Patyrę sodininkai rekomenduoja atstatyti lysves po cukinijų auginimo, pasodinant dangias kultūras arba azotą fiksuojančius ankštinius augalus, kad būtų atkurta dirvos derlingumas ir sunaikinti kenkėjai. Gilias šaknis turintys šakniavaisiai, tokie kaip morkos, burokai ar ridikai, pagerina dirvos struktūrą ir atskleidžia jos sutankinimą. Svogūnai, tokie kaip svogūnai ar česnakai, sumažina cukinijų ligų perdavimą, o kopūstiniai arba bulvinių šeimos augalai pasirenkami atsargiai, po dirvos patikrinimo. Greitai augantys žalumynai ir žolelės užtikrina greitą apyvartą ir naudingus vabzdžius. Toliau pateikiami praktiniai sėjomainos pasirinkimai ir įgyvendinimo laiko detalės.
Žaliosios trąšos ir dangiosios kultūros dirvožemio sveikatai atkurti
Po daug maistinių medžiagų reikalaujančių cukinijų sezono, žaliųjų trąšų – dangiosios kultūros, tokios kaip dobilai, vikiai, rugiai ar grikiai – sodinimas padeda atkurti dirvožemio derlingumą, pagerinti struktūrą ir slopinti dirvožemyje esančius patogenus.
Sodininkas įvertina vietos istoriją, pasirenka rūšis pagal tikslus: ankštinius azotui fiksuoti, javus organinėms medžiagoms ir šaknų tinklui, greitai žydinčius augalus apdulkintojams.
Sodinimo laikas ir naikinimo būdas turi įtakos maistinių medžiagų išsiskyrimui ir piktžolių kontrolei.
Įterpimo arba gniuždymo sprendimai suderinami su vėlesniais sodinimo grafikais ir bendruomenės poreikiais.
Bandymų ir įrašų duomenys padeda priimti tinkamus sprendimus, teikiant pirmenybę kultūroms, kurios atkuria pusiausvyrą, mažina patogenų pernešimą ir remia kaimynus, kurie priklauso nuo produktyvių, atsparių daržovių lysvių.
Šakniavaisiai: ridikai, morkos, burokai
Dažnai nepastebimi šakniavaisiai, tokie kaip ridikai, morkos ir burokai, yra praktiškas tęsinys po cukinijų, nes jie išnaudoja skirtingus dirvožemio sluoksnius, mažina bendrą kenkėjų ir ligų spaudimą ir užtikrina greitą lysvių paruošimą.
Patyrę sodininkai pastebi, kad greitai subręstantys ridikai išvalo erdvę ir greitai atskleidžia dirvožemio problemas; morkos tiria giluminius profilius, gerina struktūrą ir drėgmės naudojimą; burokėliai prideda biomasės ir valgomųjų derlių, tuo pačiu pasiekdami cukinijų paliktas maistines medžiagas.
Rotacinis planavimas pabrėžia pakopinį sėjimą, atsargų retinimą ir dirvožemio suspaudimo stebėjimą.
Šios kultūros tarnauja tiek atkūrimo, tiek produktyvumo tikslams, siūlydamos patikimas, mažai konfliktų keliančias galimybes, remiančias vėlesnį sodinimą ir bendruomenės maisto poreikius.
Allium: svogūnai ir česnakai
Allium, tokie kaip svogūnai ir česnakai, yra praktiškas cukinijų pakaitalas, nes jie mažai kenčia nuo kenkėjų ir ligų, o jų šaknys yra kitokios, todėl padeda rotacijai.
Stebėjimai rodo, kad jie užima seklius ir vidurinius dirvožemio sluoksnius, todėl sumažina konkurenciją su ankstesnių moliūginių šaknų zonomis ir pertraukia kenkėjų ciklus.
Jų ilgas, lėtas augimas ir sandėliavimo vertė padeda siekti bendruomenės maisto saugumo tikslų; svogūnus galima nuimti ir dalytis kelis mėnesius.
Praktiniai aspektai apima dirvožemio derlingumo reguliavimą po intensyviai maitinančių moliūgų, laiku pasodintus augalus ir mulčiavimą, siekiant slopinti piktžolių augimą.
Ligos stebėjimas išlieka atsargus, tačiau apskritai svogūnai yra patikimas, paslaugoms orientuotas pasirinkimas, siekiant įvairinti lysves po cukinijų.
Pupelės azotui fiksuoti ir dirvožemiui gerinti
Pupelių naudojimas azotui fiksuoti yra praktiška, įrodymais pagrįsta strategija dirvožemio derlingumui atkurti po cukinijų.
