Daugelis dermatologų dabar įspėja apie pavojų, susijusį su deginimusi saulėje. Tyrimai rodo, kad UV spinduliai pažeidžia odą ląstelių lygiu, o jų poveikis yra kur kas didesnis nei laikini odos spalvos pokyčiai. Pasekmės kaupiasi nepastebimai, bet laikui bėgant tampa Priešlaikinis senėjimas, susilpnėjęs odos imunitetas ir smarkiai padidėjusi vėžio rizika – tai tik pradžia galimų pavojų. Dauguma žmonių nežino apie šiuos rimtus padarinius. Net tie, kurie laikosi pagrindinių saulės apsaugos rekomendacijų, gali nevisiškai suprasti, kas vyksta po jų odos paviršiumi.
Mokslas apie saulės daromą žalą: daugiau nei tik nudegimas
Nors daugelis žmonių saulės spindulių poveikį sieja tik su matomais nudegimais, ultravioletinių (UV) spindulių mokslas atskleidžia sudėtingesnius ir ilgalaikius odos paviršiaus pažeidimus. UVA spinduliai giliai įsiskverbia į odos dermą, skaido kolageno ir elastino skaidulas, kurios palaiko odos stangrumą ir elastingumą. Šis procesas, vadinamas foto senėjimu, sukelia ankstyvas raukšles, senatvės dėmes ir odos odos tekstūros pasikeitimus.
Tuo tarpu UVB spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, galimai sukeldami mutacijas, kurios veda prie odos vėžio. Net trumpas kasdienis poveikis laikui bėgant kaupiasi ir sukelia didelę ląstelių žalą, kol atsiranda matomi požymiai. Dermatologai pabrėžia, kad ši nematoma žala atsiranda net debesuotomis dienomis ir pro langus.
UV spinduliai: tylusis kolageno ir elastino naikintojas
Nors plika akimi nematoma, ultravioletinė spinduliuotė tyliai pažeidžia odos struktūrą molekuliniu lygiu. UV spinduliai įsiskverbia į odos dermą ir sukelia fermentų, kurie skaido kolageno ir elastino skaidulas – baltymus, būtinus odos stangrumui ir elastingumui. Dermatologai pastebi, kad nuolatinis UV spindulių poveikis pagreitina šį irimo procesą, dėl kurio atsiranda ankstyvas senėjimas. Tyrimai rodo, kad iki 90 % matomo odos senėjimo yra ne chronologinio senėjimo, o saulės spindulių sukeltos žalos pasekmė. Žala atsiranda palaipsniui, dažnai be akivaizdžių matomų padarinių. Silpnėjant odos struktūrai, atsiranda raukšlės, odos suglebimas ir mažėja elastingumas – žala, kurią sunku pašalinti tradiciniais odos priežiūros būdais.
Ne tik estetika: paslėptos medicininės pasekmės
UV spindulių žala yra ne tik kosmetinė problema, ji daro įtaką odos sveikatai ir turi rimtų medicininių pasekmių. Ilgalaikis buvimas saulėje labai padidina odos vėžio, įskaitant mirtiniausią jo formą – melanomos, riziką. Medicininiai tyrimai rodo, kad UV spinduliai pažeidžia odos imuninę funkciją, sumažina jos gebėjimą atpažinti ir sunaikinti nenormalias ląsteles.
Be to, UV spinduliai gali sukelti uždegimines odos ligas, pvz., rožinę ir lupusą. Susikaupusi žala gali sukelti aktininę keratozę – ikivėžinius pakitimus, kuriems reikia medicininės pagalbos. UV spinduliai taip pat slopina natūralius odos gijimo procesus, todėl sunkiau gyja žaizdos ir pooperacinės žaizdos.
Dažniausiai pasitaikančios klaidingos nuomonės apie deginimąsi ir apsaugą nuo saulės
Daugelis žmonių tiki pavojingais mitais apie įdegimą ir apsaugą nuo saulės, kuriuos dermatologai nuolat paneigia. Tai įsitikinimai, kad įdegis apsaugo nuo nudegimų, kad debesuotomis dienomis nereikia naudoti apsaugos nuo saulės priemonių arba kad SPF 15 užtikrina pakankamą apsaugą ilgai būnant lauke.
Kitas paplitęs klaidingas įsitikinimas – kad soliariumai yra saugesni už natūralią saulės šviesą. Tyrimai aiškiai rodo, kad dirbtinis UV spinduliavimas kelia tokį patį arba didesnį odos pažeidimų ir vėžio riziką. Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tamsi oda nereikia apsaugos nuo saulės, o kiti tiki, kad vieną kartą per dieną užtepta apsaugos nuo saulės priemonė apsaugo visą dieną. Dermatologai pabrėžia, kad visų tipų oda turi būti apsaugota, ir rekomenduoja priemonę tepti kas dvi valandas.
