Nors rytinį burnos džiūvimą dažniausiai sukelia dehidratacija , jį gali lemti ir keletas kitų veiksnių. Miego apnėja arba kvėpavimas per burną gali padidinti burnos sausumą naktį. Tokie vaistai kaip antihistamininiai preparatai, antidepresantai ir diuretikai dažnai mažina seilių gamybą. Šis simptomas dažnai pasireiškia ir kitais sveikatos sutrikimais, įskaitant diabetą, Sjögreno sindromą ir skydliaukės sutrikimus. Stresas ir nerimas taip pat gali prisidėti keičiant kvėpavimo įpročius. Norint rasti efektyvius sprendimus, kurie neapsiribotų vien didesniu vandens kiekiu, būtina suprasti šias įvairias priežastis.
Dažniausios rytinio burnos džiūvimo priežastys, išskyrus dehidrataciją
Nors daugelis mano, kad dehidratacija yra pagrindinė kaltininkė, dėl kurios atsibundama su išdžiūvusia burna, šį nemalonų rytinį pojūtį gali sukelti daugybė kitų veiksnių.
Kvėpavimas burna miego metu, dažnai susijęs su nosies užgulimu arba miego apnėja, labai išsausina burnos audinius. Kai kurie vaistai, ypač antihistamininiai preparatai, antidepresantai ir diuretikai, dėl šalutinio poveikio mažina seilių gamybą.
Medicininiai susirgimai, įskaitant diabetą, Sjögreno sindromą ir skydliaukės sutrikimus, gali sukelti nuolatinį burnos džiūvimą. Stresas ir nerimas gali sukelti naktinį burnos džiūvimą dėl pakitusių kvėpavimo įpročių ir nervų sistemos reakcijų.
Alkoholio vartojimas prieš miegą mažina seilių tekėjimą ir didina dehidratacijos poveikį.
Miego sutrikimai ir jų ryšys su burnos sausumu
Miego sutrikimai ir jų ryšys su burnos sausumu
Miego sutrikimai daro didelę įtaką burnos drėgmės lygiui ir tiesiogiai lemia rytinio burnos sausumo simptomus.
Miego apnėja, kuriai būdingi kvėpavimo pertraukimai miego metu, dažnai sukelia kvėpavimą burna, o tai pagreitina drėgmės išgarinimą iš burnos audinių.
Nemiga gali sutrikdyti natūralius organizmo seilių gamybos ciklus, o miego sutrikimams gydyti paprastai skiriamuose vaistuose burnos džiūvimas dažnai nurodomas kaip šalutinis poveikis.
Be to, ribotas oro srautas dėl tokių ligų kaip miego apnėja gali sukelti uždegimines burnos audinių reakcijas ir dar labiau padidinti burnos sausumą.
Lėtiniams ligoniams taikomas specialus gydymas – CPAP terapija, kuri gali sumažinti kvėpavimą per burną ir kartu pašalinti pagrindinį miego sutrikimą.
Šalutinis vaistų poveikis, sukeliantis rytinę kserostomiją
Daugelis receptinių ir nereceptinių vaistų yra viena dažniausių rytinio burnos džiūvimo priežasčių . Antihistamininiai vaistai, dekongestantai, antidepresantai, antipsichotikai, antihipertenziniai vaistai ir diuretikai – visi jie gali turėti šalutinį poveikį, mažinantį seilių išsiskyrimą.
Anticholinerginių savybių turintys vaistai blokuoja acetilcholiną, neurotransmiterį, kuris stimuliuoja seilių liaukas. Be to, nerimą, skausmą, raumenų spazmus ir Parkinsono ligą gydantys vaistai dažnai sukelia kserostomiją.
Stiprumas priklauso nuo dozės, individualaus jautrumo ir nuo to, ar vienu metu vartojami keli kserostomiją sukeliantys vaistai.
Pacientai neturėtų nutraukti paskirtų vaistų vartojimo, o pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl dozių koregavimo ar alternatyvių gydymo būdų, sukeliančių mažiau šalutinių poveikių burnoje, ištyrimo.
Pagrindinės sveikatos būklės, pasireiškiančios rytiniu burnos džiūvimu
Be su vaistais susijusių priežasčių, rytinę kserostomiją labai skatina kelios sisteminės sveikatos būklės.
Dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje ir sutrikusios seilių funkcijos 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas dažnai pasireiškia burnos džiūvimo simptomais.
Sjögreno sindromas, autoimuninis sutrikimas, yra specialiai nukreiptas prieš drėgmę gaminančias liaukas, todėl yra pagrindinė nuolatinės kserostomijos priežastis.
Skydliaukės sutrikimai, ypač hipotirozė, gali labai sumažinti seilių tekėjimą.
Miego apnėja ir lėtinis kvėpavimas per burną taip pat prisideda prie rytinio sausumo, nes didina naktinį garavimą.
Be to, nerimo sutrikimai gali sukelti autonomines reakcijas, kurios laikinai slopina seilių gamybą miego metu ir sukelia rytinį diskomfortą.
Veiksmingi gydymo būdai ir kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Nors sprendžiant rytinio burnos džiūvimo problemą svarbiausia yra šalinti pagrindines priežastis, yra daug veiksmingų gydymo būdų, kaip palengvinti simptomus.
Tarp jų yra drėkinimas, burnos skalavimo skysčių be alkoholio naudojimas ir seilių pakaitalų ar stimuliatorių naudojimas. Reguliariai drėkinant burną vandeniu ir drėkinant miegamojo orą, galima užtikrinti papildomą komfortą.
Nuolatinis burnos sausumas verčia kreiptis į gydytoją, ypač jei kartu atsiranda rijimo sunkumų, kalbos sutrikimų ar burnos skausmo.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti tokias ligas kaip Sjögreno sindromas, diabetas ar šalutinis vaistų poveikis. Jie gali rekomenduoti receptinius vaistus, pavyzdžiui, pilokarpiną ar cevimeliną, skatinančius seilių gamybą lėtiniais atvejais.
