Kasti lysves ar palikti jas ramybėje – tai amžina sodininkų dilema. Ekspertai paaiškina, į ką atkreipti dėmesį, norint suprasti, ar jūsų sklypui tikrai to reikia.
Ekspertai paaiškino, ar verta kasti lysves rudenį
Vienas klausimas kasmet sukelia karštus ginčus tarp sodininkų: ar verta kasti lysves, ar geriau jų neliesti iki pavasario? Šis ginčas tęsiasi jau daugelį metų, ir situacija nesikeičia – vieni ir toliau imasi kastuvo, o kiti yra įsitikinę, kad nereikėtų dar kartą liesti dirvos. Ekspertai pagaliau padėjo tašką, paaiškindami, kada kasimas tikrai reikalingas, o kada tai tik prideda nereikalingų rūpesčių.
Viskas priklauso nuo jūsų sklypo būklės
Viskas priklauso nuo jūsų sklypo būklės ir to, kaip jį prižiūrėjote sezono metu. Jei vasaros metu reguliariai purenote dirvožemį, šalinote piktžoles, tuomet rudenį galite apsieiti be kastuvo. Galite tiesiog pereiti per lysves ir išrinkti pavienės piktžoles. Žemė, kuri buvo rūpestingai prižiūrima, jau yra pasiruošusi žiemai, o pavasarį pakaks pereiti su grėbliu, kad šiek tiek supurentumėte dirvožemį.
Kada kasimas būtinas?
Visai kas kita, jei sklypas per vasarą apaugo piktžolėmis. Tokiu atveju kasimas tampa beveik vieninteliu būdu sutvarkyti lysves. Jei laiku iškasate, piktžolės kartu su šaknimis ir sėklomis liks paviršiuje. Žiemos metu šaltis jas nušaldys, o kartu ir kenkėjų lervas, kurios planavo žiemoti dirvoje. Pavasarį toks sklypas bus švaresnis, o derliui bus minimalios grėsmės.
Svarbi pastaba dėl kasimo būdo
Tačiau atminkite svarbiausią dalyką: jei jau ėmėtės kasti, nereikėtų lyginti žemės iki tobulo lygumo. Taip yra todėl, kad suspausto lygaus dirvožemio paviršius gali sulaikyti drėgmę, todėl apatiniai dirvožemio sluoksniai liks labai sausi. Nelygumai, priešingai, padeda vandeniui prasiskverbti gilyn, kas labai naudinga žemei.
Išvada: kada kasti, o kada ne?
Taigi, kasti ar ne, priklauso nuo jūsų lysvių būklės:
- Gerai prižiūrėtoms lysvėms – kasimas nereikalingas:
- Jei reguliariai ravėjote piktžoles
- Jei purenote dirvą sezono metu
- Jei dirvožemis nesuslėgtas
- Apleistoms lysvėms – kasimas reikalingas:
- Jei apaugo piktžolėmis
- Jei žemė susigulėjusi
- Jei pastebėjote kenkėjų
Gerai prižiūrima teritorija nereikalauja papildomų pastangų iš jūsų pusės, o apleistą geriau sutvarkyti. Linkime jums sėkmės ir dosnaus derliaus kitą sezoną!
Biologų perspektyva: kodėl dauguma sodininkų klysta?
Biologų tyrimai rodo, kad daugelis sodininkų (apie 90%) kasa lysves, kai to daryti nereikia. Štai kodėl:
- Natūrali dirvožemio ekosistema: Nekasamas dirvožemis išlaiko natūralią mikrobų ir sliekų ekosistemą, kuri natūraliai purina dirvą ir ją praturtina.
- Dirvožemio struktūra: Kasimas suardo natūralią dirvožemio struktūrą, kuri formuojasi sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis turi savo mikroorganizmų bendruomenę.
- Drėgmės išlaikymas: Nekasta dirva geriau išlaiko drėgmę, nes išlieka kapiliariniai keliai, kuriais drėgmė kyla iš gilesniųjų sluoksnių.
- Organinės medžiagos: Vietoj kasimo, geriau papildyti dirvožemį organine mulčia viršuje, leiskite sliekams ir mikroorganizmams patys įmaišyti ją į dirvą.
- Piktžolių kontrolė: Kasimas dažnai atveria naujas piktžolių sėklas, kurios gulėjo giliai ir neturėjo sąlygų dygti. Po kasimo jos gali pradėti dygti.
Ekspertai rekomenduoja minimalistinį požiūrį į dirvos įdirbimą – tik tiek, kiek tikrai būtina, ir tik ten, kur tikrai reikia.
