Ekspertai įspėja, kad miegojimas šalia išmaniųjų telefonų trikdo nervų sistemos veiklą per kelis mechanizmus. Elektromagnetiniai laukai trikdo nervų veiklą, o mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą. Net ir veikiant tyliuoju režimu, telefonai gali sukelti simpatines „kovos arba bėgimo” reakcijas ir padidinti kortizolio kiekį. Vidurnaktį gaunami pranešimai fragmentuoja miego struktūrą ir sukelia psichologinį susijaudinimą. Jei miegamajame nėra telefono, labai pagerėja autonominės nervų sistemos veikla, pagerėja streso valdymas ir kognityviniai gebėjimai. Įrodymai atskleidžia stebėtiną neurologinę naudą, kurią duoda atstumas tarp smegenų ir prietaiso.
Mokslas apie elektromagnetinių laukų poveikį miego metu
Kaip tiksliai išmanieji telefonai veikia mūsų kūną miego metu? Šiuolaikiniai išmanieji telefonai skleidžia elektromagnetinius laukus (EML), kurie, nors ir nedideli, išlieka aktyvūs net ir miego režimu. Šie EML gali trikdyti nervų sistemos elektrinę veiklą.
Tyrimai rodo, kad naktinis EML poveikis gali sutrikdyti melatonino, hormono, atsakingo už miego reguliavimą, gamybą. Smegenys elektromagnetinę spinduliuotę interpretuoja kaip duomenų formą, todėl nervų sistemoje sukelia subtilias streso reakcijas. Dėl to gali padidėti nervinis aktyvumas, kai organizmas turėtų būti atstatomojoje būsenoje, ir tai gali turėti įtakos miego kokybei, autonominės nervų sistemos funkcijai ir ląstelių regeneracijos procesams.
Kaip mėlyna šviesa trikdo parasimpatinę nervų sistemą
Išmaniųjų telefonų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė veikia nervų sistemą, tačiau šių prietaisų skleidžiama mėlyna šviesa kelia dar vieną didelį susirūpinimą parasimpatinei funkcijai.
Mėlyna šviesa slopina melatonino, hormono, atsakingo už miego ciklų reguliavimą, gamybą. Šis sutrikimas slopina parasimpatinės nervų sistemos gebėjimą miego metu pradėti „poilsio ir virškinimo” funkcijas.
Kai kas nors prieš miegą patikrina telefoną arba jei pranešimai apšviečia prietaisą per naktį, dėl mėlynos šviesos poveikio pradeda dominuoti simpatinė (kovos arba skrydžio) sistema, neleidžianti tinkamai įsijungti parasimpatinei sistemai. Dėl šio disbalanso suprastėja miego kokybė, sutrinka ląstelių atkūrimo procesai, sumažėja natūralūs organizmo atsigavimo mechanizmai, todėl galiausiai padidėja stresas ir sumažėja atsparumas.
Vidurnaktį gaunami pranešimai: Psichologinis poveikis poilsio kokybei
Vidurnaktį gaunami pranešimai: Psichologinis poveikis poilsio kokybei
Kai miego metu išmanusis telefonas suvibruoja arba užsidega pranešimu, tai sukelia neurologinių ir psichologinių reakcijų kaskadą, kuri toli gražu neapsiriboja vien trumpalaikiu sutrikimu.
Šie trikdžiai suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl išsiskiria tokie streso hormonai kaip kortizolis ir adrenalinas, kurie slopina gilaus miego fazes. Tyrimai rodo, kad net jei pranešimai ne visiškai pažadina žmogų, jie fragmentuoja miego struktūrą ir sumažina atkuriamąjį lėtųjų bangų miegą.
Galimų pranešimų laukimas sukelia tai, ką miego psichologai vadina „budėjimo streso sindromu”, kai smegenys lieka iš dalies budrios. Dėl šio psichologinio pervargimo labai pablogėja miego kokybė, todėl kitą dieną padidėja dienos nuovargis, suprastėja kognityvinė veikla ir sutrinka emocinis reguliavimas.
