Mokslas atskleidė, kad polinkį į depresiją ir nerimą lemia daugybė veiksnių. Genetiniai polinkiai lemia 30-40 proc. rizikos dėl neurotransmiterių ir reakcijos į stresą poveikio. Smegenų skirtumai migdolo, hipokampo ir prefrontalinės žievės srityse yra labai svarbūs. Vaikystės patirtis lemia nervų vystymąsi, o asmenybės bruožai, pavyzdžiui, neurotiškumas, didina jautrumą. Uždegimas, žarnyno mikrobiomo sveikata ir mitybos būklė taip pat turi įtakos psichinei savijautai. Supratus šiuos tarpusavyje susijusius mechanizmus, galima suprasti, kodėl kai kurie asmenys susiduria su didesniais psichikos sveikatos sunkumais nei kiti.
Genetinis planas: Kaip DNR daro įtaką psichikos sveikatos rizikai
Nors kadaise mokslininkai diskutavo dėl genetikos vaidmens psichikos sveikatai, dabar tyrimai aiškiai rodo, kad DNR daro didelę įtaką polinkiui sirgti depresija ir nerimo sutrikimais.
Šeimos istorijos ir dvynių palyginimo tyrimai rodo, kad šios ligos gali pasireikšti šeimose, o paveldimumas svyruoja nuo 30 iki 40 %.
Nustatyta, kad rizikos veiksniai yra specifiniai genetiniai variantai, darantys įtaką neurotransmiterių funkcijai, reakcijai į stresą ir neuroplastiškumui.
Tačiau vien genetika retai lemia psichikos sveikatos būklę. Greičiau šie genetiniai polinkiai sukuria pažeidžiamumą, kuris kartu su stresą sukeliančiais aplinkos veiksniais gali sukelti depresiją ar nerimą – tai rodo sudėtingą prigimties ir auklėjimo sąveiką, susijusią su psichikos sveikatos sutrikimais.
Neurologiniai skirtumai: Pažeidžiamų asmenų smegenų struktūra ir funkcijos
Smegenų vaizdavimo technologijos iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie depresijos ir nerimo pažeidžiamumą, nes atskleidė ryškius struktūrinius ir funkcinius pažeidžiamų asmenų skirtumus.
Tyrimai nuolat rodo pakitusį amigdalos, hipokampo ir prefrontalinės žievės – emocijų apdorojimui ir reguliavimui svarbių sričių – aktyvumą. Į šias ligas linkę asmenys dažnai pasižymi hiperaktyvia amigdalo reakcija į neigiamus dirgiklius, sumažėjusiu hipokampo tūriu ir susilpnėjusiu prefrontalinės žievės įsitraukimu atliekant emocinio reguliavimo užduotis.
Šie neurologiniai pokyčiai sudaro biologinį pagrindą padidėjusiam reaktyvumui į stresą ir emocinio reguliavimo sutrikimams.
Be to, pažeidžiamose populiacijose skiriasi smegenų sričių sujungimo modeliai, o tai turi įtakos emocinės informacijos apdorojimui ir integravimui neuroniniuose tinkluose.
Vaikystės patirtis ir nervų raida
Vaikystėje patirti išgyvenimai iš esmės formuoja nervų struktūrą ir sukuria modelius, kurie gali turėti įtakos depresijos ir nerimo pažeidžiamumui visą gyvenimą.
Tyrimai rodo, kad ankstyvoji neigiama patirtis,įskaitant nepriežiūrą, piktnaudžiavimą ar nuolatinį stresą, gali pakeisti pagrindinių nervinių grandinių, susijusių su emociniu reguliavimu, vystymąsi.
Po vaikystėje patirtos traumos hipotalamo-hipofizės-antinksčių (HPA) ašis, kontroliuojanti atsaką į stresą, gali tapti hiperaktyvi. Ši disreguliacija gali išlikti ir suaugus, todėl padidėja reaktyvumas į stresą.
Be to, neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtos nelaimės koreliuoja su sumažėjusiu prefrontalinės žievės ir hipokampo – emocijų apdorojimui ir atminties formavimuisisvarbių sričių – tūriu, o tai gali sumažinti atsparumą nuotaikos sutrikimams.
