Lietuvos gamtoje galima sutikti įvairių roplių, tačiau dažniausiai žmonės susiduria su dviem gyvatėmis – angimi ir žalčiu. Nors abi šios rūšys yra svarbios mūsų ekosistemai, tik viena iš jų – angis – yra nuodinga ir potencialiai pavojinga. Mokėjimas atskirti šiuos du gyvūnus gali ne tik padėti išvengti nereikalingos panikos, bet ir, blogiausiu atveju, išgelbėti gyvybę.
Svarbu paminėti, kad be angies ir žalčio, Lietuvoje taip pat galima sutikti retą rūšį – lazdyninę angį (Coronella austriaca), kuri yra nenuodinga ir dažnai painiojama su angimi. Visgi dažniausiai žmonės susiduria būtent su paprastąja angimi (Vipera berus) ir paprastuoju žalčiu (Natrix natrix).
Šiame išsamiame gide pristatome 10 patikimų požymių, pagal kuriuos galėsite lengvai atskirti angį nuo žalčio net ir streso situacijoje.
- Galvos forma
Angis: Turi aiškiai trikampę, plačią galvą, kuri ryškiai atsiskiria nuo kaklo. Šis trikampis galvos formos bruožas yra būdingas daugeliui nuodingų gyvačių, įskaitant angį.
Žaltys: Pasižymi ovalios formos galva, kuri nėra ryškiai atskirta nuo kūno. Perėjimas tarp galvos ir kaklo yra tolygus, be staigaus susiaurėjimo.
Kaip atsiminti: Trikampė galva – pavojaus ženklas! Ovalios formos galva – saugiau.
- Akių vyzdžių forma
Angis: Turi vertikalius, katės akis primenančius vyzdžius. Tai vienas patikimiausių nuodingos gyvatės požymių.
Žaltys: Pasižymi apvaliais vyzdžiais, panašiais į daugelio nenuodingų gyvačių ir roplių.
Pastaba: Šį požymį gali būti sunku pastebėti iš toliau, todėl nesiartinkite prie gyvatės vien dėl šio požymio patikrinimo!
- Odos raštas
Angis: Ant nugaros turi ryškų zigzago formos raštą, kuris tęsiasi per visą kūną. Šis raštas gali būti tamsiai rudas arba juodas ant pilkšvai rudo fono. Patinėliai dažnai būna šviesiai pilki su juodu zigzagu, o patelės – rudesnės.
Žaltys: Neturi zigzago rašto. Vietoj to, žalčio kūnas yra tolygiai pilkos, žalsvos arba tamsiai rudos spalvos su nedidelėmis juodomis dėmėmis išilgai šonų.
Svarbus požymis: Zigzagas ant nugaros – beveik visada angis!
- Galvos žymės
Angis: Ant galvos viršaus turi X arba V formos žymę, kuri yra aiškiai matoma.
Žaltys: Neturi jokių ryškių žymių ant galvos, išskyrus dvi šviesiai geltonas arba oranžines dėmes galvos šonuose, už akių. Šios dėmės kartais vadinamos „karūna” ir yra vienas patikimiausių žalčio identifikavimo požymių.
Lengvas būdas atsiminti: „Karūnuota gyvatė – nekenksminga gyvatė” (žaltys).
- Dėmės kaklo šonuose
Angis: Neturi jokių ryškių dėmių ar žymių kaklo šonuose.
Žaltys: Turi dvi ryškias geltonas, oranžines arba baltas dėmes kaklo šonuose, kurios primena „ausytes” arba mažas karūnas. Tai vienas lengviausiai pastebimų ir patikimiausių žalčio identifikavimo požymių.
Patarimas: Jei matote geltonas „ausytes” – tai tikrai žaltys!
- Pilvo spalva
Angis: Pilvas dažniausiai būna tamsus – nuo pilkai juodo iki tamsiai rudo, kartais su šviesesniais taškais.
Žaltys: Pilvas paprastai šviesus, sidabriškai baltas arba gelsvas, su tamsiai mėlynomis ar juodomis stačiakampėmis dėmėmis, išsidėsčiusiomis šachmatų lentos principu.
Pastaba: Šio požymio patikrinimui reikėtų matyti gyvatės pilvo pusę, todėl jis ne visada praktiškas lauko sąlygomis.
- Kūno ilgis ir storis
Angis: Paprastai trumpesnė ir storesnė. Vidutinis ilgis – 60–75 cm, retai viršija 80 cm. Kūnas atrodo kompaktiškas ir masyvus.
Žaltys: Ilgesnis ir plonesnis. Vidutinis ilgis – 80–120 cm, kartais užauga iki 150 cm. Kūnas atrodo lieknesnis ir grakštesnis nei angio.
Lengvai atsiminti: Storesnė ir trumpesnė – angis, ilgesnė ir lieknesnė – žaltys.
- Elgesys
Angis: Dažniausiai ramus ir vangus, nenoriai juda, nebent jaučia tiesioginę grėsmę. Susidūrusi su pavojumi, gali susiriesti į gynybinę pozą, šnypšti ir grasinti, bet pirmiausia bandys pabėgti. Staigiai puola tik kraštutiniais atvejais, jei jaučiasi užspeista. Puolimo nuotolis paprastai neviršija 20–30 cm.
Žaltys: Žymiai judresnis ir aktyvesnis. Dažnai greitai šliaužia ir yra geras plaukikas. Susidūręs su grėsme, dažniausiai stengiasi greitai pabėgti. Jei negali išvengti konfrontacijos, gali imituoti nuodingą gyvatę – suplokština galvą, kad atrodytų trikampė, šnypščia ir net apsimeta, kad puola, tačiau niekada iš tikrųjų nekanda.
