Naujausi tyrimai atskleidė stebinančių sąsajų tarp miego padėčių ir emocinių būsenų. Vaisiaus poza (41 proc. suaugusiųjų) rodo pažeidžiamumą ir apsaugos siekimą, o miegantys žvaigždės poza (8 proc.) – pasitikėjimą savimi ir atvirumą. Miegojimas ant šono koreliuoja su tam tikrais asmenybės bruožais– miegantieji ant dešiniojo šono pasižymi loginiu mąstymu, o miegantieji ant kairiojo šono – didesniu kūrybiškumu. Tuo tarpu guolio padėtis rodo tvirtas asmenines ribas, o miegojimas ant pilvo – nerimo kontrolės mechanizmus. Šie nesąmoningi naktiniai įpročiai suteikia netikėtų įžvalgų apie mūsų psichologinę sandarą ir emocinį apdorojimą.
Vaisiaus padėtis – paguodos ieškojimas pažeidžiamume
Vaisiaus padėtis – komforto ieškojimas pažeidžiamume
Pažeidžiamumas fiziškai pasireiškia tada, kai miegodami žmonės susisuka į embriono padėtį. Tyrimai rodo, kad ši padėtis, kuriai būdingi prie krūtinės prigludę keliai ir į vidų suglaustos rankos, atspindi psichologinės apsaugos mechanizmus.
Kembridžo universiteto tyrėjai nustatė, kad 41 % suaugusiųjų nesilaiko šios padėties, o tarp tų, kurie nurodo nerimo sutrikimus, ji yra dažnesnė. Ši padėtis atspindi gimdoje užimtą apsauginę pozą, o tai rodo, kad nesąmoningas grįžimas į suvokiamą saugumą pažeidžiamų miego būsenų metu.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė padidėjusį amygdalos – smegenų baimės centro – aktyvumą miegant nuoseklioje vaisiaus padėtyje, ypač streso metu. Šis ryšys tarp miego padėties ir emocijų apdorojimo ir toliau kvestionuoja ankstesnes prielaidas apie miego elgesį.
Žvaigždžių miegas – atskleistas pasitikėjimas savimi ir atvirumas
Priešingai nei apsauginėje embriono padėtyje, jūros žvaigždės miega laikysena, kuriai būdingos į išorę ištiestos rankos ir kojos, užimančios didelę lovos erdvę. Mokslininkai šią atvirą miegojimo padėtį susiejo su asmenybės savybėmis, atspindinčiomis pasitikėjimą savimi ir emocinį prieinamumą.
Tyrimai rodo, kad žvaigždžių miego mėgėjai pirmenybę teikia santykiams, noriai padeda kitiems ir palaiko didesnį draugų ratą. Jų fizinis atvirumas atspindi psichologiškai patogų pažeidžiamumą socialinėje aplinkoje.
Smegenų veiklos stebėjimas miego metu rodo, kad šie asmenys patiria mažiau su stresu susijusių sutrikimų. Įdomu tai, kad tik 8 % populiacijos užima šią padėtį reguliariai, todėl ji yra gana reta, nors ir siejama su teigiamomis psichologinėmis savybėmis.
Kultūriniai veiksniai gali turėti įtakos jos paplitimui įvairiose populiacijose.
Šoninio miego psichologija – svarbi kryptis
Miegojimo ant šono psichologija – svarbi kryptis
Miegojimas ant šono yra labiausiai paplitusi miego padėtis, tyrimai rodo, kad maždaug 70 % suaugusiųjų mėgsta miegoti ant kairiojo arba dešiniojo šono.
Naujausi tyrimai rodo, kad pageidaujama pusė koreliuoja su asmenybės bruožais ir emocijų apdorojimo modeliais.
Miegantieji dešinėje pusėje dažnai pasižymi logiškesniu mąstymu, atsparumu stresui ir ekstravertiškais polinkiais.
Ir atvirkščiai, miegantys kairėje pusėje paprastai pasižymi didesniu kūrybiškumu, emociniu jautrumu ir introvertiškumu.
Neurologiniai tyrimai šiuos skirtumus sieja su smegenų pusrutulių veikla miego metu.
Kūno pusrutulio pasirinkimas gali palengvinti idealų skirtingų emocinių išgyvenimų apdorojimą: dešinysis pusrutulis (miegant kairėje pusėje) valdo neigiamas emocijas, o kairysis – teigiamas.
