Ilgai trunkantis karštas dušas sukelia daugybę energiją eikvojančių fiziologinių reakcijų. Organizmas išeikvoja daug energijos palaikydamas kūno temperatūrą, nes karštas vanduo plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį. Širdies ir kraujagyslių sistemos dirba intensyviau, kad tai kompensuotų, taip išeikvodamos energijos atsargas. Be to, karštas vanduo pašalina natūralius odos riebalus ir sukelia dehidrataciją, todėl pusiausvyrai atkurti reikia dar daugiau energijos. Temperatūros reguliavimo problemos išlieka ir išėjus iš dušo. Paprastas dušo temperatūros ir trukmės reguliavimas gali padėti išsaugoti būtiną energiją visai dienai.
Karščio poveikio ir energijos lygio moksliniai pagrindai
Nors daugelis žmonių mėgsta ilgą karštą dušą dėl jo atpalaiduojančių savybių, ilgalaikis karščio poveikis gali smarkiai paveikti organizmo energijos sistemas.
Ilgalaikis karščio poveikis išplečia kraujagysles, todėl laikinai sumažėja kraujospūdis. Širdies ir kraujagyslių sistema, norėdama kompensuoti šį pokytį, turi dirbti intensyviau, o tam sunaudojamos energijos atsargos.
Be to, organizmas eikvoja energiją reguliuodamas savo šerdies temperatūrą nuo išorinio karščio. Šis termoreguliacinis atsakas suaktyvina tokius fiziologinius mechanizmus kaip prakaitavimas ir padidėjęs odos kraujotakumas, kuriems reikia medžiagų apykaitos išteklių.
Tyrimai rodo, kad dėl tokio bendro poveikio žmonės gali jaustis netikėtai pavargę po to, kas buvo numatyta kaip atjauninanti dušo procedūra.
Kaip ilgai trunkantis karštas dušas veikia kraujospūdį
Ilgai trunkantis karštas dušas sukelia reikšmingas fiziologines reakcijas į kraujospūdžio reguliavimą, kurios yra susijusios su anksčiau minėtu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.
Ilgai būnant karštame vandenyje kraujagyslės išsiplečia, kad išsklaidytų šilumą, todėl laikinai sumažėja kraujospūdis. Šis kraujagyslių išsiplėtimas verčia širdį dirbti intensyviau ir sparčiau pumpuoti kraujo apytaką.
Tiems, kurių širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata normali, ši adaptacija yra įveikiama, tačiau reikalauja daug energijos. Tačiau asmenims, sergantiems hipertenzija ar širdies ligomis, gali pasireikšti ryškūs kraujospūdžio svyravimai.
Staigus perėjimas nuo karšto dušo prie vėsesnės aplinkos temperatūros gali dar labiau pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai, nes susiaurėja kraujagyslės ir gali sukelti galvos svaigimą ar nuovargį, kuris išlieka visą dieną.
Dehidratacijos veiksnys: Drėgmės praradimas per odą
Ironiška, bet ilgą laiką būnant vandenyje žmogaus organizme gali labai trūkti drėgmės.
Karštas dušo vanduo pašalina natūralius odos aliejus ir apsauginį barjerą, todėl per epidermį pasišalina būtina drėgmė.
Šis transepiderminis vandens netekimas pagreitėja, kai karšto vandens temperatūra viršija 40,5 °C, nes išsiplečia poros ir oda tampa pralaidesnė.
Tyrimai rodo, kad per 20 minučių trunkantį karštą dušą galima pašalinti tiek pat drėgmės, kiek per aštuonias valandas sausame ore.
Dehidratacija sukelia nuovargį, nes organizmas nukreipia energiją homeostazei atkurti.
Kraujas šiek tiek sutirštėja, todėl širdies ir kraujagyslių sistemai tenka dirbti intensyviau, o tai dar labiau sumažina energijos atsargas.
Temperatūros reguliavimas: Kodėl jūsų kūnas sutrinka?
Ilgas karšto dušo vandens poveikis yra didelis iššūkis organizmo termoreguliacinei sistemai. Ilgesnį laiką būnant karštyje, organizmas įjungia vėsinimo mechanizmus– išplečia kraujagysles ir inicijuoja prakaitavimą, kad palaikytų kūno temperatūrą.
Išėjus iš dušo, aplinkos oro temperatūra būna palyginti žema, todėl prasideda priešingos termoreguliacijos reakcijos. Dėl tokio staigaus pasikeitimo organizmas priverstas išeikvoti daug energijos, kad iš naujo sureguliuotų temperatūros reguliavimą.
Pagumburis, atsakingas už temperatūros reguliavimą, dėl tokių ekstremalių pokyčių laikinai sutrinka. Ši sumaištis sukelia fiziologinę reakciją į stresą, dėl kurios išeikvojamos energijos atsargos, o tai paaiškina nuovargį, kurį daugelis jaučia po ilgo karšto dušo.
Rytinis dušas ir vakarinis dušas: Svarbus laikas.
Laikas, kada praustis po dušu, turi didelę įtaką fiziologiniam poveikiui organizmui.
Rytinis dušas paprastai padidina budrumą, nes natūraliai pakyla kūno temperatūra, o tai papildo cirkadinio ritmo budrumo fazę. Šilto vandens kontrastas su vėsiu ryto oru gali paskatinti kraujotaką ir protinį pasirengimą.
O vakarinis dušas padeda atsipalaiduoti, nes pagreitina natūralų kūno atvėsimo procesą, būtiną miegui užmigti. Temperatūrai nukritus po šiltu dušu, smegenys pradeda gaminti melatoniną.
Tačiau pernelyg karštas arba ilgai trunkantis vakarinis dušas gali sutrikdyti šį vėsinimo procesą, todėl gali sutrikti miego kokybė.
Paprastos priemonės energijai palaikyti po dušo
Nors maudymosi po dušu laikas turi didelę įtaką energijos lygiui, strategiškai pakoregavus maudymosi po dušu įpročius galima išvengti nereikalingo energijos išeikvojimo.
Laipsniškas vandens temperatūros mažinimas prieš baigiant praustis padeda išlaikyti budrumą, nes sutraukia kraujagysles ir stimuliuoja kraujotaką. Jei dušas trunka ne ilgiau kaip penkias minutes, taupoma ir energija, ir karštas vanduo.
Drėkinimas po dušo pakeičia skysčius, prarastus prakaituojant. Trumpas tempimo pratimas neutralizuoja raminamąjį šilto vandens poveikį, nes padidina kraujotaką.
Vėsesnio vandens naudojimas plaukams skalauti galutinai sustiprina budrumą.
Šie paprasti pakeitimai leidžia žmonėms mėgautis higienos ir psichologiniais dušo privalumais nesumažinant energijos lygio visą dieną.
