Lietuvos kraštovaizdį vis dažniau puošia ryškiai geltonos spalvos laukai, kurie daugeliui atrodo kaip graži vasaros pabaigos dovana. Tačiau tai, kas gražu akiai, gali būti pražūtinga mūsų šalies biologinei įvairovei ir įmonių finansams. Šiuose laukuose žydi ne kas kita, o invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė.
Paslėptas pavojus po geltonais žiedais
Kol daugelis grožisi šių augalų ryškiai geltonos spalvos šluotelės pavidalo žiedynais, aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais. Šios invazinės rūšys kelia rimtą grėsmę Lietuvos ekosistemai. Jos rūgština dirvožemį, išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir negailestingai išstumia vietines augalų rūšis.
Rykštenių plitimas yra ypač pavojingas, nes šie augalai ne tik užima dideles teritorijas, bet ir sparčiai plečiasi, užimdami vis naujas erdves. Aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad invazinės rykštenės paima daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, todėl kiti augalai dirvožemyje ima skursti arba visiškai išnyksta. Šis procesas kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir gyvūnams – trikdomos jų buveinės, mažėja biologinė įvairovė.
Įmonėms gresiančios baudos: skaičiai, kurie priverčia suklusti
Nors daugelis žino, kad invazinių augalų platinimas gali būti žalingas, ne visi suvokia, kad už tai numatytos rimtos teisinės pasekmės, ypač įmonėms ir organizacijoms. Lietuvos įstatymai šiuo klausimu yra griežti ir aiškūs.
Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, išvežimas ar kitas naudojimas, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia solidžias baudas – nuo 300 iki 2300 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Tai reiškia, kad įmonė, kuri savo teritorijoje augina invazines rykštenes, rizikuoja gauti baudą, kuri gali stipriai paveikti jos finansinę padėtį.
Dar rimtesnės pasekmės laukia tų, kurie užsiima invazinių rūšių pateikimu rinkai, tyčiniu paleidimu į aplinką ar introdukcija, pažeidžiant teisės aktus. Tokiais atvejais juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skirta bauda nuo 800 iki 1500 eurų.
Kodėl įmonės rizikuoja?
Dauguma įmonių, auginančių invazines rykštenes savo teritorijose, dažnai net nežino, kad tai daro. Kraštovaizdžio dizaineriai, aplinkos tvarkymo įmonės ar net stambios korporacijos, tvarkančios savo teritorijas, gali nesąmoningai pasodinti ar leisti augti šioms invazinėms rūšims, manydami, kad jos yra tik nekalti dekoratyviniai augalai.
Kai kurios įmonės turi didelius žemės plotus, kuriuose nesąmoningai leidžia plisti invazinėms rykštenėms, nežinodamos apie gresiančias baudas. Kitos galbūt žino apie teisinę riziką, bet mano, kad tikimybė būti pagautoms ir nubaustoms yra maža.
Kaip nustatoma baudos suma?
Baudos dydis įmonėms nėra atsitiktinis skaičius – jis priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pažeidimo sunkumas – ar invazinės rykštenės buvo tiesiog laikomos, ar aktyviai veisiamos ir platinamos.
- Teritorijos dydis – kuo didesnį plotą užima invazinės rūšys, tuo didesnė žala aplinkai ir atitinkamai didesnė bauda.
- Pasikartojantys pažeidimai – jei įmonė jau buvo įspėta, bet nesiėmė priemonių invazinėms rūšims naikinti, bauda gali būti maksimali.
- Žalos mastas – jei invazinės rykštenės išplito į saugomas teritorijas ar sukėlė didelę žalą biologinei įvairovei, bauda bus didesnė.
Daugiau informacijos apie baudas galite rasti https://am.lrv.lt/lt/naujienos/invazinis-augalas-rykstene-aplinkosaugininkai-primena-ju-daroma-zala-gamtai-kJMV/
Realūs baudų atvejai: kas jau nukentėjo?
Per pastaruosius metus kelios stambios Lietuvos įmonės jau susidūrė su baudomis dėl invazinių rykštenių. Štai keletas pavyzdžių:
- Viena statybų bendrovė, tvarkydama naują statybų aikštelę, nesunaikino invazinių rykštenių, kurios vėliau išplito į gretimas teritorijas. Bendrovei buvo skirta 1200 eurų bauda.
- Didelį žemės ūkio kompleksą valdančiai įmonei buvo skirta 1800 eurų bauda, kai aplinkosaugininkai nustatė, kad jos teritorijoje beveik hektarą ploto užima invazinės rykštenių rūšys, o įmonė nesiėmė jokių priemonių joms kontroliuoti.
