Kai gydytojas pasako „jums reikės gerti kraujo skystiklį”, daugeliui tai skamba bauginančiai. Ar dabar kraujuosiu nuo kiekvieno įpjovimo? Ar galėsiu normaliai gyventi? Ką galima valgyti?

Mano tėvas vartoja šiuos vaistus jau penkerius metus. Pradžioje buvo daug klausimų ir baimių. Dabar — tai tiesiog dalis kasdienybės. Bet kelias iki to reikalavo supratimo.

Kas tie „kraujo skystikliai” iš tikrųjų

Pirmiausia — pavadinimas klaidinantis. Šie vaistai iš tikrųjų neskiestina kraujo. Jie neleidžia jam taip greitai krešėti.

Kodėl tai svarbu?

Kraujo krešuliai — tai organizmo apsaugos mechanizmas. Kai įsipjauname — kraujas sukreša ir sustabdo kraujavimą. Tai gerai.

Bet kartais krešuliai susidaro ten, kur nereikia — kraujagyslėse. Toks krešulys gali:

• Užblokuoti širdies kraujagysles → širdies priepuolis
• Nukeliauti į smegenis → insultas
• Susidaryti kojų venose ir nukeliauti į plaučius → plaučių embolija

Kraujo skystikliai mažina šią riziką, neleisdami krešuliams formuotis.

Dvi pagrindinės rūšys

Ne visi kraujo skystikliai vienodi. Yra dvi pagrindinės grupės, kurios veikia skirtingai.

Antikoaguliantai — „stiprieji”

Šie vaistai veikia krešėjimo faktorius — baltymus, kurie dalyvauja krešulio formavime.

Varfarinas — „senas geras” vaistas, naudojamas dešimtmečius. Jis blokuoja vitamino K veikimą (vitaminas K reikalingas krešėjimui).

Privalumai: Gerai ištirtas, pigus, turi priešnuodį. Trūkumai: Reikia reguliariai tikrinti kraują (INR), sąveikauja su maistu ir vaistais.

Naujos kartos antikoaguliantai (DOAC):

• Apiksabanas
• Rivaroksabanas
• Dabigatranas
• Edoksabanas

Privalumai: Nereikia reguliarių kraujo tyrimų, mažiau sąveikų su maistu. Trūkumai: Brangesni, trumpesnis veikimo laikas (praleista dozė — didesnė rizika).

Antitrombocitiniai — „švelnesnieji”

Šie vaistai veikia trombocitus — kraujo ląsteles, kurios pradeda krešėjimo procesą.

Aspirinas — dažniausiai vartojamas. Mažos dozės (septyniasdešimt penki–šimtas miligramų) skiriamos prevencijai.

Klopidogrelis — stipresnis, dažnai skiriamas po širdies stento įdėjimo.

Tikagreloras, prasugrelis — dar stipresni, naudojami specifinėms situacijoms.

Kam skiriami šie vaistai

Gydytojas paskiria kraujo skystiklį, kai rizika krešuliams yra didesnė nei kraujavimo rizika.

Dažniausios priežastys:

• Prieširdžių virpėjimas. Netaisyklingas širdies ritmas, kai kraujas gali „stovėti” prieširdyje ir formuoti krešulius.
• Po širdies priepuolio ar insulto. Prevencinė priemonė, kad nepasikartotų.
• Gilių venų trombozė. Kai kojose susidaro krešuliai.
• Plaučių embolija. Po to, kai krešulys pateko į plaučius.
• Dirbtiniai širdies vožtuvai. Ant jų lengvai formuojasi krešuliai.
• Po stento įdėjimo. Kad stentas neužsikrešėtų.

Kaip gydytojas parenka vaistą

Tai ne atsitiktinis pasirinkimas. Gydytojas įvertina daug faktorių:

Diagnozė. Skirtingoms ligoms — skirtingi vaistai. Pavyzdžiui, mechaniniam širdies vožtuvui tinka tik varfarinas.

Inkstų funkcija. Naujos kartos vaistai šalinami per inkstus. Jei inkstai veikia blogai — dozę reikia koreguoti arba rinktis varfariną.

Kitos ligos. Kepenų problemos, skrandžio opos, aukštas kraujavimo rizikos balas — visa tai keičia pasirinkimą.

Kiti vaistai. Sąveikos gali būti pavojingos.

Paciento gyvenimo būdas. Ar gali reguliariai tikrinti kraują? Ar prisimins gerti vaistą tuo pačiu metu?

Kaina. Nauji vaistai — brangesni. Ne visiems įperkami.

Gyvenimas su varfarinu

Jei gydytojas paskyrė varfariną — štai ką turite žinoti.

INR tyrimai — būtini. INR parodo, kaip stipriai veikia vaistas. Tikslinė reikšmė dažniausiai — du–trys. Pradžioje tikrinsitės kas savaitę, vėliau — rečiau.

