Kavoje yra daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių junginių, kurie apsaugo neuronus nuo pažeidimų. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) yra susijęs su iki 65 % mažesne Alzheimerio ligos rizika ir 25-30 % mažesne Parkinsono ligos rizika. Tokie junginiai kaip chlorogeno rūgštys, trigonelinas ir fenilindanai kovoja su oksidaciniu stresu, mažina uždegimą ir slopina baltymų agregaciją, susijusią su neurodegeneracinėmis ligomis. Kavos neuroprotekcinis poveikis geriausiai pasireiškia, kai ji derinama su socialiniu aktyvumu ir kitais smegenis sveikatinančiais gyvenimo būdo pasirinkimais.
Mokslas apie kavos neuroprotekcines savybes
Kaip paprastas kavos puodelis gali apsaugoti smegenis nuo degeneracinių ligų? Tyrimai rodo, kad kavoje yra polifenolių ir kofeino, kurie sinergiškai veikia apsaugodami neuronus. Šie junginiai suaktyvina antioksidacines reakcijas, mažina oksidacinį stresą– pagrindinį neurodegeneracijos veiksnį.
Vartojant kavą padidėja granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (GCSF) kiekis kraujo plazmoje, kuris skatina neuronų augimą ir gerina su Alzheimerio liga susijusių amiloido beta baltymų šalinimą. Be to, kofeinas blokuoja adenozino receptorius ir mažina uždegimą smegenyse.
Tyrimai rodo, kad reguliariai kavą geriantiems asmenims lėčiau blogėja pažintinės funkcijos ir mažėja rizika susirgti Parkinsono liga, nes kava išsaugo dopaminerginius neuronus.
Pagrindiniai kavos junginiai, saugantys smegenų sveikatą
Nuostabų neuroprotekcinį kavos poveikį lemia kompleksas biologiškai aktyvių junginių, kurie veikia įvairiais mechanizmais.
Labiausiai ištirtas komponentas – kofeinas – blokuoja adenozino receptorius, mažina uždegimą ir neleidžia kauptis su Alzheimerio liga susijusiam amiloidui beta. Chlorogeninės rūgštys stipriai apsaugo nuo oksidacinio streso, o trigonelinas padeda palaikyti neuronų vientisumą.
Nefiltruotoje kavoje esantys junginiai kavestolis ir kahveolis suaktyvina Nrf2 kelią ir sustiprina ląstelių apsaugos sistemas. Kavoje esantys polifenoliai moduliuoja įvairius signalinius kelius, susijusius su neurodegeneracija.
Naujausi tyrimai rodo, kad šie junginiai gali veikti sinergiškai, užtikrindami didesnę neuroprotekciją nei bet kuris atskiras komponentas atskirai – tai paaiškina nuolatinį kavos ryšį su mažesne neurodegeneracinių ligų rizika.
Kaip kavos vartojimas veikia Alzheimerio ligos rizikos veiksnius
Remiantis išsamiais dešimtmečius trukusiais longitudiniais tyrimais, kavos vartojimas nuolat siejamas su keleto pagrindinių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių pokyčiais.
Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas mažina beta amiloido baltymo kaupimąsi smegenų audinyje, kuris yra Alzheimerio ligos požymis. Be to, priešuždegiminės kavos savybės padeda sušvelninti neurouždegimą, susijusį su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.
Geriantieji kavą pasižymi geresniu jautrumu insulinui, todėl gali sumažėti 2 tipo diabeto – nustatyto Alzheimerio ligos rizikos veiksnio – rizika. Šio gėrimo antioksidantų profilis taip pat padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia nervų tinklus.
Svarbiausia, kad saikingas gėrimo vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) 65 % sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga, palyginti su negeriančiaisiais.
Parkinsono liga: Galimas prevencinis kavos poveikis
Daugybe epidemiologinių tyrimų nustatyta, kad kavos vartojimas yra svarbus Parkinsono ligos profilaktikos veiksnys, o įrodymai rodo dar stipresnį apsauginį poveikį nei Alzheimerio ligos tyrimuose.
Tyrimai rodo, kad kofeinas gali apsaugoti dopaminerginius neuronus blokuodamas adenozino A2A receptorius. Atlikus 26 tyrimų metaanalizę nustatyta, kad reguliariai geriančių kavą rizika susirgti Parkinsono liga yra 25-30 proc. mažesnė, palyginti su negeriančiaisiais, o nauda priklauso nuo dozės.
Kavos neuroprotekciniai junginiai neapsiriboja tik kofeinu. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad fenilindanai ir trigonelinas gali mažinti alfa-sinukleino agregaciją, kuri yra Parkinsono patologijos požymis. Šios išvados rodo, kad kavos poveikis neurologinei apsaugai yra įvairiapusis.
