Ar kada nors pagalvojote, kodėl senelė įspėja neskolinti pinigų vakare? Arba kodėl mama liepė visuomet laikyti bent vieną monetą piniginėje? Pinigų prietarai egzistuoja beveik visose pasaulio kultūrose ir perduodami iš kartos į kartą kaip „patikrinta išmintis”. Vieni juos laiko pasenusiomis prietaromis, kiti – rimtai laikosi šių taisyklių. Tiesą sakant, kai kurie iš šių įsitikinimų turi psichologinį ir net praktinį pagrindą, o kiti – grynai simboliniai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime 6 populiariausius pinigų prietarus, paaiškinsime jų kilmę ir atskleisime, ar juose yra bent krigelis tiesos.

Kodėl pinigų prietarai tokie gyvybingi

Prieš žvelgdami į konkrečius prietarus, verta suprasti, kodėl jie apskritai išlieka populiarūs net šiuolaikiniame, racionaliame pasaulyje.

Psichologinis mechanizmas – patvirtinimo šališkumas. Kai tikime kokiu nors prietaru, pastebime tik tas situacijas, kurios jį patvirtina, o ignoruojame tas, kurios prieštarauja. Pavyzdžiui, jei skolinote pinigus vakare ir vėliau susiduriate su finansinėmis problemomis, prisiminate tą paskolą – bet pamirštate 20 kitų kartų, kai skolinote vakare ir viskas buvo gerai.

Kultūrinis perdavimas. Prietarai perduodami iš kartos į kartą kaip „protingos patarlės”, dažnai kartu su įspėjančiomis istorijomis („Mano pusseserė taip padarė ir…”). Tai sukuria socialinį spaudimą laikytis šių taisyklių.

Kontrolės iliuzija. Gyvenime daug neapibrėžtumo, ypač finansinėje srityje. Prietarai suteikia iliuziją, kad galime kontroliuoti sėkmę paprastais ritualais, o tai sumažina nerimą.

Kartais yra racionalus pagrindas. Kai kurie prietarai iš tiesų skatina protingus įpročius (pvz., tvarkyti piniginę, skaičiuoti pinigus). Net jei mistinė dalis netiesa, elgesio dalis gali būti naudinga.

Dabar pažvelkime į konkrečius prietarus.

1. Skolinimas ar skolinimasis vakare ar naktį

Prietaras: Negalima skolinti ar skolintis pinigų po saulėlydžio ar vakare. Tai atneša nuostolius, skolininkas negrąžins pinigų, arba skolintojo finansinė padėtis pablogės.

Kilmė ir paplitimas:

Šis prietaras ypač populiarus Rytų Europoje, Rusijoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Jo šaknys glūdi senovinėse ritualinėse tradicijose, kai naktis buvo laikoma nepalankiu laiku bet kokiems verslo sandoriams.

Seniau gyveno pagal saulės ritmus – dieną dirbama, vakare ilsiamasi. Vakaro sandoriai asocijavosi su skubotumu, neapgalvotumu, nes žmonės buvo pavargę.

Psichologinis ir praktinis pagrindas:

Pavargimas ir neapsižiūrėjimas. Vakare kognityvios funkcijos silpnesnės – žmonės labiau linkę priimti impulsyvius, neapgalvotus sprendimus. Skolindami vakare, galite nesuskaičiuoti tikslios sumos, nepasirašyti patvirtinimo ar ne taip įvertinti skolininko patikimumo.

Mažesnė socialinė priežiūra. Vakare ir naktį mažiau liudytojų, sunkiau tikrinti informaciją. Jei kas nors prašo paskolos vėlai vakare, tai gali būti skubos ar bėdos signalas, o ne planuotas sprendimas.

Atminties problema. Vakariniai susitarimai dažniau pamirštami – žmonės atsimena rytinėsus susitarimus geriau nei vakarinius, nes jie „užantspauduojami” dienos įvykiuose.

Ką daryti praktiškai:

Jei labai reikia skolinti ar skolintis vakare:

• Užsirašykite viską raštu – sumą, datą, grąžinimo terminą
• Padarykite nuotrauką arba skaitmeninį įrašą (SMS, el. laišką)
• Būkite ypač atsargūs – vakare prašomas paskola dažniau yra nenuplanuota, o tai reiškia didesnę negrąžinimo riziką

Išvada: Šis prietaras turi racionalų pagrindą – ne dėl mistinių jėgų, bet dėl žmogaus psichologijos ir praktinių aplinkybių.

