Dvidešimt metų kovojau su rėmeniu. Naktimis pabundavau nuo deginimo krūtinėje, ryte jaučiausi neišsimiegojusi. Vaistai padėdavo, bet nenorėjau jų gerti visą gyvenimą.
Kai papasakojau apie tai gastroenterologei Ritai, ji uždavė netikėtą klausimą:
„Kuria puse miegat?”
Pagalvojau – kokia čia svarba? Bet atsakiau: „Ant dešinio šono. Visada taip miegojau.”
Rita linktelėjo: „Štai ir problema.”
Anatomija, kurios nežinojau
Rita paėmė pieštuką ir nubraižė paprastą schemą.
„Skrandis yra kairėje pusėje. Kai guli ant dešinio šono – skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę. Gravitacija dirba prieš tave.”
Ji paaiškino: kai guli ant kairio šono, skrandžio jungtis su stemple lieka aukščiau nei skrandžio turinys. Rūgštis tiesiog negali taip lengvai pakilti.
„O kai guli ant dešinio – ta jungtis atsiduria žemiau. Rūgštis tiesiog teka aukštyn.”
Atrodė taip paprasta, kad net nepatikėjau.
Ką rodo tyrimai
Rita parodė kelis tyrimus.
„Dvidešimt dvidešimt dviejų metų tyrimas parodė, kad žmonės, miegantys ant kairio šono, turėjo žymiai mažiau rėmens epizodų nei tie, kurie miega ant dešinio.”
Skirtumas buvo ne šiek tiek – o reikšmingas. Miegant ant kairio šono, stemplė greičiau išsivalo nuo rūgšties.
„Tai ne placebo. Tai anatomija.”
Rita pridūrė, kad ypač svarbu tiems, kurie serga gastroezofaginiu refliuksu – vadinamuoju GERL.
Papildomas triukas – galvūgalio pakėlimas
„Bet vien pusės pakeitimo kartais neužtenka,” – pasakė Rita. „Yra dar vienas dalykas.”
Ji patarė pakelti lovos galvūgalį – penkiolika dvidešimt centimetrų. Ne papildoma pagalvė – o pati lova.
„Pagalvė tik sulenkia kaklą. Reikia, kad visas kūnas būtų nuožulnioje padėtyje.”
Galima padėti kaladėles po lovos kojomis arba nusipirkti specialų pleištą po čiužinį.
„Kai derini kairį šoną su pakeltu galvūgaliu – gravitacija dirba dvigubai. Rūgštis tiesiog neturi šansų pakilti.”
Pirmoji naktis – keista, bet veikė
Tą vakarą atsiguliau ant kairio šono. Buvo neįprasta – visą gyvenimą miegojau kitaip. Bet užmigau.
Ir pirmą kartą per ilgą laiką – neprabudau nuo deginimo.
Ryte pagalvojau: gal sutapimas. Bet po savaitės – tas pats. Po mėnesio – rėmens beveik neliko.
Kodėl dešinys toks blogas
Rita dar paaiškino, kodėl dešinys šonas toks problemiškas:
„Kai guli ant dešinio šono, skrandis išsituština lėčiau. Maistas ilgiau fermentuojasi, gamina daugiau rūgšties.”
Be to, apatinis stemplės raumuo – sfinkteris – atsipalaiduoja labiau, kai guli ant dešinio šono.
„Viskas susideda: daugiau rūgšties, lengvesnis kelias aukštyn, silpnesnis barjeras. Tobulas receptas rėmeniui.”
Dabar miegu tik ant kairio
Praėjo dveji metai. Vaistų beveik nevartoju. Miegoju ant kairio šono – ir tai tapo natūralu.
Kartais naktį persisuku ant dešinio – ir rytą jaučiu skirtumą. Tai primena, kodėl pasirinkau kitaip.
Rita buvo teisi: kartais paprasčiausi dalykai – miego padėtis – gali pakeisti daugiau nei vaistai.
Ir dabar, kai kas nors skundžiasi rėmeniu, visada klausiu: „O kuria puse miegi?”
