Mitybos specialistai ir maisto saugos ekspertai pataria vengti kelių galimai kenksmingų vištienos dalių. Vištienos odelėje yra koncentruotų sočiųjų riebalų, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nepakankamai iškeptoje vištienoje yra pavojingų bakterijų, pavyzdžiui, salmonelių ir kampilobakterijų. Kepenėlėse kaupiasi toksinai, ypač iš įprastiniu būdu užaugintos paukštienos. Tamsioje mėsoje yra maistingųjų medžiagų, tačiau joje daugiau riebalų. Perdirbtuose vištienos produktuose dažnai yra priedų ir natrio. Supratimas apie šiuos pavojus padeda vartotojams saugiau rinktis paukštienos patiekalus.
Pavojinga tiesa apie vištienos odą
Pavojinga tiesa apie vištienos odą
Nepaisant patrauklaus skonio ir tekstūros, auksinė, traški vištienos odelė kelia nemažai rūpesčių sveikatai. Joje yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl reguliariai ją vartojant didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Mitybos specialistai nurodo, kad vištienos oda yra pagrindinis paukštienos kalorijų šaltinis – joje yra apie 80 % riebalų.
Kepant oda taip pat gali absorbuoti kenksmingus junginius, atsirandančius dėl aukštos temperatūros paruošimo metodų.
Nors retkarčiais vartojant sveikiems žmonėms pavojus yra minimalus, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą cholesterolio kiekį ar turintiems svorio problemų, prieš valgant reikėtų pašalinti odelę.
Kai vištiena ruošiama be odos, jos maistinė vertė žymiai pagerėja, o riebalų kiekis sumažėja iki 50 %.
Žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos sritys: Bakterijų veisimosi vieta
Nepaisant to, kad vištiena yra populiarus baltymų šaltinis, netinkamai paruošta vištiena kelia rimtą pavojų sveikatai dėl patogeninio užterštumo.
Žalioje ir nepakankamai termiškai apdorotoje vištienoje dažniausiai aptinkama Salmonella, Campylobacter ir Clostridium perfringens bakterijų, kurios gali sukelti sunkias per maistą plintančias ligas.
Šie patogenai sparčiai dauginasi „pavojingoje zonoje” nuo 4 °C iki 60 °C temperatūroje. Bakterinės infekcijos simptomai yra pykinimas, vėmimas, pilvo spazmai ir viduriavimas, o imuniteto sutrikimų turintiems asmenims gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų.
Tinkamas virimas iki 74 °C vidaus temperatūros užtikrina kenksmingų mikroorganizmų sunaikinimą.
Maisto saugos ekspertai rekomenduoja naudoti mėsos termometrus, o ne pasikliauti vizualiniais požymiais, pavyzdžiui, mėsos spalva.
Vištienos kepenėlės: Didelė toksinų kaupimosi rizika
Nors vištienos kepenys dažnai vertinamos dėl savo maistingumo, jos veikia kaip natūralus filtravimo organas, kuris gali kaupti toksinus, chemines medžiagas ir teršalus, esančius vištienos maiste ir aplinkoje.
Dėl šio filtravimo gebėjimo kepenys gali kelti problemų, ypač įprastiniu būdu užaugintų viščiukų, kurie buvo veikiami antibiotikais, augimo hormonais ir pesticidais užterštais pašarais. Šių medžiagų koncentracija kepenų audinyje gali būti gerokai didesnė nei raumenų mėsoje.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja riboti vištienos kepenų vartojimą, ypač nėščioms moterims, vaikams ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Vartojant kepenis, reikėtų rinktis organus, pagamintus iš ekologiškų, ganyklose auginamų viščiukų, kad sumažėtų kenksmingų susikaupusių toksinų poveikis.
Riebalų sankaupos: Paslėptas pavojus sveikatai šlaunyse ir sparnuose
Riebalų sankaupos: Paslėptas pavojus sveikatai šlaunyse ir sparnuose
Vištienos šlaunelėse ir sparneliuose, palyginti su liesesnėmis mėsos dalimis, pavyzdžiui, krūtinėlės mėsa, yra gerokai daugiau riebalų, todėl įprastiems vartotojams gali kilti keletas sveikatos problemų.
Šiose riebesnėse porcijose paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų, kurie, remiantis moksliniais tyrimais, yra susiję su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos rizika, jei jie vartojami dažnai.
Šias dalis dengianti oda dar labiau apsunkina šią problemą, nes ji prideda daug kalorijų ir riebalų.
Asmenims, kurie kontroliuoja svorį arba serga tokiomis ligomis kaip hipertenzija ar diabetas, šios riebios porcijos gali pakenkti mitybos tikslams.
Mitybos specialistai rekomenduoja saikingai vartoti šlauneles ir sparnelius, prieš valgant nuimti odą arba rinktis mažiau riebalų turinčius paruošimo būdus, pavyzdžiui, kepimą ant grotelių arba kepimą.
Perdirbtos vištienos dalys: Vištienos dalys: ko gamintojai jums nesako?