Asmenybės bruožai, didinantys pažeidžiamumą
Pažeidžiamumą depresijai ir nerimui dažnai lemia tam tikri asmenybės bruožai, dėl kurių žmonės linkę patirti emocinį stresą. Tyrimais nuolat nustatoma, kad neurotiškumas,kuriam būdingas padidėjęs emocinis reaktyvumas ir neigiamas poveikis, yra stipriausias prognostinis veiksnys.
Perfekcionistinių polinkių turintys asmenys patiria didesnę riziką dėl nerealistinių standartų ir griežtos savikritikos.
Prie to prisideda ir kiti bruožai, kaip antai: ruminavimas (apsistojimas ties neigiamomis mintimis), neapibrėžtumo netoleravimas ir pernelyg didelis savęs sureikšminimas. Asmenys, kuriems būdingas didelis jautrumas atmetimui arba žalos vengimas, taip pat gali būti labiau pažeidžiami.
Šie bruožai negarantuoja, kad išsivystys nuotaikos sutrikimai, tačiau sukuria psichologinius kelius, kuriais aplinkos stresoriai gali lengviau sukelti klinikinius simptomus, ypač kartu su genetiniu polinkiu.
Kūno ir proto ryšys: Uždegimas ir žarnyno sveikata
Nauji tyrimai atskleidžia dvikryptį ryšį tarp fizinio uždegimo ir psichikos sveikatos sutrikimų, o tai kvestionuoja tradicines kūno ir proto ribas.
Tyrimai atskleidžia, kad lėtinis uždegimas gali sukelti neurocheminius pokyčius, susijusius su depresija ir nerimu. Žarnyno mikrobiomui tenka svarbus vaidmuo šiame ryšyje, nes žarnyno bakterijos veikia smegenų funkciją per klajoklį nervą ir imuninius signalus.
Asmenims, kurių žarnyno flora nesubalansuota, dažnai dažniau pasireiškia nuotaikos sutrikimai.
Mityba, stresas ir aplinkos toksinai gali sustiprinti uždegimą ir sukurti fiziologines sąlygas, palankias psichikos sveikatos pažeidžiamumui.
Dėl šio augančio supratimo atsirado perspektyvių terapinių metodų, nukreiptų į žarnyno sveikatą ir priešuždegiminius kelius kaip papildomus depresijos ir nerimo gydymo būdus.
Mitybos veiksniai ir biocheminis disbalansas
Be uždegimo ir žarnyno sveikatos, mitybos trūkumai ir biocheminis disbalansas daro didelę įtaką psichikos sveikatai.
Tyrimais nustatyta keletas pagrindinių mitybos veiksnių, susijusių su depresija ir nerimu, įskaitant omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų (ypač B12 ir folio rūgšties), vitamino D, cinko ir magnio trūkumą.
Šios maistinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį neurotransmiterių sintezėje, smegenų signaliniuose kanaluose ir neuronų sveikatoje.
Be to, serotonino, dopamino ir GABA neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai dažnai lemia nuotaikos sutrikimus.
Genetinės variacijos, turinčios įtakos metilinimo keliams ir maistinių medžiagų apykaitai, gali dar labiau paskatinti šiuos biocheminius pažeidžiamumus ir paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms išsivysto nuotaikos sutrikimai, o kiti, veikiami panašaus aplinkos poveikio, išlieka atsparūs.
Kai susilieja keli rizikos veiksniai: Tobula audra
Nors atskiri rizikos veiksniai gali turėti didelę įtaką psichikos sveikatai, kelių pažeidžiamumo veiksnių susiliejimas dažnai sukuria tai, ką gydytojai vadina „tobula audra”, sukeliančia depresijos ir nerimo sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad genetinis polinkis kartu su vaikystėje patirta trauma ypač padidina sutrikimų riziką.
Pridėjus mitybos trūkumus, lėtinį stresą, miego sutrikimus ir uždegiminius susirgimus, pažeidžiamumas dar labiau padidėja. Šis daugialypis poveikis paaiškina, kodėl vieniems asmenims pasireiškia simptomai, o kiti, turintys panašių pavienių rizikos veiksnių, išlieka atsparūs.
Suprasdami šią sąveiką, gydytojai gali kurti išsamius gydymo metodus, skirtus kelioms sistemoms vienu metu.
Šių veiksnių sudėtingumas pabrėžia, kodėl personalizuota medicina,nukreipta į unikalų biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinį, yra perspektyviausias kelias į priekį.
