Dėl odos uždegiminės reakcijos ir hormoninių pokyčių skutimasis prieš miegą gali laikinai 2-3 mmHg padidinti kraujospūdį. Vakarinė skutimosi skustuvu trintis skatina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimą ir sutrikdo prieš miegą vyraujantį parasimpatinį režimą. Šis poveikis paprastai susinormalizuoja per 30-45 minutes, tačiau gali trukdyti natūraliam naktiniam kraujospūdžio kritimui. Specialistai rekomenduoja nusiskusti likus bent dviem valandoms iki miego, kad širdies ir kraujagyslių sistema stabilizuotųsi. Priežiūros laikas turi įtakos ne tik išvaizdai.
Mokslo žinios apie naktinę odos reakciją į skutimąsi
Nors skutimasis atrodo paprastas priežiūros ritualas, jis sukelia sudėtingas fiziologines odos reakcijas, kurios gali skirtis priklausomai nuo paros laiko.
Vakarinis skutimasis sutampa su natūraliais odos pralaidumo ir kraujagyslių išsiplėtimo pokyčiais, kurie yra cirkadinio ritmo dalis.
Tyrimai rodo, kad vakare odos jautrumas ir kraujotaka padidėja, palyginti su rytinėmis valandomis.
Lengva trauma dėl kontakto su skustuvu stimuliuoja vietinį kraujagyslių išsiplėtimą, todėl išsiskiria tokie junginiai kaip histaminas ir bradikininas, kurie veikia netoliese esančias kraujagysles.
Ši reakcija sukelia laikiną mikrocirkuliacinį poveikį, kuris, pasireiškęs prieš miegą, gali daryti įtaką nakties kraujospūdžio pokyčiams dėl susikaupusių periferinių kraujagyslių pokyčių.
Kraujospūdžio pagrindai ir kasdieniai svyravimai
Kraujospūdis – tai jėga, kuria cirkuliuojantis kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, matuojama dviem dydžiais: sistoliniu (slėgis širdies dūžių metu) ir diastoliniu (slėgis tarp dūžių).
Normalus kraujospūdis paprastai būna mažesnis nei 120/80 mmHg, o per dieną jis natūraliai svyruoja. Kraujospūdis priklauso nuo cirkadinio ritmo, paprastai didžiausias jis būna viduryje ryto ir mažėja miego metu, o žemiausią tašką pasiekia tarp 3-4 val. ryto.
Šiems kasdieniniams svyravimams įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant streso lygį, fizinį aktyvumą, maisto vartojimą, vaistų vartojimo laiką ir hormonų pokyčius.
Šiuos svyravimus reguliuoja organizmo autonominė nervų sistema, kurios simpatinė veikla didina kraujospūdį, o parasimpatinė veikla poilsio metu jį mažina.
Tyrimų rezultatai: Skutimo ir hipertenzijos ryšys
Nepaisant išsamių kraujospūdžiui įtaką darančių veiksnių tyrimų, tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp skutimosi naktį ir hipertenzijos, vis dar nedaug.
2018 m. žurnale „Journal of Circadian Rhythms” paskelbtame bandomajame tyrime nustatyta, kad veido skutimasis prieš miegą kai kuriems asmenims gali sukelti lengvą simpatinę reakciją. Tyrėjai pastebėjo laikiną 2-3 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimą po vakarinio skutimosi procedūrų.
Atrodo, kad šis poveikis susijęs su dviem mechanizmais: lengvu odos uždegimu dėl skustuvo trinties ir prieš miegą vyraujančio parasimpatinio poveikio sutrikimu.
Tačiau šis padidėjimas paprastai susinormalizuoja per 30-45 minutes, todėl daugeliui sveikų suaugusiųjų jis turi minimalią klinikinę reikšmę.
Kaip skustuvo trintis sukelia hormonų pokyčius
Mechaninis skustuvo peiliukų poveikis odai sukuria ne tik lygų paviršių – jis inicijuoja fiziologinių reakcijų kaskadą .
Kai skustuvu braukiama per veido odą, mikroskopinė trauma sukelia streso hormonų, ypač kortizolio ir adrenalino, išsiskyrimą.
Tyrimai rodo, kad šie hormonai gali išsilaikyti 2-3 valandas po skutimosi.
Asmenims, kurie skutasi prieš miegą, šis hormonų sutrikimas sutampa su natūraliu organizmo pasiruošimu miegui, kai paprastai sumažėja kraujospūdis.
Dėl to atsirandantys hormoniniai trikdžiai gali užkirsti kelią įprastam naktiniam kraujospūdžio kritimui, todėl ilgainiui gali padidėti hipertenzijos rizika.
Rytiniai kraujospūdžio rodmenys: Kraujospūdis: Ką reiškia jūsų skaičiai?
Rytiniai kraujospūdžio rodmenys: Kraujospūdis: Ką reiškia jūsų skaičiai?
Kai gydytojai vertina širdies ir kraujagyslių sveikatą, rytiniai kraujospūdžio rodmenys suteikia labai svarbios diagnostinės informacijos, kuri dažnai atskleidžia kitu paros metu nematomus dėsningumus.
