Ar kada nors atkreipėte dėmesį į savo akių rainelę? Ne spalvą – o smulkius raštus, linijas, spalvos intensyvumą skirtingose zonose? Pasirodo, senovėje gydytojai į akis žiūrėdavo visai kitaip nei šiandien – jie tikėjo, kad rainelė atspindi viso kūno būklę.

Ši sena praktika vadinama iridologija, ir nors šiuolaikinė medicina jos nepripažįsta kaip diagnostikos metodo, ji vis dar turi sekėjų tarp alternatyviosios medicinos praktikų. Įdomu pažvelgti, ką jie teigia matantys – ir ar už to slypi bent krislelis logikos.

Alternatyvi sistema, turinti gilias šaknis

Iridologija – tai praktika, kurios šaknys siekia XIX amžių, nors panašių idėjų būta ir anksčiau. Jos šalininkai teigia, kad rainelė yra tarsi žemėlapis, kuriame skirtingos zonos atitinka skirtingus organus. Žiūrint į rainelės spalvą, raštus ir struktūrą, esą galima pastebėti organizmo silpnąsias vietas.

Svarbu suprasti: moksliniai tyrimai nėra patvirtinę, kad iridologija gali patikimai diagnozuoti ligas. Tai reiškia, kad į šią informaciją reikėtų žiūrėti kaip į įdomybę, o ne kaip į medicinines gaires. Tikrus sveikatos nusiskundimus visada turėtų vertinti gydytojas.

Tačiau kai kurie simptomai, kuriuos iridologai sieja su rainelės požymiais, yra visiškai realūs ir verti dėmesio – tiesiog ne dėl akių raštų.

Pirmas požymis: netolygus rainelės kraštas prie vyzdžio

Iridologai teigia, kad dantytas, nelygus vidinis rainelės kraštas – ten, kur rainelė susitinka su vyzdžiu – rodo skrandžio gleivinės jautrumą ir polinkį į dirginimą.

Pagal šią sistemą, tokie žmonės dažniau patiria:

• Rėmenį po tam tikro maisto
• Jautrumą aštriam, rūgščiam ar keptinam maistui
• Diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje
• Pykinimą reaguojant į dirgiklius

Nesvarbu, ar tikite iridologija, ar ne – jei reguliariai jaučiate tokius simptomus, tai signalas peržiūrėti savo mitybos įpročius ir pasikonsultuoti su specialistu.

Antras požymis: drumsta, blanki centrinė rainelės dalis

Kitas požymis, kurį mini iridologijos praktikai – tai tarsi šydo užtraukta centrinė rainelės zona. Ji atrodo ne tokia ryški, šiek tiek drumsta lyginant su išorinėmis dalimis.

Tai siejama su vadinamąja virškinimo stagnacija – būkle, kai maistas tarsi užsibūna skrandyje ilgiau nei turėtų. Būdingi simptomai:

• Ilgai trunkantis sotumo jausmas net po nedidelės porcijos
• Sunkumo pojūtis po valgio
• Pilvo pūtimas
• Lėtas virškinimas

Šiuolaikinė medicina tokius simptomus dažnai sieja su funkcine dispepsija arba sulėtėjusiu skrandžio ištuštėjimu. Tai tikros būklės, kurias galima tirti ir gydyti.

Trečias požymis: išblukusi viršutinė rainelės zona

Trečiasis iridologų minimas požymis – šviesesni pluoštai ar išblukusi spalva viršutinėje rainelės dalyje, maždaug „tarp 10 ir 2 valandų” jei įsivaizduotume laikrodžio ciferblatą.

Tai siejama su kintamu skrandžio rūgštingumu – kai rūgšties kiekis svyruoja: kartais per mažas, kartais per didelis. Tokie žmonės gali patirti:

• Nepastovų virškinimą – kai kurie produktai virškinami gerai, kiti sukelia problemas
• Burbuliavimą ar garsus pilve
• Atsirūgimą
• Diskomfortą, kurio pobūdis keičiasi

Ką daryti, jei atpažįstate simptomus

Nepriklausomai nuo to, ką rodo jūsų akys, jei reguliariai jaučiate virškinimo diskomfortą, verta imtis veiksmų. Štai keletas praktinių žingsnių:

Mitybos korekcijos:

• Rinkitės šiltą, lengvai virškinamą maistą – sultinį, garintas daržoves, košes
• Venkite labai aštraus, riebaus, kepinto maisto ir didelio kiekio acto
• Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau
• Nevalgykite bent dvi valandos prieš miegą

Natūralūs pagalbininkai:

• Ramunėlių arbata – klasikinis virškinimo sistemos ramintojas
• Melisos lapų užpilas – padeda esant nervinio pobūdžio virškinimo sutrikimams
• Imbiero arbata – gali padėti esant pykinimui ir sunkumo pojūčiui
• Pipirmėčių arbata – tinka pilvo pūtimui, bet vengti esant rėmeniui

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Stresas tiesiogiai veikia virškinimą – raskite būdų jam valdyti
• Reguliarus miegas padeda normalizuoti virškinimo ritmą
• Švelnūs pasivaikščiojimai po valgio skatina virškinimą

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jokios namų priemonės nepakeis profesionalios diagnostikos. Skubiai kreipkitės į specialistą, jei:

• Simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites
• Pastebėjote svorio kritimą be priežasties
• Jaučiate skausmą ryjant
• Atsirado juodas išmatų spalvos pokytis
• Skausmas stiprus ir nesibaigiantis
• Vemia krauju ar kavos tirščių spalvos masėmis

Tai gali būti rimtesnių būklių požymiai, kuriuos būtina ištirti.

Esmė

Iridologija lieka prieštaringa sritis – mokslas jos nepatvirtina kaip patikimo diagnostikos metodo. Tačiau simptomai, kuriuos ji aprašo, yra visiškai realūs ir nusipelno dėmesio.

Galbūt vertingiausia iš šios senos sistemos paimti ne pačią diagnostiką pagal akis, o raginimą įsiklausyti į savo kūną. Virškinimo problemos dažnai „tyliai kenčiamos” metų metus, kol tampa rimtomis. O juk daugumą jų galima suvaldyti paprastais mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais – jei tik laiku į jas atkreipiamas dėmesys.

Taigi kitą kartą žvelgdami į veidrodį galite iš smalsumo pažiūrėti ir į savo rainelę – bet svarbiausi signalai vis tiek ateina iš vidaus.