Įdomus faktas: Žalčiai dažnai, susidūrę su pavojumi, gali apsimesti negyvais arba išskirti nemalonaus kvapo sekretą iš kloakos, kad atbaidytų plėšrūnus.
- Buveinė
Angis: Mėgsta sausesnes vietas – miškų pakraščius, retmiškius, sausas pievas, viržynus, pelkių pakraščius. Dažnai šildosi atvirose, saulėtose vietose. Taip pat aptinkama durpynuose ir spygliuočių miškuose.
Žaltys: Labiau vandens gyventojas, aptinkamas prie vandens telkinių – upių, ežerų, tvenkinių, kanalų pakrančių, drėgnose pievose. Puikiai plaukioja ir nardo.
Patarimas: Jei matote gyvatę vandenyje, 90% tikimybė, kad tai žaltys, ne angis.
- Kūno laikysena
Angis: Ramybės būsenoje dažnai guli susisukusi į spiralę ar ratą. Judėdama šliaužia tiesiais, kampuotais judesiais. Gresiant pavojui, susisuka į gynybinę spiralę, iš kurios gali staigiai pulti.
Žaltys: Ilsėdamasis dažniau būna ištiesęs kūną arba lengvais vingiais. Judėdamas šliaužia tolygiais, banguojančiais judesiais.
Ką daryti susidūrus su gyvate?
Nepriklausomai nuo to, ar sutikote angį, ar žaltį, rekomenduojame laikytis šių saugumo taisyklių:
- Išlaikykite ramybę. Dauguma gyvačių, įskaitant angį, yra baikščios ir vengia žmonių.
- Nesiartinkite ir nelieskite. Net jei esate įsitikinę, kad tai žaltys, geriausia palikti gyvūną ramybėje.
- Lėtai atsitraukite. Nepulkite bėgti staigiais judesiais, nes tai gali išgąsdinti gyvatę.
- Užtikrinkite saugų atstumą. Angis gali staigiai pulti iki 30 cm, todėl laikykitės bent metro atstumo.
- Stebėkite, kur žengia jūsų kojos. Vaikščiodami vietose, kur gali būti gyvačių, avėkite uždarus batus ir naudokite lazdą žolei patikrinti.
Ką daryti įkandus angiai?
Nors angio įkandimas retai būna mirtinas suaugusiam sveikam žmogui, jis reikalauja medicininės pagalbos:
- Išlaikykite ramybę ir sulėtinkite širdies ritmą, kad nuodai lėčiau plistų po organizmą.
- Imobilizuokite įkąstą galūnę žemiau širdies lygio.
- Nuimkite visus galūnę veržiančius daiktus (žiedus, apyrankes, laikrodžius), nes gali prasidėti tinimas.
- Neplaukite žaizdos, nečiulpkite nuodų ir nedarykite įpjovimų – šie metodai neefektyvūs ir gali pakenkti.
- Kuo greičiau kreipkitės medicininės pagalbos – skambinkite 112 arba vykite į artimiausią medicinos įstaigą.
Mitų paneigimas
Mitas 1: „Visos gyvatės su trikampe galva yra nuodingos.” Tiesa: Nors daugelis nuodingų gyvačių turi trikampę galvą, kai kurios nenuodingos gyvatės, įskaitant žaltį, stresinėje situacijoje gali suplokštinti galvą, kad ji atrodytų trikampė. Todėl svarbu vertinti visus požymius kartu.
Mitas 2: „Zigzaginis raštas ant nugaros – vienintelis patikimas angio požymis.” Tiesa: Nors zigzagas ant nugaros yra būdingas angiams, kai kurie angiai gali būti visiškai juodi (melanistiniai), be aiškaus rašto. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus požymius.
Mitas 3: „Žalčiai neturi nuodų.” Tiesa: Žalčiai iš tiesų neturi nuodingų dantų ar nuodų, pavojingų žmogui, tačiau jų seilėse yra lengvai toksiškų fermentų, skirtų apsvaiginti smulkų grobį (varles, žuvis). Šios medžiagos žmogui nepavojingos.
Žalčių ir angių apsauga
Svarbu paminėti, kad abi šios rūšys yra saugomos Lietuvos įstatymų. Žaltys įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis, o angis, nors ir nėra raudonojoje knygoje, taip pat saugoma kaip svarbi ekosistemos dalis.
Jei sutiksite bet kurią iš šių gyvačių, geriausia ją palikti ramybėje – jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje kontroliuodamos graužikų ir kitų smulkių gyvūnų populiacijas.
Išvada
Mokėjimas atskirti angį nuo žalčio yra vertingas įgūdis kiekvienam, kas mėgsta leisti laiką gamtoje. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Žalčiai turi geltonas ar oranžines dėmes kaklo šonuose
- Angiai turi zigzago raštą ant nugaros ir trikampę galvą
- Žalčiai dažniau randami prie vandens, angiai – sausesnėse vietose
Atminkite, kad net ir mokant atskirti šias gyvates, geriausia praktika visada yra laikytis saugaus atstumo ir palikti gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.
Gyvačių stebėjimas iš toli gali būti įdomi ir vertinga patirtis, leidžianti geriau pažinti mūsų šalies biologinę įvairovę. Tačiau visada prisiminkite, kad pagarba ir atsargumas – geriausi palydovai susidūrus su bet kokiu laukiniu gyvūnu.
