Medicinos ekspertai nustatė penkis pagrindinius klausos praradimo rodiklius . Tai – dažnas prašymas pakartoti, sunkumai sekant pokalbius triukšmingoje aplinkoje, aukštesnis nei kitų pageidaujamas garso lygis, nesupratimas, ką žmonės sako, ir pasitraukimas iš socialinių situacijų. Šie požymiai dažnai atsiranda palaipsniui, todėl jų lengva nepastebėti arba priskirti kitiems veiksniams. Supratus šiuos įspėjamuosius signalus, galima anksčiau įsikišti ir pasiekti geresnių rezultatų.
Dažnai prašydami žmonių pakartoti
Dažnai prašydami žmonių pakartoti save
Kai asmenys nuolat prašo kitų pakartoti tai, ką jie pasakė, tai dažnai signalizuoja apie atsirandančią klausos problemą. Toks elgesys paprastai išsivysto palaipsniui blogėjant klausai, todėl tampa vis sunkiau sekti pokalbius, ypač triukšmingoje aplinkoje.
Šį simptomą patiriantys žmonės iš pradžių gali kaltinti kitus, kad jie murma arba kalba per tyliai. Jie gali nepripažinti, kad pagrindinė priežastis yra jų pačių klausos praradimas. Šeimos nariai ir draugai paprastai pastebi šį dėsningumą anksčiau, nei jį pripažįsta sergantysis.
Šis dažnas poreikis kartoti gali apsunkinti santykius ir paskatinti socialinį uždarumą.
Ankstyvas šio požymio atpažinimas leidžia laiku įsikišti, atliekant profesionalų klausos įvertinimą ir pasirenkant tinkamą gydymą.
Sunkiai sekate pokalbius triukšmingoje aplinkoje
Vienas iš labiausiai atskleidžiančių klausos praradimo požymių, be to, kad nuolat prašoma pakartoti, yra sunkumai suprasti pokalbius aplinkoje, kurioje yra foninis triukšmas.
Šis reiškinys, vadinamas „kokteilių vakarėlio problema”, atsiranda todėl, kad klausos praradimas paprastai paveikia gebėjimą atskirti kalbą nuo foninio triukšmo. Kai dėl dėmesio varžosi keli garso šaltiniai, klausos sutrikimų turintiems asmenims sunku atrinkti nereikšmingus garsus.
Restoranai, socialiniai susibūrimai ir viešos vietos dažnai tampa sudėtinga aplinka. Daugelis žmonių gali nesuvokti, kad yra praradę klausą, o manyti, kad aplinkoje tiesiog per garsiai girdėti.
Šis nusivylimas paprastai sukelia socialinį pasitraukimą, nes žmonės vengia situacijų, kuriose kyla pokalbio sunkumų.
Garsiau, nei kiti pageidauja
Šeimos nariai dažnai skundžiasi dėl televizoriaus ar radijo garsumo, kuris jiems atrodo pernelyg garsus, tačiau klausos negalią turinčiam asmeniui atrodo visiškai normalus. Šis neatitikimas dažnai yra vienas pirmųjų klausos praradimo požymių.
Kai kas nors nuolat didina garsumo parametrus daugiau, nei kitiems patogu, tai signalizuoja apie galimus klausos sutrikimus. Dauguma klausos praradimų atsiranda palaipsniui, todėl žmonėms sunku pastebėti savo prisitaikymo elgesį.
Medikai šį garsumo pirmenybės skirtumą laiko svarbia diagnostine užuomina. Šis modelis paprastai prasideda nuo elektroninių prietaisų, bet gali apimti ir prašymus kalbėti garsiau per pokalbius.
Anksti atkreipus dėmesį į šį požymį, galima tinkamai nustatyti diagnozę ir parinkti gydymo būdus.
Nesupratimas, ką sako žmonės
Dažnas klausimas „Ką?” arba „Gal galėtumėte pakartoti?” yra būdingas klausos praradimo požymis. Asmenys gali pastebėti, kad jiems ypač sunku girdėti tam tikrus balsus arba tam tikroje aplinkoje, pavyzdžiui, restoranuose ar grupėse.
Šis nesusipratimas dažnai pasireiškia sunkumais atskiriant sąskambius garsus, tokius kaip „s”, „f” ir „th”, kuriems tinkamai apdoroti reikia aukštesnio dažnio klausos. Žmonės gali skųstis, kad kiti murma, nors iš tikrųjų jų klausa yra susilpnėjusi.
Daugelis tai kompensuoja intensyviai stebėdami veido išraišką ir lūpų judesius, kad surinktų kontekstines užuominas, o ši strategija ilgainiui gali tapti psichologiškai varginanti.
Ši kognityvinė įtampa daugeliu klausos praradimo atvejų prisideda prie socialinio uždarumo.
Pasitraukimas iš socialinių situacijų dėl klausos sutrikimų
Pasitraukimas iš socialinių situacijų dėl klausos sutrikimų
Progresuojant klausos sutrikimams, daugelis žmonių palaipsniui pasitraukia iš socialinių susibūrimų, kuriuos anksčiau mėgo. Ši izoliacija dažnai atsiranda dėl nusivylimo, kai sunku sekti pokalbius triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, restoranuose ar vakarėliuose.
Žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, socialinis bendravimas gali būti vis labiau varginantis, nes jie stengiasi suprasti kalbą. Užuot susidūrę su galimais nepatogumais dėl netinkamų atsakymų arba nuolat prašydami kitų pakartoti, daugelis nusprendžia apskritai atsisakyti kvietimų.
Toks atsisakymas gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą, dėl to gali prasidėti depresija ir pablogėti kognityvinės funkcijos. Šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į tokį elgesio pokytį, nes tai yra svarbus rodiklis, kad gali prireikti klausos įvertinimo.