Patyrę sodininkai įvertina dirvožemio poreikius, tada pasirenka dengiamuosius ankštinius augalus – dobilus, vikšrus, lauko žirnius arba krūmines pupeles – siekdami padidinti biologiškai prieinamą azotą ir pridėti organinių medžiagų.
Sodinimo laikas, inokuliacija Rhizobium, jei reikia, ir pjaunant arba įterpiant augalus biomasės piko metu, maksimaliai padidina naudą.
Pupiniai augalai taip pat pertraukia kenkėjų ciklus ir remia apdulkintojus, atitinkamai prisidedant prie bendruomenės orientuotos gamybos.
Rotacinis sodinimas užkerta kelią ligų perdavimui; po pupinių augalų sodinkite maistinių medžiagų reikalaujančius arba įvairių šeimų augalus.
Rekomendacijos išlieka empirinės, pritaikomos prie vietos sąlygų ir orientuotos į dirvožemio sveikatos atkūrimą ateities sodinimams.
Bulvinių šeimos kultūros: pomidorai, pipirai, baklažanai, bulvės
Tiriant kultūrų tinkamumą po cukinijų, bulvinių šeimos augalai – pomidorai, pipirai, baklažanai ir bulvės – yra tinkamas kitas pasirinkimas, kai valdomas sėjomaina ir dirvožemio sąlygos.
Tyrime pabrėžiama patogenų istorija: bulvinių šeimos kultūros turi tam tikrą grybų ir virusų riziką, todėl lysvės turėtų pailsėti arba pirmiausia būti tręšiamos žaliosiomis trąšomis.
Maistinių medžiagų poreikis yra didesnis; dirvožemio tyrimai ir tikslingi pataisymai garantuoja pastovų derlių neišsekant atsargoms.
Pakopinis sodinimas ir erdvinis atskyrimas sumažina kenkėjų pernešimą.
Mulčiavimas ir sanitarija riboja savanoriškus šeimininkus.
Bendruomenės augintojams rekomendacijos sutelktos į tvarkymą: dokumentuoti sėjomainą, teikti pirmenybę dirvožemio sveikatai ir koordinuoti sodinimą, siekiant apsaugoti kaimyninius sklypus ir remti kolektyvinį produktyvumą
Kopūstinės ir kryžmažiedės kultūros sėjomainos įvairovei
Įtraukite kopūstines ir kitas kryžmažiedes kultūras kaip strateginius sėjomainos pasirinkimus po cukinijų, kad pertrauktumėte kenkėjų ir ligų ciklus ir įvairintumėte dirvožemio poreikius. Straipsnyje nagrinėjama kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų ir lapinių kopūstų vaidmuo pertraukiant moliūgams būdingų kenkėjų ir patogenų ciklus, tuo pačiu nustatant skirtingus maistinių medžiagų ir šaknų profilius.
Stebėjimai rodo, kad kopūstinės daržovės gali toleruoti vėsesnius sezonus ir suteikia tankią biomasę, kuri, tinkamai tvarkoma, palaiko dirvožemio struktūrą ir organines medžiagas. Atidus laiko parinkimas ir dirvožemio tyrimai padeda išvengti maistinių medžiagų disbalanso.
Kompanioninis sodinimas su mažai persidengiančiomis šeimomis ir protingas kopūstinių daržovių kenkėjų stebėjimas garantuoja, kad šios kultūros patikimai ir tvariai tarnaus bendruomenės sklypams ir namų sodams.
Lapinės daržovės ir kulinarinės žolelės greitam derliui
Po to, kai kryžmažiedžiai pakeičia maistinių medžiagų poreikį ir suteikia tankią biomasę, lapinės daržovės ir kulinarinės žolelės yra tinkamas tęsinys, kuris greitai užima lysvę ir sumažina bendrą kenkėjų spaudimą moliūgams.
Patyrę sodininkai pastebi, kad greitai bręstantys salotai, špinatai ir arugula atkuria paviršiaus dangą ir tiekia šviežius produktus bendruomenės maistui.
Aromatiniai augalai – bazilikas, petražolės, kalendros, laiškiniai česnakai – reikalauja minimalios erdvės, pritraukia naudingus vabzdžius ir įvairina biocheminius profilius, kurie atbaido kenkėjus.
Kartu šie augalai leidžia trumpą sėjomainą, išsaugo dirvožemio struktūrą po intensyvaus tręšimo ir užtikrina nuolatinį derlių kaimynams ar virtuvėms.
Rekomendacijose pabrėžiama pakaitinis sodinimas, švelnus dirvožemio tręšimas ir kenkėjų pokyčių stebėjimas.
