Kasdien išgeriama taurė vyno suteikia 120-150 kalorijų, o tai gali sudaryti 54 750 kalorijų per metus,t. y. 6,8 kg priaugto svorio. Vynas sutrikdo medžiagų apykaitą, nes 3-4 valandas po vartojimo pirmenybę teikia alkoholio perdirbimui, o ne riebalų deginimui. Jis taip pat didina alkio hormonų kiekį ir mažina valgymo suvaržymus. Šis poveikis stiprėja su amžiumi, nes natūraliai lėtėja medžiagų apykaita. Visas poveikis apima ne tik kalorijas, bet ir sudėtingus hormoninius ir elgsenos mechanizmus.
Kalorijų realybė: Vyno paslėptų skaičių išskaidymas
Vienoje taurėje vyno yra maždaug 120-150 kalorijų, o šio fakto įprasti vartotojai dažnai nepastebi. Šis kalorijų kiekis, prilygstantis duonos riekės kiekiui, gerokai padidėja, jei vartojama kasdien.
Tyrimai rodo, kad vyno kalorijos daugiausia gaunamos iš alkoholio (7 kalorijos viename grame) ir liekamųjų cukrų. Saldesnės rūšys, pavyzdžiui, desertiniai vynai, gali turėti iki 200 kalorijų vienoje porcijoje.
Per metus viena taurė kasdien suteikia 43 800-54 750 papildomų kalorijų, o tai gali lemti 5,4-6,8 kg svorio prieaugį. Sveikatos ekspertai pažymi, kad šį poveikį didina alkoholio polinkis mažinti suvaržymus renkantis maistą, todėl dažnai suvartojama daugiau kalorijų.
Kaip vynas sutrikdo organizmo riebalų deginimo mechanizmus
Kaip vynas sutrikdo organizmo riebalų deginimo mechanizmus
Biocheminė vyno įtaka medžiagų apykaitos procesams neapsiriboja vien jo kaloringumu. Alkoholiui patekus į kraują, kepenys pirmenybę teikia etanolio metabolizmui, o ne riebalų deginimui, iš esmės sustabdydamos riebalų oksidaciją. Tyrimai rodo, kad šis medžiagų apykaitos sutrikimas gali tęstis 3-4 valandas po vartojimo.
Vynas taip pat turi įtakos jautrumui insulinui ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimui. Organizmo hormoninė reakcija į alkoholį apima padidėjusią kortizolio gamybą, kuris skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje. Be to, vartojant vyną gali padidėti grelino – „alkio hormono” – kiekis, todėl padidėja apetitas ir kartu su gėrimu gali būti suvalgoma per daug maisto.
Metinis poveikis: 42 000 kalorijų ir 12 kilogramų vėliau
Metinis poveikis: 42 000 kalorijų ir 5,4 kg vėliau
Paprasta matematika atskleidžia bendrą kasdienio vyno vartojimo poveikį žmogaus organizmui per tam tikrą laiką. Standartinėje 150 mililitrų taurėje vyno yra maždaug 115-120 kalorijų.
Vartojant kasdien, tai sudaro maždaug 42 000 papildomų kalorijų per metus.
Mitybos tyrimai rodo, kad 3500 kalorijų perteklius paprastai prilygsta vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, nekompensuojant mitybos ar fizinio aktyvumo, kasdien vartojant vyną per metus gali priaugti 5,4 kg svorio.
Į šį skaičiavimą neįtrauktas antrinis poveikis, pavyzdžiui, sumažėjęs medžiagų apykaitos efektyvumas ir padidėjęs apetitas, kuris dažnai pasireiškia vartojant alkoholį ir gali dar labiau padidinti poveikį.
Vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai: Metabolinis palyginimas
Palyginti su kitais populiariais alkoholiniais gėrimais, vynas pasižymi išskirtiniu medžiagų apykaitos profiliu, kuris skirtingai veikia svorio valdymą. Tyrimai rodo, kad vyne yra 120-130 kalorijų 148 mililitrų porcijoje, panašiai kaip aluje (150 kalorijų 355 mililitruose), tačiau jame yra daugiau cukraus.
Skirtingai nei distiliuotuose alkoholiniuose gėrimuose, kuriuose nėra angliavandenių, vyne esantys cukraus likučiai sukelia insulino reakciją, kuri gali skatinti riebalų kaupimąsi. Be to, organizmas teikia pirmenybę alkoholio apykaitai, o ne riebalų deginimui, todėl laikinai sutrinka medžiagų apykaita, nepriklausomai nuo pasirinkto gėrimo.
Tyrimai rodo, kad kasdien vartojant vyną resveratrolis turi minimalų metabolinį pranašumą, palyginti su kitomis alkoholio formomis, o tai prieštarauja paplitusiems įsitikinimams apie didesnę vyno naudą sveikatai.
Apetito poveikis: Kodėl vynas verčia valgyti daugiau?
Apetito efektas: Kodėl vynas verčia valgyti daugiau?
Daugelis žmonių, vartodami vyną, jaučia didesnį apetitą – šis reiškinys patvirtintas moksliniais tyrimais. Tyrimai rodo, kad alkoholis mažina suvaržymus, susijusius su maisto vartojimu, ir kartu blogina vertinimą dėl porcijų dydžio.
Būtent vyne yra junginių, kurie gali stimuliuoti greliną, „alkio hormoną”, ir slopinti leptiną, kuris signalizuoja apie sotumą. Šis hormoninis trikdys sutrikdo normalų apetito reguliavimą ir gali lemti perteklinį kalorijų suvartojimą.