Už patogių perdirbtų vištienos produktų pakuočių slepiasi sudėtingas pramoninės praktikos tinklas, apie kurį vartotojai dažnai nežino. Šiuose produktuose paprastai yra natrio fosfatų, nitratų ir modifikuoto krakmolo, kurie prailgina galiojimo laiką, bet gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Daugelyje perdirbtų vištienos produktų atliekamas mechaninis atskyrimas, kai likusi mėsa spaudimo būdu atskiriama nuo kaulų ir gaunama masė, sumaišyta su oda ir jungiamaisiais audiniais. Šio proceso metu koncentruojamas riebalų kiekis, o maistinė vertė sumažėja.
Be to, daugumoje grynuolių, kepsnelių ir delikatesų mėsos yra gerokai daugiau natrio nei šviežioje vištienoje, o tai didina hipertenzijos riziką.
Be to, ruošiant šiuos produktus, į jų kepinius ir tešlą įsigeria nemažai aliejaus, o tai dar labiau padidina kalorijų kiekį.
Kaklas ir nugara: Kodėl šios kaulinės dalys kelia netikėtą riziką?
Nors ruošiant maistą dažnai į tai nekreipiama dėmesio, vištienos kakleliuose ir nugarėlėse yra gerokai daugiau kaulų nuolaužų nei kitose dalyse, o tai kelia didelį užspringimo ir virškinimo pavojų.
Šie maži, aštrūs fragmentai gali pradurti virškinamąjį traktą, ypač verdant slėginiu būdu arba netinkamai apdorojant.
Be to, šiuose gabaluose susikaupia daugiau aplinkos toksinų ir sunkiųjų metalų nei raumeniniame audinyje.
Tyrimai rodo, kad kaklo ir nugaros dalyse paprastai būna didesnė dioksinų ir PCB koncentracija, nes jos yra arti limfinės sistemos.
Pažeidžiamoms gyventojų grupėms,įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir asmenis su susilpnėjusiu imunitetu, ši rizika padidėja.
Ekspertai rekomenduoja visiškai pašalinti šias dalis arba užtikrinti kruopštų virimą kru opščiai ištraukiant kaulus.
Tamsios mėsos vartojimo poveikis sveikatai
Tamsios mėsos maistinė vertė yra sudėtingas naudos ir trūkumų vartotojams balansas. Nors tamsioje mėsoje gausu tokių maistinių medžiagų kaip geležis, cinkas ir B grupės vitaminai, joje yra gerokai daugiau riebalų, ypač sočiųjų, nei baltoje mėsoje.
Tyrimai rodo, kad reguliarus tamsios vištienos vartojimas gali prisidėti prie padidėjusio cholesterolio kiekio ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos jautriems asmenims.
Dėl didesnio kaloringumo ji taip pat gali kelti problemų tiems, kurie kontroliuoja svorį ar turi medžiagų apykaitos sutrikimų.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja saikingai vartoti tamsios mėsos porcijas, tokias kaip šlaunelės ir blauzdelės, ir keisti jas liesesne balta mėsa, kad būtų subalansuota maistinė nauda ir sumažintas galimas poveikis sveikatai.
Smegenys ir minkštieji kaulai: Pamiršti pavojai
Daugelis vartotojų, gamindami maistą sau ir savo šeimai, nekreipia dėmesio į vištienos kaulų čiulpus ir minkštuosius kaulus, kurie gali kelti pavojų sveikatai.
Šiose sudedamosiose dalyse gali veistis kenksmingos bakterijos, kurios išlieka gyvybingos kepant žemesnėje nei 74 °C temperatūroje.
Minkšti kaulai, ypač vištienos kaklelių ir sparnų galų, valgant gali suskilti, todėl kyla pavojus užspringti ir gali būti pradurtos žarnos.
Be to, kaulų čiulpuose yra didelė sunkiųjų metalų ir aplinkos toksinų koncentracija, kurią viščiukai sukaupia per visą savo gyvenimą.
Ekspertai rekomenduoja visiškai pašalinti šiuos elementus prieš gaminant maistą, ypač tiekiant maistą vaikams ar imuniteto sutrikimų turintiems asmenims.
Kad būtų maksimaliai saugu, minkštuosius kaulus verčiau išmeskite, o ne dėkite į sultinius ar buljonus.
Kaip atpažinti kenksmingas vištienos sudedamąsias dalis ir jų vengti
Prieš perkant ir ruošiant vištieną reikia kruopščiai apžiūrėti ją ir nustatyti potencialiai pavojingus elementus. Vartotojai turėtų apžiūrėti žalią vištieną, ar nėra pakitusios spalvos, ypač pilkų ar žalių dėmių, kurios gali rodyti gedimą arba bakterijų augimą.
Ruošdami vištieną pašalinkite matomas riebalų sankaupas, ypač šlaunelėse ir po oda, kuriose gali būti susikaupusių toksinų. Išmeskite visus minkštuosius kaulus, kremzles ir kaulų čiulpus, kurie gali kelti pavojų užspringti arba kuriuose yra kenksmingų junginių.
Saugumo sumetimais visada kruopščiai iškepkite vištieną iki 74 °C vidinės temperatūros, kad būtų pašalinti galimi ligų sukėlėjai.
Pirkdami aukštos kokybės, pageidautina ekologišką vištieną iš patikimų šaltinių, dar labiau sumažinkite kenksmingų priedų, hormonų ir antibiotikų poveikį.
