Bijūnai gerai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuojamoje, neutralioje arba šiek tiek šarminėje dirvoje. Sodinkite gumbus 2-5 cm gylyje USDA 3-8 atsparumo zonose, 90-120 cm atstumu vienas nuo kito. Prieš sodindami įterpkite komposto ir pirmaisiais metais nuolat drėkinkite. Ankstyvą pavasarį tręškite lėtai išsiskiriančiomis trąšomis ir nukirpkite nužydėjusius žiedus, kad paskatintumėte sveiką augimą. Išsamus vadovas atskleidžia pažangius šių nuostabių daugiamečių gėlių auginimo būdus.
Tobulos bijūnų veislės pasirinkimas
Egzistuoja tūkstančiai bijūnų veislių, todėl norint išsirinkti idealią rūšį, reikia atidžiai įvertinti daugybę veiksnių. Rinkdamiesi bijūnus sodininkai turėtų įvertinti žydėjimo laiką, žiedų formą, augalo dydį ir saulės poveikį.
Žoliniai bijūnai paprastai patikimai žydi po penkerių metų, o mediniams bijūnams gali prireikti iki septynerių metų, kad nuolat žydėtų. Turintiems ribotą erdvę galima auginti kiemo arba tarpueilių bijūnus konteineriuose.
Idealios auginimo vietos parinkimas
Norint sėkmingai auginti bijūnus, labai svarbu pasirinkti idealią auginimo vietą. Sodininkai pirmenybę turi teikti vietoms, į kurias kasdien patenka 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių, kad būtų užtikrintas idealus žydėjimo potencialas. Nors bijūnai pakenčia dalinį pavėsį, jie puikiai auga saulėje.
Rinkitės vietas, esančias USDA 3-8 atsparumo zonose, kur žiemą būna žema temperatūra, būtina stipriam žydėjimui. Pasirinkite nuo stiprių vėjų apsaugotas vietas, kad nepažeistumėte subtilių ir sunkių žiedų.
Atidžiai įvertinkite dirvožemio drenažą, nes bijūnams reikia gerai drenuojamos aplinkos. Įsitikinkite, kad dirvožemio pH išlieka neutralus arba šiek tiek šarminis(nuo 6,0 iki 7,0), kad palaikytų sveiką augalų vystymąsi ir gyvybingus žiedus.
Dirvos paruošimas bijūnų sėkmei
Kaip sodininkai gali sukurti idealią dirvos aplinką bijūnams klestėti? Sėkmė prasideda nuo dirvožemio sudėties ir maistinių medžiagų poreikio supratimo. Dirvožemio tyrimas padeda nustatyti galimus trūkumus ir padeda atlikti tikslius pakeitimus.
Sodininkai turėtų siekti, kad dirvožemis būtų gerai drenuojamas, turtingas maistingųjų medžiagų, o jo pH būtų neutralus arba šiek tiek šarminis – nuo 6,0 iki 7,0. Prieš sodinimą įterpus 5-10 cm komposto arba seno mėšlo, pagerėja dirvožemio struktūra ir derlingumas. Venkite sunkių molingų dirvožemių ir vietovių su prastu drenažu, kad išvengtumėte šaknų puvinio.
Strategiškai parinkta vieta, kurioje tiesioginiai saulės spinduliai siekia bent 1,8 m, užtikrina tvirtą bijūnų augimą ir gausų žydėjimą.
Bijūnų sodinimas: Žingsnis po žingsnio vadovas
Sėkmingas bijūnų auginimas prasideda nuo tikslių sodinimo metodų, atitinkančių specifinius augalo augimo reikalavimus. Sodininkai turėtų parinkti saulėtą vietą su gerai drenuojama, derlinga dirva ir kruopščiai paruošti sodinimo vietą.
Sodinkite gumbus akutėmis į viršų, 5-13 cm gylyje ir 0,9-1,2 m atstumu vienas nuo kito, kad augalai galėtų augti. Dirvą papildykite kompostu arba kaulų miltais, kad aprūpintumėte būtinomis maistinėmis medžiagomis ir nesudarytumėte pernelyg turtingų sąlygų.
Po pasodinimo pirmaisiais metais kruopščiai ir nuolat laistykite, kad susiformuotų tvirta šaknų sistema. Vėlyvą rudenį apsaugokite jaunus augalus 5-8 cm storio šiaudų arba lapų mulčiu, kad jie išgyventų žiemą.
Bijūnų puoselėjimas visais metų laikais
Įkūrę bijūnus idealioje vietoje, sodininkai turi suprasti, kaip prižiūrėti šiuos nuostabius daugiamečius augalus ištisus metus. Ankstyvą pavasarį patręškite subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kad palaikytumėte sveiką augimą. Žydėjimui nykstant, nupjaukite nužydėjusius žiedus, kad augalo energija būtų nukreipta į šaknų vystymąsi ir būsimą žydėjimą. Atėjus rudeniui, po pirmųjų šalnų nupjaukite lapus iki žemės paviršiaus ir paruoškite augalą ramybės periodui. Prieš žiemą apsaugokite šaknis, aplink pagrindą paskleisdami apsauginį šiaudų arba lapų mulčio sluoksnį. Bijūnams reikalingas specifinis šaltasis laikotarpis, kad pavasarį būtų užtikrintas stiprus žydėjimas.