Be to, vyne esantys angliavandeniai didina cukraus kiekį kraujyje, o vėliau, jam sumažėjus, padidėja insulino kiekis, kuris gali sukelti alkį. Visuomeninėje aplinkoje, kurioje patiekiamas vynas, paprastai gausu maisto, todėl dėl fiziologinių ir aplinkos veiksnių susidaro palanki aplinka per dideliam vartojimui.
„Širdžiai sveiko” vyno mito paneigimas
Populiarus įsitikinimas, kad vynas naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai, visuomenės sąmonėje gajus jau kelis dešimtmečius, daugiausia dėl „prancūziškojo paradokso” tyrimų dešimtajame dešimtmetyje.
Naujausi išsamūs tyrimai paneigė šį teiginį. Nors ankstyvieji tyrimai rodė, kad raudonajame vyne esantis resveratrolis teikia apsauginę naudą, naujesnės metaanalizės parodė, kad šis poveikis buvo gerokai pervertintas. Amerikos širdies asociacija nebepataria vartoti alkoholio širdies sveikatai stiprinti.
Žurnale „Journal of Studies on Alcohol and Drugs” paskelbti tyrimai rodo, kad daugelyje pramonės finansuojamų tyrimų buvo selektyviai pabrėžiama nauda, o rizika sumažinta iki minimumo. Atrodo, kad tariamų privalumų širdies ir kraujagyslių sistemai nepakanka, kad būtų kompensuota alkoholio keliama rizika, įskaitant svorio augimą, kepenų pažeidimus ir padidėjusią vėžio riziką.
Kasdienio vyno vartojimo įpročių psichologija
Kasdienis vyno vartojimas dažnai prasideda kaip socialinis įprotis, o vėliau virsta psichologiniu įp ročiu, kurio sunku atsikratyti. Tyrimai rodo, kad reguliarus alkoholio vartojimas sukuria psichologinę ir fiziologinę priklausomybę, o daugelis žmonių vyną naudoja kaip streso valdymo priemonę.
Ritualinis vakarinio vyno vartojimo pobūdis siejamas su atsipalaidavimo ir atlygio sistemomis smegenyse. Žmonės dažnai nepakankamai įvertina suvartojamo vyno kiekį ir išgeria didesnes porcijas nei standartiniai matavimai. Daugeliui geriančiųjų išsivysto kognityvinis disonansas, nes jie atmeta susirūpinimą sveikata, tačiau išlaiko savo įprotį.
Norint ištrūkti iš šio ciklo, reikia pripažinti psichologinį prisirišimą, susiformavusį prie kasdienio vyno vartojimo, ir sukurti alternatyvius streso valdymo būdus.
Amžius yra svarbus: Kaip senstant keičiasi vyno poveikis?
Su amžiumi organizmo gebėjimas metabolizuoti alkoholį smarkiai kinta, todėl net saikingas vyno vartojimas gali kelti daugiau problemų.
Tyrimai rodo, kad po 40 metų amžiaus medžiagų apykaitos efektyvumas sumažėja maždaug 5 % per dešimtmetį. Šis sumažėjimas reiškia, kad vyno kalorijos dažniau kaupiasi kaip riebalai.
Be to, vidutiniame amžiujevyrams mažėja testosterono, o moterims – estrogenų, dėl hormoninių pokyčiųsusidaro fiziologinės sąlygos, skatinančios pilvo riebalų kaupimąsi vartojant alkoholį.
Nacionalinio senėjimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad senjorų kraujyje, išgėrus tiek pat vyno, alkoholio koncentracija yra didesnė nei jaunesnių suaugusiųjų, o tai sustiprina medžiagų apykaitos sutrikimus, skatinančius svorio augimą.
Praktinės alternatyvos: Mėgaukitės gyvenimu be kasdienio stiklo
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertai teigia, kad nebūtina ieškoti visaverčių alternatyvų kasdieniam įpročiui gerti vyną ar jaustis kaip nepritekliuje. Tyrimai rodo, kad alkoholį pakeitus drėkinančiomis priemonėmis, tokiomis kaip žolelių arbatos, aromatizuotas putojantis vanduo ar kombuča, galima patenkinti ritualinį aspektą, kartu atsisakant kalorijų ir pavojaus sveikatai.
Vietoje gėrimų galima susitikti su draugais pasivaikščioti, lankyti maisto gaminimo pamokas arba renginius be alkoholio. Stresui malšinti ekspertai rekomenduoja meditaciją, švelnią jogą arba trumpą buvimą gamtoje.
„Svarbiausia nustatyti, kokį poreikį patenkina vynas – atsipalaidavimo, bendravimo ar mėgavimosi skoniu – ir rasti sveikesnių alternatyvų, kurios atliktų tą pačią funkciją”, – aiškina mitybos specialistė daktarė Sarah Collins.
Sėkmės istorijos: Žmonės, kurie numetė svorio atsisakę vyno
Daugybė žmonių, sumažinę arba atsisakę kasdienio vyno vartojimo, pastebimai numetė svorio. 42 metų Janet Morgan per šešis mėnesius numetė 8,2 kg, vakarinį kabernetą pakeitusi žolelių arbata. Panašiai elgėsi ir Maiklas Čenas, kuris alkoholį vartojo tik savaitgaliais ir per metus numetė 10,4 kg.
Kornelio universitete atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimi 300 saikingai vyną vartojančių asmenų, kurie 90 dienų sumažino vyno vartojimą. Vidutiniškai dalyviai numetė 3,4 kg be kitų mitybos pokyčių. Dr. Samanta Viljams (Samantha Williams), mitybos mokslininkė, aiškina: „Daugelis pacientų nesuvokia, kad atsisakius tų 150-200 vyno kalorijų per dieną, ilgainiui susidaro didelis kalorijų deficitas, o tai lemia laipsnišką ir tvarų svorio mažėjimą.”