Dėl natūralaus organizmo cirkadinio ritmo šie rodmenys paprastai užfiksuoja aukščiausią dienos kraujospūdį.
Įprasti rytiniai rodmenys turėtų būti mažesni nei 120/80 mmHg. Padidėję 120-129/80 rodmenys rodo prehipertenziją, o didesni nei 130/80 rodmenys rodo hipertenziją.
Didelis rytinis pakilimas, kai nuo miego iki atsibudimo kraujospūdis smarkiai padidėja, gali reikšti padidėjusią širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Reikia atkreipti dėmesį į padidėjusius rodmenis po skutimosi, nes jie gali atspindėti laikiną hormoninę reakciją arba gilesnes reguliavimo problemas, dėl kurių reikia gydytojo konsultacijos.
Geriausia vakarinės viliojimo rutinos praktika
Nuo kraujospūdžio diagnostikos pereinant prie praktinio pritaikymo, vakare atliekamos priežiūros procedūros gali turėti didelę įtaką kitą rytą stebimiems širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams.
Tyrimai rodo, kad ideali vakarinės higienos praktika yra skutimasis likus bent dviem valandoms iki miego, šilto vandens naudojimas, kad kraujagyslės palaipsniui išsiplėstų, ir vengimas skutimosi po skutimosi alkoholio pagrindu, kuris gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą.
Dermatologai rekomenduoja po skutimosi švelniai nuplauti odą, kad būtų pašalinti mikrodirgikliai.
Tiems, kurie stebi hipertenziją, svarbus laikas. Vakarinę priežiūrą reikėtų baigti iki 21 val., kad streso hormonai, tokie kaip kortizolis, stabilizuotųsi prieš miegą.
Be to, nuosekli rutina padeda sureguliuoti autonominės nervų sistemos veiklą, todėl rytiniai kraujospūdžio rodmenys gali būti tikslesni.
Alternatyvūs skutimosi laikai kraujospūdžiui reguliuoti
Nors vakarinis skutimasis tebėra įprasta praktika, rytinis ir vidurdienio skutimosi grafikai yra naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai asmenims, turintiems problemų dėl kraujospūdžio.
Rytinis skutimosi režimas sutampa su natūraliais kortizolio piko taškais, todėl gali sumažėti streso sukeltas spaudimo šuolis, kuris gali atsirasti skubant prieš darbą.
Vidudienio skutimosi metu galima strategiškai atsinaujinti per didelio streso laikotarpius. Tyrimai rodo, kad trumpos skutimosi pertraukėlės tarp 12 ir 14 val. gali sumažinti hipertenzija sergančių asmenų sistolinius rodiklius 3-5 punktais.
Toks laikas veikia cirkadinius ritmus, o ne jiems prieštarauja.
Tiems, kurių hipertenzija kontroliuojama vaistais, skutimąsi derinant su vaistų vartojimo laiku, optimizuojamas gydymas, nes išvengiama didžiausio vaistų poveikio laikotarpių.
Kam šis poveikis turėtų kelti didžiausią susirūpinimą
Tam tikros demografinės grupės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į naktinio skutimosi poveikį kraujospūdžio reguliavimui. Didžiausią riziką patiria asmenys, kurie jau turi hipertenziją, nes naktiniai kraujospūdžio svyravimai gali pabloginti jų būklę.
Pagyvenę žmonės, kurių širdies ir kraujagyslių sistema iš prigimties yra mažiau prisitaikiusi prie reakcijos į stresą, turėtų atidžiai stebėti šį poveikį. Vartojantiems vaistus nuo kraujospūdžio gali sustiprėti arba susilpnėti jų poveikis kartu su fiziologine reakcija į vakarinį skutimąsi.
Vyrai su tankiais veido plaukais, kuriems skutantis reikia daugiau spaudimo ir laiko, gali sukelti stipresnes autonomines reakcijas.
Asmenims, turintiems nerimo sutrikimų, taip pat gali sustiprėti kraujospūdžio reakcijos dėl sustiprėjusių reakcijų į stresą.
Praktiniai stebėjimo patarimai, kaip stebėti savo asmeninę reakciją
Norėdami nustatyti, kaip vakarinis skutimasis veikia unikalų kraujospūdžio profilį, asmenys turėtų taikyti sistemingą stebėjimo metodą.
Bent dvi savaites atliekant rodmenis prieš ir po skutimosi, gaunama pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti dėsningumus. Naudokite patikimą namų kraujospūdžio matuoklį, kasdien tuo pačiu metu registruokite matavimus.
Dokumentuokite atitinkamus kintamuosius, įskaitant skutimosi būdą, skustuvo tipą ir naudojamas odos priežiūros priemones. Žurnalo, kuriame nurodomas streso lygis, kambario temperatūra ir prieš skutimąsi atliekami veiksmai, vedimas padeda atskirti skutimosi kintamąjį.
Asmenys, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl galimos sąveikos su vakarinėmis priežiūros procedūromis.