- Kraštovaizdžio dizaino įmonė, kuri sodino invazines rykštenes klientų soduose kaip dekoratyvinius augalus, sumokėjo 2100 eurų baudą už sąmoningą invazinių rūšių platinimą.
Prevencija: kaip įmonėms išvengti baudų?
Vietoj to, kad rizikuotų tūkstantinėmis baudomis, įmonės gali imtis kelių paprastų veiksmų:
- Auditas – reguliariai tikrinti savo teritorijas, ypač apleistas ar mažiau naudojamas zonas, ieškant invazinių rykštenių.
- Darbuotojų mokymas – aplinkos tvarkymo specialistai turi mokėti atpažinti invazines rūšis ir žinoti, kaip su jomis elgtis.
- Naikinimo planas – įmonės, aptikusios invazines rykštenes savo teritorijoje, turėtų nedelsiant parengti jų naikinimo planą.
- Profesionalų konsultacijos – abejojant, verta pasikonsultuoti su aplinkosaugos specialistais ar biologais.
Kaip atpažinti pavojingas rykštenes?
Invazinės rykštenės – kanadinė, aukštoji ir didžioji – išsiskiria keliais požymiais:
- Ryškiai geltoni žiedynai – šluotelės pavidalo, ypač ryškūs vasaros pabaigoje–ankstyvą rudenį.
- Augimo vietos – dažniausiai auga atvirose vietose, miestų apylinkėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse.
- Tankūs sąžalynai – formuoja vientisus, tankius augalų plotus, kuriuose beveik neauga kiti augalai.
Svarbu nesupainioti invazinių rūšių su paprastąja rykštene, kuri yra vietinė rūšis ir nekenkia Lietuvos gamtai.
Naikinimo būdai, kuriuos turi žinoti kiekviena įmonė
Įmonėms, aptikusioms invazines rykštenes savo teritorijoje, rekomenduojama imtis tokių naikinimo priemonių:
- Mechaninis naikinimas – pavienius augalus galima iškasti, užtikrinant, kad būtų pašalinta visa šaknų sistema.
- Pjovimas – tankius sąžalynus rekomenduojama pjauti prieš žydėjimą, kad nebūtų leista augalams subrandinti sėklų.
- Cheminės priemonės – didesniems plotams gali būti naudojami specialūs herbicidai, tačiau būtina laikytis visų saugos reikalavimų.
- Kombinuotas naikinimas – dažnai efektyviausias būdas yra derinti kelias naikinimo priemones.
Ką daryti, jei invazinių rykštenių pernelyg daug?
Kai kuriais atvejais invazinių rykštenių kiekis gali būti toks didelis, kad visiškas jų išnaikinimas tampa neįmanomas. Tokiais atvejais įmonės gali pereiti prie populiacijų kontrolės strategijos – užtikrinti, kad invazinės rūšys neišplistų už jau užimtos teritorijos ribų ir palaipsniui mažinti jų kiekį.
Svarbu suprasti, kad net ir kontrolės strategijos taikymas rodo įmonės gerą valią ir gali būti vertinamas kaip atsakomybės prisiėmimas, kas gali sumažinti galimų baudų dydį.
Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis
Vietoj to, kad slapta bandytų išspręsti problemą ar jos ignoruotų, įmonės turėtų bendradarbiauti su aplinkosaugos institucijomis. Proaktyvus pranešimas apie pastebėtas invazines rūšis ir konsultavimasis dėl tinkamų naikinimo metodų gali padėti išvengti baudų ir prisidėti prie bendros kovos su invazinėmis rūšimis.
Daugelis aplinkosaugos institucijų vertina tokį bendradarbiavimą ir gali pasiūlyti praktinę pagalbą ar net finansinę paramą invazinių rūšių naikinimui.
Kodėl verta investuoti į prevenciją?
Investicijos į invazinių rykštenių prevenciją ir naikinimą gali atrodyti kaip papildomos išlaidos įmonei, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra ekonomiškai naudingas sprendimas. Baudos už invazinių rūšių auginimą gali siekti iki 2300 eurų, o jei pažeidimai kartojasi, jos gali būti skiriamos pakartotinai. Be to, invazinės rykštenės gali sukelti realią žalą įmonės teritorijai – pabloginti dirvožemio kokybę, pažeisti infrastruktūrą ar sumažinti nekilnojamojo turto vertę.