2. Pakelti pinigus nuo žemės

Prietaras: Negalima pakelti pamestos monetos ar banknoto nuo žemės, ypač jei jie guli ant kryžkelės ar juodu pusėju žemyn. Tai pritraukia nelaimę, ligas ar finansinius nuostolius.

Kilmė ir paplitimas:

Šis prietaras ypač stiprus Rytų Europoje, Balkanuose ir kai kuriose Afrikos šalyse. Manoma, kad tie pinigai gali būti „nulupti” (specialiai užkeikti ir palikti, kad kas nors juos pasiimtų ir persiimtų nelaimę).

Psichologinis mechanizmas:

Selektyvi atmintis. Jei po pamestos monetos pakėlimo atsitinka bet kokia nesėkmė (net nesusijusi), žmonės prisimena tą monetą ir sukuria priežastinį ryšį.

Patvirtinimo šališkumas. Žmonės pamiršta šimtus kartų, kai pakėlė monetą ir nieko blogo neatsitiko, bet ryškiai prisimena tą vieną kartą, kai po to įvyko kas nors nesmagu.

Sociopsichologinė funkcija. Šis prietaras iš dalies skatina kuklesį elgesį – „neimk svetimo, net jei tai tik moneta”.

Praktinis aspektas:

Higienos požiūris. Monetos ant žemės tikrai yra nešvarios – jomis galėjo liesti šimtai žmonių, jos gulėjo purve. Pakėlus monetą ir po to palietus veidą – galite užsikrėsti bakterijomis.

Realus vertės klausimas. Jei kalbame apie 1-2 centų monetą, jos pakėlimas ir išties neapsimoka laiko – geriau tą sekundę panaudoti produktyviau.

Ką daryti praktiškai:

• Pakėlę monetą, nusiplaukite rankas arba naudokite dezinfekuotą
• Jei moneta didesnės vertės (50 centų, 1-2 eurai) – jokių problemų ją pakelti
• Jei banknotas – tikrai verta pakelti ir atiduoti policijai (jei didelė suma) arba pasilaikyti (jei maža)

Išvada: Šis prietaras neturi racionalaus pagrindo – nėra jokio ryšio tarp monetos pakėlimo ir finansinės nelaimės. Tačiau higienos aspektas realus.

3. Mindyti pinigus kojomis

Prietaras: Įminti monetą ar banknotą ant žemės – didelis nusižengimas, kuris pritraukia skurdą ir rodo nepagarbą pinigams, todėl jie ateityje jus apleis.

Kilmė ir paplitimas:

Šis įsitikinimas ypač stiprus Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Tailande), bet egzistuoja ir Europoje. Jis kyla iš pagarbos simboliui – pinigai simbolizuoja sunkų darbą, vertę, todėl jų niekinimas laikomas savęs niekinimą.

Psichologinis mechanizmas:

Pagarbos ir vertės siejimas. Žmonės, kurie gerbia pinigus, paprastai geriau jais rūpinasi – skaičiuoja, taupo, planuoja. Šis prietaras sustiprina tą nuostatą.

Ritualinis veiksmas. Jei atsitiktinai užmynėte ant pinigo ir korekcinio gesto atlikimas (pakėlimas, atsiprašymas), tai primena būti atidesniam su finansais apskritai.

Socialinė konvencija. Daugeliuose kontekstuose pinigų mindymas prieš kitus žmones gali atrodyti kaip aroganciją ar nepagarbą, todėl tai socialiai nepriimtina.

Praktinis aspektas:

Fizinis pažeidimas. Tikrai mindant banknotą jis gali suplėšyti, sušlapti ar susilpti. Nors tai netiesiogiai nesukels skurdo, bet sugadintas banknote galite prarasti jo vertę (kai kuriose šalyse labai suplėšyti banknotai nebepriimami).

Ką daryti praktiškai:

• Jei netyčia užmynėte – nieko baisaus, tiesiog pakelkite ir dėkite į piniginę
• Moralinė pamoka: gerbianti savo turtą, dažnai geriau juo rūpinasi

Išvada: Šis prietaras neturi mistinio pagrindo, bet skatina pagarbą pinigams, kas psichologiškai gali padėti geriau tvarkyti finansus.

