Burokėliai daugelyje šeimų sukelia tikrą dramą. Vaikai jų nekenčia, suaugusieji bando įpiršti, o pietūs virsta derybomis. Tas intensyvus žemiškas skonis ir tamsiai raudonos dėmės ant drabužių – ne kiekvienas tai pakelia. Bet ką daryti, jei burokėliai vis tiek naudingi ir norisi juos įtraukti į šeimos mitybą?
Viena sodininkė rado sprendimą visiškai atsitiktinai. Ji išbandė kitokią burokėlių veislę – ir nustebo, kai jos vaikai patys prašė dar. Jokio prievartavimo, jokių ašarų prie stalo. Šie burokėliai tiesiog skyrėsi nuo visko, ką šeima buvo ragavusi anksčiau.
Kuo jie tokie ypatingi
Perpjovus šakniavaisį, vietoj įprasto tamsiai raudono minkštimo atsiveria ryškiai auksinė spalva. Skonis – švelnus, saldus, be to stipraus žemiškumo, kuris taip erzina vaikus. Net išrankiausi maisto kritikai šeimoje priėmė juos be pasipriešinimo.
Ši veislė vadinasi Boldor. Ji nėra nauja – Europoje auginama jau seniai, tačiau Lietuvos soduose vis dar retai sutinkama. O gaila, nes būtent Boldor gali pakeisti požiūrį į burokėlius tose šeimose, kur jie anksčiau buvo ignoruojami.
Kaip jie auga
Boldor burokėliai auginami lygiai taip pat kaip ir įprasti raudonieji. Sėkite į gerai nusausintą, derlingą dirvą, kai praeina šalnų pavojus. Vieta turėtų būti saulėta arba pusiau pavėsinga.
Kai daigeliai paūgėja, juos būtina išretinti – palikite maždaug 8–10 cm tarpus tarp augalų. Tai leidžia šakniavaisiams užaugti dideliems ir tolygiai apvaliems. Jei paliksite per tankiai, burokėliai bus smulkūs ir netaisyklingos formos.
Laistykite reguliariai, bet neperliekite – dirvožemis turėtų būti tolygiai drėgnas. Ankstyvoje augimo stadijoje galite patręšti subalansuotomis trąšomis. Vėliau papildomas tręšimas dažniausiai nebereikalingas.
Kada nuimti derlių
Boldor paruošti skinti, kai šakniavaisiai pasiekia maždaug 5–7 cm skersmenį. Galima auginti ir didesnius, tačiau mažesni būna švelnesni ir saldesni. Per dideli burokėliai kartais tampa pluoštiniai.
Nuimtą derlių laikykite vėsioje, drėgnoje vietoje – rūsyje ar šaldytuve. Tinkamai laikomi, jie išsilaiko kelias savaites.
Kaip juos paruošti
Boldor puikiai tinka visiems tradiciniams receptams. Galite kepti orkaitėje, virti, trinti į tyrę ar dėti į salotas. Skirtumas tik tas, kad skonis bus švelnesnis, o spalva – saulėtai geltona vietoj purpurinės.
Įdomu, kad net klasikinis barščių receptas įgyja kitokį charakterį – sriuba gaunasi šviesesnė, o skonis ne toks intensyvus. Kai kurioms šeimininkėms tai patinka labiau nei tradicinis variantas.
Salotose geltonieji burokėliai atrodo ypač efektingai – jų spalva nekontrastuoja su kitomis daržovėmis ir nesuteikia viskam rausvos spalvos. Vaikai dažnai mieliau valgo tai, kas atrodo spalvinga ir linksma.
Kodėl verta pabandyti
Boldor veislė turi visus burokėlių privalumus – vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų, tačiau be to intensyvaus skonio, kuris daugelį atbaido. Jei jūsų šeimoje burokėliai iki šiol buvo nepopuliarūs, ši veislė gali viską pakeisti.
Be to, jie tikrai nesudėtingi auginti. Net pradedantys sodininkai gauna gerą derlių, o kaimynai, pamatę neįprastus geltonus burokėlius, dažnai patys paprašo sėklų.