Kaupiamasis poveikis: kaip susidaro nedidelės kasdienės ekspozicijos
Kaupiamasis poveikis: kaip susidaro nedidelės kasdienės ekspozicijos Saulės žala kaupiasi nepastebimai, o kiekviena neapsaugota ekspozicija prisideda prie ilgalaikio odos pablogėjimo. Dermatologai pažymi, kad net trumpalaikės kasdienės ekspozicijos – ėjimas į pietus, vairavimas ar sėdėjimas prie langų – per dešimtmečius susikaupia ir daro didelę įtaką.
Tyrimai rodo, kad 80 % matomo senėjimo yra susiję su sukaupta UV spindulių žala, o ne su chronologiniu senėjimu. Šis kumuliacinis poveikis pasireiškia hiperpigmentacija, kapiliarų pažeidimais ir kolageno irimo, dėl kurio atsiranda raukšlės.
Apsauga turi tapti įpročiu, o ne atsitiktiniu veiksmu. Tyrimai rodo, kad nuolatinis kasdienis saulės kremo naudojimas sumažina odos senėjimą 24 %, palyginti su nereguliaru naudojimu. Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad norint išvengti kaupiamojo poveikio, reikia visus metus naudoti apsaugą, o ne tik atostogaujant paplūdimyje.
Kodėl jūsų dabartinė saulės apsaugos rutina gali būti neveiksminga
Nepaisant gerų ketinimų, dauguma amerikiečių naudoja tik 25–50 % rekomenduojamo saulės kremo kiekio, rodo naujausias „Journal of Dermatology“ tyrimas. Dermatologai rekomenduoja užtepti 30 mililitrų (maždaug vieną šaukštą) saulės kremo ant atvirų kūno vietų ir pakartotinai tepti kas dvi valandas arba po maudynių. Daugelis vartotojų pamiršta svarbias vietas, pavyzdžiui, ausis, kaklą ir pėdas.
Be to, kosmetika ar drėkinamieji kremai su SPF dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos. Šie produktai paprastai turi mažesnį SPF ir nėra naudojami pakankamu kiekiu. Saulės kremo veiksmingumas taip pat sumažėja, kai jis laikomas karštoje aplinkoje, pavyzdžiui, paplūdimio krepšiuose ar automobiliuose, nes tada suskaidomi odą nuo žalingų UV spindulių saugantys ingredientai.
Tiesa apie alternatyvas namuose: soliariumai ir purškiamasis įdegis
Ieškodami alternatyvų saulės vonioms, milijonai amerikiečių renkasi soliariumus ir purškimo įdegio priemones, dažnai nežinodami apie jų labai skirtingą poveikį sveikatai. Soliariumai skleidžia UVA spindulius, kurie įsiskverbia giliai į odos sluoksnius ir padidina melanomos riziką 75 %, jei naudojami iki 35 metų amžiaus. FDA juos priskiria II klasės kancerogeniniams prietaisams, kuriems privalomi įspėjamieji užrašai.
Tuo tarpu purškimo įdegiai, kurių sudėtyje yra dihidroksiacetono (DHA), sukuria laikinas spalvas be UV spindulių žalos. Nors jie yra saugesni, dermatologai įspėja nevartoti purškimo dalelių ir rekomenduoja imtis apsaugos priemonių akims ir gleivinėms. Norint gauti saulės nudažytą odą be rizikos, gydytojai rekomenduoja naudoti pirštinėmis teikiamus laipsniškus savaiminio įdegio kremus.
Veiksmingos apsaugos priemonės: tikrai veikiančios apsaugos strategijos
Kai vasaros temperatūra kyla, dermatologai pabrėžia, kad norint sukurti išsamią odos apsaugos strategiją, nepakanka retkarčiais tepti saulės kremą. Ekspertai rekomenduoja kas dvi valandas tepti plačios spektro SPF 30+ saulės kremą, net ir debesuotomis dienomis. Fizinės apsaugos priemonės suteikia būtiną papildomą apsaugą – plačiabriaunės skrybėlės, UV spindulius blokuojantys akiniai nuo saulės ir UPF reitingą turintys drabužiai veiksmingai apsaugo pažeidžiamas vietas.
Laikantis lauko veiklos grafiko, kad būtų išvengta didžiausio UV spindulių intensyvumo valandų (nuo 10 iki 16 val.), žymiai sumažėja pavojus odai. Odos sveikatai taip pat naudinga kuo dažniau būti pavėsyje ir gerti daug skysčių. Norint užtikrinti maksimalią apsaugą, dermatologai rekomenduoja derinti šias priemones, o ne pasikliauti vienu metodu.
