Tarybiniais laikais nebuvo nei ekologiškų produktų lentynų, nei supermaistų mados. Tačiau tuometės virtuvės pagrindas – paprasti, natūralūs, fermentuoti produktai – nejučia atitiko tai, ką šiandien vadiname sveika mityba. Juoda duona, avižinės košės ir raugas ne tik maitino visą regioną, bet ir prisidėjo prie sveikų įpročių, kuriuos šiandien galime vadinti paslėpta dietos sėkme.
Juoda duona – lėtas angliavandenių šaltinis, kuris neskubina insulino
Juoda duona buvo kone kiekvienuose namuose. Ruginė, kildinta raugu, ši duona ne tik ilgai išsilaikydavo, bet ir turėjo mažesnį glikemijos indeksą nei baltos duonos analogai. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje po jos suvalgymo kildavo lėčiau – be staigių šuolių ir nuosmukių, kurie veda į alkio priepuolius.
Be to, raugas – natūralus fermentacijos būdas – papildydavo duoną gerosiomis bakterijomis, padedančiomis žarnyno mikrobiotai. Net ir dabar tyrimai rodo, kad fermentuoti produktai, tarp jų ir ruginė duona su raugu, prisideda prie geresnės žarnyno sveikatos bei stipresnio imuniteto.
Avižos – „darbininkų košė“, kuri šiandien laikoma supermaistu
Avižinė košė – kita sovietinės dietos žvaigždė. Nebuvo rytų be dubenėlio avižų – virta vandenyje ar piene, kartais su trupučiu sviesto ar uogiene. Šis kuklus, tačiau itin naudingas patiekalas buvo vienas pigiausių būdų gauti sudėtingų angliavandenių, augalinių baltymų ir tirpiųjų skaidulų.
Ypač vertingas avižų komponentas – beta gliukanai. Šios medžiagos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda reguliuoti gliukozės lygį. Šiandien beta gliukanai įtraukiami net į vaistinių papildų sudėtį – o sovietmečiu žmonės juos gaudavo kiekvieną rytą, to net nežinodami.
Raugas ir fermentuoti produktai – senolių probiotikai
Sovietmečiu žmonės raugindavo viską – agurkus, kopūstus, burokėlius, net pieną. Tai nebuvo mada ar sveikatingumo idėja – tai buvo būtinybė. Tačiau dėl to į racioną reguliariai patekdavo natūralūs probiotikai.
Fermentuoti produktai, ypač rauginti kopūstai ir raugas duonai, pasižymi dideliu pieno rūgšties bakterijų kiekiu. Šios bakterijos padeda palaikyti tinkamą žarnyno pH, gerina maisto įsisavinimą ir netgi turi priešuždegiminį poveikį.
Šiandien, kai probiotikai siūlomi kapsulėse už dideles sumas, verta prisiminti, kad raugintas maistas buvo sovietinio žmogaus kasdienybė. Ir, pasirodo, labai naudinga.
Skurdas ir naudingas kalorijų apribojimas
Tiesa ta, kad sovietinė dieta buvo ne tik sąmoningai sveika – ji dažnai buvo tiesiog ribota. Nebuvo perteklinio cukraus, pusfabrikačių, užkandžių kas valandą. Žmonės valgė tris kartus per dieną, o tarp jų – tiesiog gyveno.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad saikingas kalorijų ribojimas, ypač tarpais nevalgant, gali padėti organizmui „perkrauti“ save – mažėja uždegimas, gerėja medžiagų apykaita. Sovietmečiu badavimas nebuvo savanoriškas, tačiau rezultatai – daugeliu atvejų naudingi sveikatai.
Mitybos įpročiai, kuriuos verta prisiminti
Sovietinio žmogaus lėkštėje dažnai buvo: bulvės, rauginti kopūstai, grikiai, avižos, juoda duona, kefyras, morkos ir kiaušiniai. Nors baltymų ir riebalų dažnai trūkdavo, dominuojantys augaliniai produktai, lėtai virškinami grūdai ir rauginti produktai sudarė sveiką pagrindą.
Per savaitę buvo viena žuvies diena, bent kartą – grikių košė. Mėsa – dažnai tik savaitgaliais. Šie paprasti įpročiai, šiandien vadinami „viduržemio“ ar „šiaurietiška“ dieta, buvo įaugę į kasdienybę.
Kiaulpienės ir liaudies medicina – papildomas arsenalas
Kai vaistų trūko, buvo grįžtama prie gamtos: kiaulpienių šaknys virto „kepenų arbata“, virti beržų lapų antpilai padėdavo šlapimo sistemai, o ramunėlės – raminimui ir virškinimui. Šios praktikos šiandien vėl grįžta – tik dabar vadinamos „fitoterapija“.
Kiaulpienės, beje, šiandien pripažįstamos kaip antioksidantų, vitaminų A, C ir K šaltinis. Jos taip pat palaiko tulžies išsiskyrimą, kepenų funkciją ir netgi padeda mažinti uždegimą.
Mitai, kurie klydo
Nepaisant naudingų įpročių, buvo ir klaidų. Vienas iš jų – mitas, kad „cukrus suteikia energijos“, todėl jis buvo barstomas visur: į košę, kompotą, net ant sviestinės duonos. Dar vienas – kad visi turi gerti pieną, nors dalis gyventojų jautė diskomfortą dėl laktozės netoleravimo.
Tačiau svarbiausia – net ir neturėdami mokslo terminų ar „makrobiotinės mitybos“ vadovų, žmonės intuityviai valgė natūraliai, sezoniškai, skurdžiai – bet naudingai.
Ką galime pasiskolinti šiandien?
Šiandien, kai mūsų šaldytuvai pilni egzotiškų vaisių, o spintelės – importuotų užkandžių, verta atsigręžti atgal. Juoda duona su tikru raugu, avižinė košė rytais, rauginti kopūstai, paprastas kefyras – visa tai ne tik pigūs, bet ir mokslo patvirtinti sveikos mitybos pagrindai.
Sovietinė dieta nebuvo tobula. Bet jos pamatai – lėti angliavandeniai, natūralūs fermentai, paprasti augaliniai produktai – šiandien galėtų būti mitybos žurnaluose kaip sėkmės receptas.
Nesvarbu, ar užaugote ant juodos duonos ir grikių, ar atrandate tai iš naujo – natūralumas, saikas ir paprastumas išlieka stipriausiais sveikatos sąjungininkais.