4. Nešioti pinigus susidėvėjusioje piniginėje ar skylėtose kišenėse

Prietaras: Pinigai, laikomi susidėvėjusioje, skylėtoje ar suplėšytoje piniginėje, „bėga per skyles” – simboliškai reiškia, kad finansai nuolat nyks.

Kilmė ir paplitimas:

Šis prietaras paplitęs visame pasaulyje ir turi aiškią simbolinę logiką: kaip rūpiniesi savo daiktais, taip rūpiniesi ir pinigais.

Psichologinis mechanizmas:

Savęs suvokimo teorija. Tai, kaip atrodome patys sau, veikia savęs vertinimą. Jei nešiojate senas, prastus daiktus, tai gali mažinti savivertę ir motyvaciją siekti daugiau.

Elgesio ekonomika. Žmonės su netvarkingomis piniginėmis dažnai neskaičiuoja pinigų tiksliai, nestebi, kiek išleidžia. Tai natūraliai veda prie didesnių išlaidų ir mažesnio taupymo.

Socialinis įspūdis. Mokant parduotuvėje iš suplėšytos, purvinos piniginės – tai daro neigiamą įspūdį, gali sumažinti pasitikėjimą versle ar darbo aplinkoje.

Praktinis aspektas:

Realus pinigų praradimas. Jei kišenėje tikrai yra skylė – pinigai, dokumentai, kortelės gali iškristi. Tai reali finansinė rizika, ne prietaras.

Neorganizuotumas. Sena, nusidėvėjusi piniginė dažnai reiškia, kad žmogus neturi tvarkos finansų valdyme – korteles maišo, kvitų nesaugo, sąskaitų nestebi.

Ką daryti praktiškai:

• Patikrinkite savo piniginę ir kišenes – ar nėra skylių?
• Pakeiskite piniginę kas 1-2 metai – tai nebrangu (10-30 EUR), bet kelia savęs vertinimą
• Išvalykite piniginę – išmeskite senos kvitus, korteles, kurias nenaudojate
• Organizuokite: atskirose vietose – grynos, kortelės, dokumentai

Išvada: Šis prietaras turi didelį praktinį pagrindą – tvarkinga piniginė = tvarkingos finansai.

5. Laikyti tuščią piniginę

Prietaras: Niekada neturi likti tuščia piniginė – joje visada turi būti bent viena moneta ar banknotas, kad „pinigai trauktų pinigus”. Tuščia piniginė simbolizuoja skurdą ir nepriteklių.

Kilmė ir paplitimas:

Šis prietaras labai populiarus Kinijoje, Indijoje, Rytų Europoje ir Lotynų Amerikoje. Jis remiasi gausybės filosofija – jei turi bent šiek tiek, pritrauksi daugiau.

Psichologinis mechanizmas:

Ankorinio efektas. Kai piniginėje yra bent viena moneta, jūs psichologiškai nejaučiate visiško nulio. Tai sumažina finansinį stresą ir leidžia priimti racionalius, o ne panikos kurstytus sprendimus.

Atsparumo iliuzija. Žinojimas, kad turite „rezervą” (net jei tai tik 1 euras) didina pasitikėjimą savimi ir mažina impulsyvias pirkimus.

Placebo efektas. Jei tikite, kad tai veikia, tai iš tiesų gali paveikti jūsų elgesį – būsite atsargesni su išlaidomis, labiau sąmoningas su pinigais.

Praktinis aspektas:

Ekstremalioji situacija. Jei netyčia visiškai išeikvojate pinigus, turėdami bent vieną monetą galite paskambinti telefonu (jei nėra mobilaus ryšio kreditą), nusipirkti būtiniausius daiktus ar pasinaudoti viešuoju transportą.

Finansinio planavimo priminimas. Kai atidarote piniginę ir matote tik vieną monetą, tai stiprus signalas – reikia papildyti grynuosius, patikrinti biudžetą.

Ką daryti praktiškai:

• Laikykite 5-20 EUR „neliečiamą atsargą” piniginėje – tai bus jūsų psichologinis ir praktinis saugiklis
• Atsargą laikykite atskiroje vietos piniginėje, kad neišleistumėte ją atsitiktinai
• Papildykite kas mėnesį, jei išnaudojote

Išvada: Šis prietaras turi psichologinį ir praktinį pagrindą – mažas rezervas didina finansinį saugumą.

