Mano mama visada gamino su kiaulės taukais. Kiaušinienė, bulvės, mėsa – viskas ant taukų. Bet kai užaugau ir pradėjau domėtis sveika mityba, nusprendžiau – jokių gyvulinių riebalų. Tik augaliniai aliejai, kaip rekomenduoja visi šiuolaikiniai mitybos specialistai.
Dvidešimt metų gyvenau pagal šią taisyklę. Kol vieną dieną nuėjau pas dietologą Mindaugą dėl nuolatinio nuovargio ir dažnų peršalimų. Jis peržiūrėjo mano mitybą ir paklausė: „O kokius riebalus naudojate gaminimui?”
Pasakiau išdidžiai, kad tik saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jis palingavo galvą: „Ar žinote, kad jūsų seneliai turbūt buvo sveikesni būtent dėl tų kiaulės taukų, kurių jūs vengiate?”
Kodėl mūsų seneliai buvo sveikesni
Dietologas Mindaugas paaiškino istoriją: „Visą dvidešimtąjį amžių mums sakė, kad gyvuliniai riebalai blogai širdžiai. Bet naujausi tyrimai rodo, kad tai buvo supaprastinta ir ne visai teisinga žinutė.”
„Kiaulės taukuose yra oleino rūgštis – ta pati, kuri yra alyvuogių aliejuje. Ir vitaminai A bei D, kurie būtini imuninei sistemai. Kai perėjome prie rafinuotų augalinių aliejų, praradome šias medžiagas.”
Paskambinau mamai ir papasakojau. Ji nusijuokė: „Aš tau visą laiką sakiau, kad senų receptų nereikia keisti. Bet tu nenorėjai klausyti ir viską žinojai geriau.”
Ką tyrimai iš tikrųjų rodo
Dietologas Mindaugas paaiškino niuansus: „Aš nesakau, kad reikia valgyti taukus šaukštais. Bet saikingas naudojimas gaminant – tai visai kas kita nei augaliniai aliejai, kurie oksiduojasi kaitinant.”
„Kiaulės taukuose yra riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E. Šie vitaminai būtini imuninėms ląstelėms vystytis ir veikti. Kai jų trūksta – dažniau sergame.”
Vyras, kai papasakojau, paklausė skeptiškai: „Tai dabar vėl kepsi ant taukų kaip mūsų seneliai?” Atsakiau, kad kartais – taip. Ne kiekvieną dieną, bet tikrai dažniau nei niekada.
Kolegė darbe, kai papasakojau, nustebo: „Bet juk visi sako, kad gyvuliniai riebalai blogai.” Pasakiau, kad „visi sako” ne visada reiškia „tiesa”. Mokslas keičiasi, ir kartais senų receptų neverta išmesti.
Kaip teisingai naudoti
Dietologas Mindaugas davė praktinių patarimų: „Kiaulės taukai turi aukštesnę rūkymo temperatūrą nei daugelis augalinių aliejų – apie šimtą aštuoniasdešimt aštuonis laipsnius. Tai reiškia, kad kepant jie nesuskaido į kenksmingas medžiagas taip greitai.”
„Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje stikliniame inde. Ir pirkite kokybiškus – geriausia iš ūkininkų, kurių kiaulės ganėsi lauke.”
Dabar mano virtuvėje yra ir augalinių aliejų, ir stiklainis su kiaulės taukais. Kiaušinienę kepu ant taukų – skonis visai kitoks, toks kaip vaikystėje pas močiutę. Ir per paskutinius šešis mėnesius peršalau tik vieną kartą, nors anksčiau – kas porą mėnesių.
Mama, kai pasakiau, kad vėl naudoju taukus, atsakė: „Pagaliau suaugai ir supratai, kad seneliai ne tokie kvaili buvo.” Turbūt ji teisi.