Ryšys tarp telefono artumo ir streso hormonų gamybos
Išmaniojo telefono padėtis miego metu iš esmės keičia žmogaus fiziologines reakcijas, net jei prietaisas yra tylus. Tyrimai rodo, kad telefonų artumas padidina kortizolio – pagrindinio organizmo streso hormono – gamybą ir sutrikdo natūralius cirkadinius ritmus.
Tyrimai rodo, kad dalyvių, miegančių su šalia esančiais telefonais, naktinis kortizolio kiekis buvo didesnis, palyginti su tais, kurių prietaisai buvo laikomi atskiruose kambariuose. Ši fiziologinė reakcija suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir sukelia subtilią „kovos arba bėgimo” būseną, nesuderinamą su atkuriamuoju miegu.
Telefonų skleidžiami elektromagnetiniai laukai gali dar labiau paveikti melatonino, hormono, reguliuojančio miego ir budrumo ciklus, išsiskyrimą, galimai paaiškindami, kodėl atstumas nuo prietaisų susijęs su geresne miego kokybe ir mažesniais streso žymenimis.
Kodėl jūsų smegenys negali visiškai atsijungti, kai šalia yra telefonas
Telefono sukeliamo miego sutrikimo neurologiniai mechanizmai neapsiriboja vien tik hormonų gamyba. Tyrimai rodo, kad artumas prie išmaniųjų telefonų sukuria dalinio dėmesio būseną, kai smegenys išlieka pasirengusios laukti galimų pranešimų. Šis „kognityvinis budėjimo režimas” užkerta kelią visiškam nervų atsijungimui, būtinam atkuriamajam miegui.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad smegenų numatytojo režimo tinklas,atsakingas už gilų poilsį, lieka iš dalies nuslopintas, kai šalia yra telefonai. Tai vyksta net tada, kai prietaisai yra išjungti, bet pasiekiami. Galimų žinučių ar pranešimų laukimas sukuria subtilius nervų aktyvacijos modelius, kurie trukdo pereiti į gilesnes miego stadijas, ypač REM ir lėtųjų bangų miegą.
Moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai, kaip sukurti miego aplinką be telefono
Keletas įrodymais pagrįstų strategijų gali veiksmingai sumažinti išmaniųjų telefonų trukdžius miego kokybei. Tyrimai nuosekliai rodo, kad miegamajame, kuriame nėra telefono, naudojant tradicinį žadintuvą, o ne išmaniojo telefono žadintuvą, sukuriama ideali miego aplinka.
Miego specialistai rekomenduoja įvesti skaitmeninę komendanto valandą,t. y. likus 30-60 minučių iki miego nutraukti naudojimąsi telefonu, kad nervų sistema natūraliai persijungtų į miego režimą. Tyrimai rodo, kad specialios įkrovimo stotelės, esančios ne miegamajame, pašalina elektromagnetinę spinduliuotę ir psichologinę pagundą tikrinti prietaisus.
Tiems, kuriems telefonų reikia šalia skubios pagalbos atveju, įjungus lėktuvo režimą ir padėjus telefoną veidu žemyn, sumažėja mėlynosios šviesos poveikis, tačiau išsaugomos svarbiausios funkcijos. Šie įrodymais pagrįsti metodai padeda atkurti natūralią miego architektūrą.
Kas atsitinka jūsų nervų sistemai po 30 dienų miego be telefono
Tyrimai rodo, kad 30 dienų pašalinus išmaniuosius telefonus iš miego aplinkos, išmatuojamai pagerėja autonominės nervų sistemos veikla. Tyrimai rodo, kad sumažėja simpatinio aktyvumo ir sustiprėja parasimpatinis atsakas, o tai įrodo mažesnis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje ir sumažėjęs kortizolio kiekis pabudus.
Miego be telefono tyrimų dalyviams pagerėjo širdies ritmo kintamumas– pagrindinis nervų sistemos atsparumo rodiklis. Po mėnesio asmenys praneša apie pastovesnius miego ciklus, mažesnį naktinių prabudimų skaičių ir geresnę REM miego kokybę.
Šie neurofiziologiniai pagerėjimai koreliuoja su geresniu streso valdymu dienos metu. Nervų sistema šiuo laikotarpiu persikalibruoja ir sukuria naujas bazines funkcijas, kurios padeda geriau reguliuoti emocijas ir kognityvinę veiklą.