6. Girtis ar skųstis dėl pinigų

Prietaras: Girtis savo pajamomis ar nuolat skųstis dėl pinigų trūkumo pritraukia finansinę nelaimę. Pirmam atveju – pavydas ir „pikta akis” atims turtą, antrame – nuolat kalbėdami apie skurdą materializuojate jį.

Kilmė ir paplitimas:

Šis prietaras paplitęs daugeliuose pasaulio regionuose ir susijęs su socialinės hierarchijos, pavydo ir kuklumą konceptais.

Psichologinis ir socialinis mechanizmas:

Gyrimasis:

Socialiniai reikalavimai. Kai viešai giriates pajamomis, žmonės pradeda tikėtis, kad skolinsite, duosite dovanų, padengsite sąskaitas. Tai didina išlaidas.

Tapote taikinį. Žinodami, kad turite pinigų, sukčiai, skolininkai ar net giminaičiai gali tapti įkyresni su prašymais.

Mokesčių tikrinimas. Pernelyg akivaizdus turto demonstravimas gali pritraukti mokesčių inspekcijos dėmesį.

Rizikingesnį elgesį. Psichologiškai gyriantis savo sėkme, žmonės linkę imtis didesnės rizikos, o tai gali vesti į nuostolius.

Skundimasis:

Savęs įsikalbėjimas. Nuolat kalbėdami apie pinigų trūkumą, formuojate „skurdo mąstymą” – tampate mažiau motyvuoti, nepastebite galimybių, vengiategame investicijų.

Socialinė izoliacijos. Žmonės, nuolat besiskundžianti finansais, tampa nemalonūs aplinkiniams – draugai vengia kviesti į renginius, verslo partneriai abejongi bendradarbiauti.

Sprendimų priėmimas. Finansinis stresas pablogina kognityvinės funkcijas – žmonės priima blogesnius finansinius sprendimus, daro impulsyvius pirkimus.

Praktinis aspektas:

Kuklumas ir diskrecija. Žmonės, kurie tyliai valdo pinigus, paprastai taupo daugiau, išleidžia protingiau ir nepatiri socialinio spaudimo.

Pozityvus mąstymas. Kalbėjimas apie finansus neutraliai ar konstruktyviai (pvz., „dirbu ties biudžeto planu”) veda prie geresnių rezultatų nei nuolatinių nusiskundimų.

Ką daryti praktiškai:

• Vengti viešų gyrimų pajamomis, turtu
• Nediskutuoti finansų su neartimais žmonėmis
• Skundžiantis finansų trūkumu, ieškoti konstruktyvių sprendimų, o ne tik emocinio išsilejo
• Kalbėti apie pinigus su patikimomis žmonėmis – finansiniu planuotoju, buhalteriu, artimu draugu

Išvada: Šis prietaras turi labai stiprų psichologinį ir socialinį pagrindą – diskrecija finansų klausimai iš tiesų padeda geriau valdyti pinigus.

Ar verta tikėti pinigų prietarais?

Racionalus požiūris. Nė vienas iš šių prietarų neturi mistinės jėgos – nėra jokių priežastinių ryšių tarp monetos pakėlimo ir nelaimės ar tarp tuščia piniginės ir skurdo.

Psichologija ir elgesys. Tačiau daugelis prietarų skatina protingą elgesį:

• Neskolinti vakare = būti atsargesniems
• Tvarka piniginę = tvarkyti finansų
• Laikyti rezervą = finansinis saugumas
• Nediskutuoti pajamų = mažesnis socialinis spaudimas

**Kultūrinės išminties.” Prietarai dažnai yra supaprastinta, simbolinė išminties forma, perduota iš kartos į kartą. Net jei tikslus pagrindimas pamirštas, elgesio rezultato lieka naudingas.

Praktinis patarimas: Nereikia tikėti prietariu kaip mistika, bet verta laikytis jų kaip protinga įpročiai. Pavyzdžiui:

• Ne dėl to, kad „pritrauksite nelaimę”
• Bet dėl to, kad tai protingai ir praktišką

Pinigų prietarai – tai įdomų kultūrinės išminties, psichologijos ir praktinį patarimus mišinys. Nors jų mistine dalis nepagrįsta, daugelis jų skatina elgesį, kuris iš tiesų padeda geriau valdyti finansų. Taigi, net jei netikite „pikta akimi” ar „pinigų energija”, protingai finansai įpročiai, kuriuos šie prietara skatina, tikrai verta įsisavinti.