Genėjimo ir priežiūros būdai
Kokie būdai užtikrina, kad bijūnai išliktų sveiki ir gyvybingi visą augimo sezoną? Šioms mylimoms gėlėms labai svarbu tinkamai genėti ir prižiūrėti.
Žolinius bijūnus po pirmųjų rudens šalnų reikia nupjauti iki žemės paviršiaus, kad kitą sezoną jie stipriai augtų. Medinius bijūnus reikia prižiūrėti švelniau, sodininkai šalina tik išblukusias sėklų galvutes, kad būtų išsaugota natūrali jų struktūra.
Sunkūs žiedai apsaugomi nuo nuvytimo, naudojant strategiškai išdėstytus narvelius arba lankelius. Kas 7-10 metų dalijant pertręštus žolinius bijūnus, augalai atjaunėja, o tai skatina gausesnį žydėjimą. Anksti pavasarį tręšdami subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, gaukite būtinų maistinių medžiagų, kad bijūnai intensyviai vystytųsi ir įspūdingai žydėtų.
Kova su įprastais kenkėjais ir ligomis
Nors bijūnai paprastai yra atsparios gėlės, jie gali nukentėti nuo įvairių kenkėjų ir ligų, keliančių grėsmę jų sveikatai ir grožiui. Grybelinės infekcijos, tokios kaip bijūnų vytulio ir botrito puvinys, gali sukelti stiebo puvinį ir žiedpumpurių irimą, kurių sodininkai gali išvengti gerindami oro cirkuliaciją ir šalindami pažeistas augalų dalis.
Su kenkėjais susiduriama dėl amarų, auskarėlių, tripsų ir voratinklinių erkių, su kuriais galima kovoti naudojant tikslines priemones, pavyzdžiui, sodo aliejų, insekticidinį muilą arba naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles. Ant bijūnų žiedų dažnai aptinkamos skruzdėlės, tačiau jos nekenkia augalams ir gali būti lengvai pašalintos rankiniu būdu arba naudojant švelnius insekticidinius tirpalus.
Bijūnų žiedų skynimas ir laikymas
Kada geriausia akimirka užfiksuoti efemerišką bijūnų grožį jų žydėjimo viršūnėje? Sodininkai turėtų skinti žiedus „zefyro stadijos” metu, kai pumpurai tik pradeda skleistis, todėl jie puikiai išsilaiko vazoje iki vienos savaitės.
Nupjaukite stiebus stačiu kampu, pašalinkite lapus ir atsargiai suvyniokite juos į laikraštį. Suvyniotus stiebus laikykite 2-4 °C temperatūros vėsioje patalpoje, kur jie gali išlikti du-tris mėnesius.
Tinkamai laikomi bijūnų žiedai, įmerkti į vandenį, atsiveria per 24 valandas, todėl gėlių mėgėjai gali mėgautis šiais nuostabiais žiedais gerokai po jų natūralaus žydėjimo sezono.
Daugiau bijūnų dauginimo būdai
Kruopščiai išsaugoję bijūnų žiedus ateičiai, sodininkai dažnai ieško būdų, kaip praplėsti savo gėlių kolekciją strateginiais dauginimo būdais. Paprasčiausias būdas yra žolinių bijūnų dauginimas: rudenį dalijant šaknų gniužulus ir užtikrinant, kad kiekviename padalijime būtų 3-5 augimo taškai.
Mediniams bijūnams reikia pažangesnių metodų, įskaitant vėlyvos vasaros auginius, apdorotus įsišaknijimo hormonu, ir sluoksniavimą žemėje. Nors bijūnų sėklomis galima išauginti naujus augalus, sodinukai gali būti nepanašūs į tėvines veisles ir jiems reikia 3-5 metų, kad pražystų. Patyrę sodininkai gali bandyti skiepyti, tačiau šis metodas reikalauja specialių įgūdžių ir kruopštaus atlikimo.
Dažniausiai pasitaikantys bijūnų auginimo iššūkiai
Kodėl sodininkai, augindami bijūnus, dažnai susiduria su varginančiomis kliūtimis? Dažniausiai pasitaikančios problemos yra netinkamas sodinimo gylis, kuris neleidžia bijūnams žydėti, jei jie sodinami 2-5 cm žemiau dirvos paviršiaus.
Reikia atkreipti dėmesį į ligų, ypač bijūnų vytulio, grybelinės ligos, sukeliančios stiebo puvinį, kurį galima sumažinti gerinant oro cirkuliaciją, valdymą. Pasodintus augalus reikia persodinti laiku, geriausia rudenį, suprantant, kad atsigavimas ir žydėjimas gali užtrukti metus.
Aukštesnes veisles reikia strategiškai paremti stulpais, kad būtų palaikomos sunkios žiedų galvos. Nors skruzdėlės dažnai apsigyvena bijūnų žieduose, jos nekenkia augalui, jas tik vilioja nektaras.