Mityba — svarbi. Vitaminas K mažina varfarino efektą. Tai nereiškia, kad negalite valgyti žalių daržovių. Bet turite valgyti nuosekliai — maždaug tą patį kiekį kiekvieną savaitę.

Produktai su daug vitamino K:

• Špinatai
• Brokoliai
• Kopūstai (įskaitant raugintas)
• Petražolės
• Mangoldas
• Šparagas

Vaistų sąveikos. Daugelis vaistų keičia varfarino veikimą. Antibiotikai, skausmą malšinantys, net kai kurie papildai. Visada sakykite gydytojui ir vaistininkui, kad vartojate varfariną.

Gyvenimas su naujais antikoaguliantais

Jei vartojate apiksabaną, rivaroksabaną ar kitus — skirtingos taisyklės.

Nereikia INR. Tai palengvina gyvenimą — mažiau vizitų, mažiau kraujo tyrimų.

Mityba — laisvesnė. Šie vaistai nesąveikauja su vitaminu K. Galite valgyti, ką norite.

Bet dozavimas — kritiškas. Šie vaistai veikia trumpiau. Jei praleisite dozę — apsauga sumažėja greičiau nei su varfarinu. Gerkite tuo pačiu metu kiekvieną dieną.

Inkstų funkcija. Reguliariai tikrinkite — bent kartą per metus, dažniau jei turite inkstų problemų.

Gyvenimas su aspirinu ar klopidogreliu

Šie vaistai „švelnesni”, bet vis tiek reikalauja atsargumo.

Skrandžio apsauga. Aspirinas dirgina skrandį. Gydytojas gali paskirti ir skrandžio apsaugą.

Dantų procedūros. Prieš dantų ištraukimą ar kitas procedūras — informuokite odontologą.

Neskubėkite nutraukti. Ypač po stento — nutraukimas gali būti pavojingas. Visada tik gydytojo sprendimu.

Kaip sumažinti kraujavimo riziką

Vartodami kraujo skystiklius, galite sumažinti kraujavimo tikimybę:

Minkštas dantų šepetėlis. Kietesnis — daugiau dantenų kraujavimo.

Elektrinis skustuvas. Mažesnė rizika įsipjauti nei su peiliukais.

Atsargiai su peiliais. Virtuvėje — dėmesio. Supjovę — spauskite ilgiau, nes kraujas sustos lėčiau.

Venkite pavojingų sporto šakų. Kontaktiniai sportas, slidinėjimas — didesnė traumos rizika.

Nešiokite identifikaciją. Kortelę piniginėje arba apyrankę, nurodančią, kad vartojate kraujo skystiklį. Nelaimės atveju tai gali išgelbėti gyvybę.

Venkite nesteroidinių vaistų. Ibuprofenas, diklofenakas — didina kraujavimo riziką. Jei reikia skausmą malšinti — paracetamolis.

Ribokite alkoholį. Alkoholis sąveikauja su vaistais ir didina kraujavimo riziką.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją

Štai situacijos, kai negalima laukti:

Nedelskite, jei:

• Kraujuojate ir negalite sustabdyti
• Vemiate krauju ar „kavos tirščiais”
• Matote kraują išmatose (raudona arba juoda spalva)
• Staigus stiprus galvos skausmas
• Silpnumas vienoje kūno pusėje
• Kalbos sutrikimai
• Regos pokyčiai
• Stiprus nugaros ar pilvo skausmas
• Kraujas šlapime

Tai gali būti vidinis kraujavimas arba insultas — abu reikalauja skubios pagalbos.

Prieš bet kokią procedūrą

Jei planuojate:

• Dantų procedūrą
• Operaciją
• Endoskopiją
• Kolonoskopiją
• Bet kokią kitą procedūrą

Būtinai informuokite gydytoją ar odontologą, kad vartojate kraujo skystiklį. Kartais reikia laikinai nutraukti vaistą — bet tik gydytojo sprendimu, ne savarankiškai.

Tėvo pamoka

Mano tėvas pradžioje bijojo šių vaistų. „O jei nukrisiu? O jei įsipjausiu?”

Dabar, po penkerių metų, jis sako: „Tai tiesiog tabletė. Kaip vitaminas.”

Jis išmoko valgyti nuosekliai. Išmoko nešiotis kortelę. Išmoko sakyti kiekvienam gydytojui. Ir svarbiausia — išmoko gyventi normaliai.

Nes kraujo skystikliai — tai ne bausmė. Tai apsauga. Apsauga nuo insulto, nuo širdies priepuolio, nuo to, kas galėtų pakeisti gyvenimą.

Jei gydytojas paskyrė — vadinasi, nauda didesnė nei rizika. Jūsų darbas — vartoti teisingai ir gyventi atsargiai.

O tada galėsite gyventi ilgai ir gerai.

Kaip mano tėvas — kuris neseniai šventė septyniasdešimtmetį ir planuoja dar daug metų.