofeino. Šiltas vanduo su citrina drėkina ir kartu skatina virškinimo fermentų veiklą.
Taip pat gali padėti laiko pakeitimas – 30-45 min. po valgio prieš geriant arbatą galima tinkamai įsisavinti maistingąsias medžiagas.
Jei ir toliau pageidaujama gerti arbatą, pasirinkite rūšis be kofeino arba praskieskite įprastą arbatą, taip sumažinsite galimus geležies įsisavinimo ir skrandžio rūgšties susidarymo trikdžius.
