Kai bendradarbis fizikas pasakė, kad Rusijos kosmonautai fermentuotus burokėlius valgo ne dėl skonio, o dėl energijos, tik nusijuokiau – na taip, turbūt dar ir superžmogaus galias suteikia. Sėdėjau tada prie trečios kavos puodelio vidurdienį, bandydama atmerkti akis po bemiegės nakties su mažamečiu, ir galvojau, kad jokios daržovės nepadės, kai organizmui reikia miego. Bet po savaitės, kai tą patį fiziką sutikau parduotuvėje perkant dešimtą stiklainį burokėlių „atsargoms”, o aš pati jau galėjau iki pietų išgyventi be kofeino, supratau – kartais mokslininkai žino, apie ką kalba. Dabar mano šaldytuve visada stovi trys stiklainiai skirtingo fermentacijos laipsnio burokėlių, o vyras juokauja, kad virtuvė kvepia kaip kosminė stotis.
Kodėl kosmonautai tai valgo: fiziko paaiškinimas
Bendradarbis Tadas, dirbantis su tarptautiniais kosminiais projektais, paaiškino, kad fermentuoti burokėliai – vienas iš nedaugelio produktų, kuris išlieka stabilus ir naudingas net ekstremaliomis sąlygomis. „Fermentacijos metu susidaro probiotinės bakterijos ir padidėja geležies įsisavinimas, o kosmose tai kritiškai svarbu energijos palaikymui”, – aiškino jis, rodydamas kažkokius NASA tyrimus telefone. Sesuo dietologė pridėjo, kad skaičiusi apie fermentuotų burokėlių poveikį hemoglobino gamybai, bet man labiausiai įstrigo jos draugės, sportininkės triatlonistės, patirtis: „Ji prieš varžybas dvi savaites valgo po stiklinę per dieną, sako, kad ištvermė padidėja 30 procentų.” Pagalvojau – na, jei jau kosmonautams ir sportininkams padeda, gal ir man, mamos su trimis darbais, pravers.
Mano fermentavimo nuotykiai
Pirmasis bandymas buvo totalus fiasko – pamiršau, kad fermentacijai reikia kambario temperatūros, o ne šaldytuvo, ir po trijų dienų radau tik šaltus, rūgštokus burokėlius be jokio burbulėlio. Kaimynė Janina, pamačiusi mane nešant antrą burokėlių maišą, pasidalino savo močiutės receptu: „Kilogramas burokėlių, du šaukštai druskos, litras vandens, stiklinis indas ir kantrybė – štai ir viskas.” Dabar fermentuoju taip: nuplautus, neskustus burokėlius supjaustau plonomis riekelėmis, sudedu į stiklainį, užpilu pasūdytu vandeniu (šaukštas druskos litrui), uždengiu marlyte ir palieku ant palangės tris dienas, tada perkeliu į vėsesnę vietą dar keturioms.
Papildomi ingredientai, kuriuos atradau eksperimentuodama
Po mėnesio bandymų atradau savo „kosminę formulę”: į stiklainį pridedu kelias česnako skilteles (mama sako, kad dabar bent jau peršalimų nebijosiu), gabalėlį imbiero ir kelis juodųjų pipirų grūdelius. Draugė veganė patarė įberti šaukštelį garstyčių sėklų – „fermentacija greitesnė ir skonių daugiau.” Valgau po pusę stiklinės ryte su avižinių dribsnių koše (keista kombinacija, bet skrandis priėmė) ir dar kartą per pietus kaip salotų priedą. Vyras iš pradžių raukė nosį, bet kai pradėjau dėti į jo sumuštinius, priprato.
Savaitės pokyčiai, kurių nesitikėjau
Trečią dieną pastebėjau, kad 15 valandą nebenoriu miego – tas įprastas „zombio” jausmas po pietų tiesiog dingo. Penktą dieną atsikėliau be žadintuvo 6:30 (nors paprastai būdavo kankynė keltis ir 7:30), o energijos užteko net vakaro treniruotei, ko nebuvau dariusi jau metus. Oda, kuri žiemą būdavo pilka kaip Vilniaus dangus lapkritį, įgavo rausvą atspalvį – kosmetologė net paklausė, ar buvau atostogose.
Juokingiausia, kad dabar mūsų 5-metis prašo „kosmonautų salotų” užkandžiui, nors anksčiau burokėlių net paliesti nenorėjo. Bendradarbės pastebėjo, kad nebegeriu trečios kavos, o viršininkė paklausė, ar nepradėjau sportuoti – „kažkaip energingesnė atrodi.” Kai po dviejų savaičių kraujo tyrimai parodė, kad geležies lygis pakilo iš „žemo” į „normalų”, gydytoja tik šyptelėjo: „Matau, kad atradote fermentuotus produktus.”
Dabar fermentuoju viską, ką randu
Po burokėlių sėkmės pradėjau eksperimentuoti – fermentuoju morkas (sūnus sako, kad skani kaip „oranžiniai agurkai”), kopūstus su burokais (gaunasi rožinės spalvos rauginti kopūstai), net ridikėlius bandžiau. Šaldytuvas atrodo kaip kokia laboratorija, bet energijos lygis stabilus jau tris mėnesius. Draugė juokauja, kad turėčiau atidaryti „kosmonautų virtuvę”, bet aš tik šypsausi – kai randi paprastą būdą jaustis geriau be tablečių ir papildų, norisi tik tyliai džiaugtis. O gal ir pasidalinti su kitomis pavargusiomis mamomis, kurios galvoja, kad tik kava gali padėti išgyventi dieną.
Svarbu: tai mano asmeninė patirtis su fermentuotais burokėliais, o ne medicininis patarimas. Kiekvienas organizmas skirtingas, todėl prieš keičiant mitybą ar pradedant vartoti fermentuotus produktus, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu. Man šis metodas pasiteisino, bet tai nereiškia, kad tiks visiems.