Rąstų padėtis – ką griežtas miegas pasako apie jūsų ribas
Rąstų padėtis – ką griežtas miegas sako apie jūsų ribas
Griežta miego poza atskleidžia svarbių įžvalgų apie psichologines ribas ir tarpasmeninę dinamiką. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie miega rąstų poza, t. y. guli ant vieno šono ištiesę rankas žemyn, dažnai išlaiko tvirtas asmenines ribas budriame gyvenime.
Tokia griežta miego poza siejasi su tokiomis savybėmis kaip analitinis mąstymas, santūri emocinė raiška ir pirmenybė struktūrai.
Miego mokslininkai pastebėjo, kad „rąstų miegantieji” paprastai vertina asmeninę erdvę, efektyviai priima sprendimus ir gali atrodyti stoiški socialinėse situacijose.
Įdomu tai, kad nors šie asmenys gali atrodyti nelankstūs, jie dažnai pasižymi puikiu krizių valdymu, nes jų požiūris į streso reguliavimą yra suskaidytas į dalis.
Skrandžio miego mėgėjai – paslėpti nerimo kontrolės rodikliai
Pažeidžiamumas paradoksaliai pasireiškia miegant gulimoje padėtyje, kai asmenys ilsisi prispaudę pilvą prie čiužinio ir pasukę veidus į šonus.
Tyrimai rodo, kad miegantieji ant pilvo pasižymi sustiprintais nerimo kontrolės mechanizmais budrumo valandomis. Dr. Marissos Chen 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad ant pilvo miegantys asmenys pasiekė 34 proc. geresnius nerimo valdymo vertinimo rezultatus nei miegantys ant nugaros ar šono.
Šio ryšio fiziologija susijusi su nesąmoninga apsaugine laikysena– pilvo miego mėgėjai miegodami tiesiogine prasme saugo savo esminius organus. Ši gynybinė pozicija susijusi su tendencija internalizuoti stresą, o ne atvirai išreikšti emocinį pažeidžiamumą.
Įdomu tai, kad su amžiumi pilvo miego mažėja, o tai rodo, kad emocijų reguliavimo strategijos vystosi visą gyvenimą.
Miego pozų ir emocijų evoliucinė kilmė
Evoliucijos biologai, nagrinėdami žmogaus miego elgesio šaknis, miego pozicijas sieja su mūsų tolimų protėvių prisitaikymu išgyventi.
Pirmykščiai žmonės užėmė tam tikras padėtis, kad apsaugotų svarbiausius organus ir išlaikytų budrumą nuo plėšrūnų.
Tyrimai rodo, kad embriono padėtis– dabar siejama su nerimu ir pažeidžiamumu – iš pradžių leido išsaugoti šilumą ir apsaugoti svarbiausius organus.
Miegojimas ant nugaros, susijęs su pasitikėjimu savimi ir atvirumu, išsivystė, kai bendruomeninėse gyvenvietėse sumažėjo plėšrūnų grėsmė.
Ši evoliucinė sistema paaiškina, kodėl emocinės būsenos koreliuoja su miego padėtimi: mūsų kūnai nesąmoningai užima pozas, atspindinčias psichologinio saugumo lygį.
Šių senovinių modelių išlikimas rodo, kaip giliai išlikimo instinktai yra užkoduoti šiuolaikinio žmogaus fiziologijoje, nepaisant smarkiai pasikeitusios aplinkos.
Praktinis pritaikymas: Miego pozos naudojimas siekiant emocinės įžvalgos
Evoliucinės miego laikysenos supratimas yra vertingas praktinis pritaikymas psichologiniam vertinimui ir savęs pažinimui. Dabar gydytojai naudoja miego padėčių analizę kaip papildomą diagnostinę priemonę, pastebėdami vaisiaus padėčių ir nerimo sutrikimų sąsajas arba miegojimo ant polinkio ir depresijos sąsajas.
Savęs stebėjimo programėlės leidžia asmenims stebėti padėties modelius ir atitinkamas emocines būsenas, taip suteikiant įžvalgų terapinei intervencijai. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kurių žodinės išraiškos galimybės ribotos.
Tyrimai rodo, kad sąmoningas miego padėties keitimas net gali turėti įtakos emocijų reguliavimui, o padėtis gulint ant nugaros gali sumažinti nerimo tendencijas. Tai pritaikoma ne tik psichologijoje, bet ir streso valdymo programose ir santykių konsultavime.