Be kofeino: Ištirti sudėtingą kavos cheminį profilį
Terapinis kavos potencialas dažnai neapsiriboja vien tik kofeino kiekiu – tyrimais nustatyta daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių šio populiaraus gėrimo junginių. Tarp jų yra polifenolių, ypač chlorogeno rūgščių, pasižyminčių reikšmingomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Kitas svarbus junginys – trigonelinas – padeda reguliuoti gliukozės apykaitą ir pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis. Tuo tarpu skrudinimo metu susidarantys fenilindanai slopina baltymų agregaciją, susijusią su neurodegeneracinėmis ligomis.
Šis sudėtingas cheminis profilis paaiškina, kodėl neurologiniuose tyrimuose kava be kofeino vis dar yra naudinga. Dabar mokslininkai daugiausia dėmesio skiria šių junginių išskyrimui, kad galėtų sukurti tikslines gydomąsias medžiagas, kurios galėtų padėti gydyti tokias ligas, kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, be stimuliuojančio kofeino poveikio.
Optimalus kavos suvartojimas siekiant maksimaliai apsaugoti smegenis
Klausimas dėl idealaus kavos suvartojimo neuroprotekcijai užtikrinti tebėra sudėtingas, nes tyrimai rodo J formos ryšį tarp suvartojamos kavos kiekio ir naudos smegenų sveikatai.
Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas, paprastai 3-5 puodeliai per dieną, yra tinkama apsauga nuo neurodegeneracinių ligų. Šis kiekis yra susijęs su 65 % mažesne Alzheimerio ir Parkinsono ligų išsivystymo rizika.
Tačiau individualūs veiksniai, įskaitant medžiagų apykaitą, sveikatos būklę ir genetinius kofeino perdirbimo fermentų pokyčius, turi įtakos tinkamam suvartojamam kiekiui. Atrodo, kad kofeinui jautriems žmonėms kava be kofeino išsaugo daug neuroprotekcinių savybių dėl joje esančių antioksidacinių junginių ir priešuždegiminių polifenolių.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja kavą vartoti nuolat, saikingai, o ne retkarčiais gausiai, kad ji būtų maksimaliai naudinga.
Kam tai naudingiausia: Genetiniai kavos veiksmingumo veiksniai
Kodėl vieni žmonės jaučia didesnę neuroprotekcinę kavos vartojimo naudą nei kiti? Tyrimai rodo, kad pagrindinis veiksnys yra genetiniai kofeino apykaitos skirtumai. Turintieji CYP1A2 geno variantą, kuris leidžia greitai perdirbti kofeiną, paprastai gauna didesnę naudą smegenų apsaugai.
Be to, adenozino receptorių genų variacijos turi įtakos kavos junginių sąveikai su nerviniais takais. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys tam tikrus ADORA2A genotipus, palankiau reaguoja į apsauginį kavos poveikį nuo neurodegeneracinių ligų.
Šie genetiniai veiksniai padeda paaiškinti nenuoseklius populiacijos tyrimų rezultatus ir rodo, kad individualizuotos kavos vartojimo rekomendacijos gali padidinti neuroprotekcinę naudą.
Kavos virimo būdai, kurie maksimaliai padidina neuroprotekcinių junginių kiekį
Be genetinių polinkių, kavos ruošimo metodai daro didelę įtaką neuroprotekcinių junginių koncentracijai kavoje.
Tyrimai rodo, kad lėtos ekstrakcijos metodai, ypač prancūziško spaudimo ir šalto virimo, išsaugo didesnį chlorogeninių rūgščių ir melanoidinų– junginių, siejamų su mažesniu neurouždegimu – kiekį.
Neapolio universitete atlikti tyrimai parodė, kad vidutiniškai skrudintoje kavoje išlieka idealus fenilindanų, kurie slopina baltymų agregaciją sergant Alzheimerio ir Parkinsono ligomis, kiekis.
Popieriniai filtrai pašalina diterpenus, tokius kaip kafestolis ir kahveolis, kurie, nors ir gali didinti cholesterolio kiekį, taip pat pasižymi svarbiomis neuroprotekcinėmis savybėmis. Norint gauti didžiausią naudą, mitybos specialistai rekomenduoja šviežiai sumaltas pupeles ruošti 90-96 °C temperatūroje, ekstrakcijos laikas 4-6 minutės.
Kavos derinimas su kitais smegenų sveikatą stiprinančiais gyvenimo būdo pasirinkimais
Nors kava teikia didelę neuroprotekcinę naudą, tyrimai nuolat rodo, kad šis poveikis gerokai sustiprėja, kai ji įtraukiama į platų smegenų sveikatos režimą.
Mitybos specialistai rekomenduoja kavos vartojimą derinti su Viduržemio jūros regiono mitybos modeliais, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir priešuždegiminių junginių. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai pratimai, sinergiškai sustiprina kavos apsauginius mechanizmus, nes pagerina smegenų kraujotaką ir sumažina neurouždegimą.
Kognityvinė stimuliacija mokantis naujų įgūdžių, tinkama miego higiena ir streso valdymo būdai, pavyzdžiui, meditacija, dar labiau papildo kavos naudą. Socialinis aktyvumas ir sveiko kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio lygio palaikymas sukuria palankią neurologinę aplinką, kurioje kavos neuroprotekciniai junginiai gali veikti efektyviausiai.
