Pernai rudenį šventėme pusbrolio vestuves kaime. Stalai lūžo nuo maisto, svečių buvo per šimtą, ir visi valgė kaip paskutinį kartą. O kai viskas baigėsi – likome su trimis maišais senos duonos. Kepaliukai, riekės, trupiniai – niekas nebenorėjo.
„Išmesim į konteinerį?” paklausiau mamos.
„Jokiu būdu,” įsiterpė teta Janina, kuri visą gyvenimą pragyveno kaime ir daržą augina geriau nei kas nors. „Atvažiuok rytoj – parodysiu, ką su ja daryti. Tavo daržas kitą vasarą atrodys kaip iš žurnalo.”
Pagalvojau – ką gi gali padaryti su sena sukietėjusia duona? Bet teta niekada neklydo sodo reikaluose.
Duonos trąša – receptas iš vestuvių likučių
Kitą dieną atvažiavau pas tetą. Ji jau buvo paruošusi didelį kibirą.
„Imk tris šimtus gramų senos duonos – geriausia ruginės arba su sėlenomis. Sulaužyk į gabalus ir sumesk į dešimt litrų vandens.”
„Ir viskas?”
„Palauk kelias dienas, kol pradės fermentuotis. Pamatysi – atsiras toks rūgštus kvapas. Tada nukošk ir praskiesk santykiu vienas prie dviejų.”
Ji paaiškino, kad ruginėje duonoje yra mielių grybų, kurie skatina augalų augimą. Fermentacija ištraukia visas maistines medžiagas į vandenį.
„Subrendusiems augalams – pusę litro ar litrą po šaknimis. Jauniems daigams – perpus mažiau.”
Kam tinka ir kaip naudoti
Teta išvardijo, kam ši trąša tinka geriausiai.
„Agurkams, moliūgams, pomidorams, kopūstams – jiems reikia daug azoto ir energijos. Duonos trąša duoda ir viena, ir kita.”
„O kiek dažnai laistyti?”
„Kartą per dvi savaites per visą sezoną. Bet nepersistenk – per daug irgi negerai.”
Ji perspėjo – niekada nepilti ant lapų, tik prie šaknų. Ir geriausia laistyti vakare, kai saulė jau nenukepins.
Duona komposte – pagreitina viską
Teta parodė dar vieną triuką. Nuvedė prie komposto dėžės.
„Matai? Įdedu vieną ar du kepaliukus į kubinį metrą komposto. Pakaitalioju su šiaudais ir lapais.”
„Kam tai?”
„Duona sukelia fermentaciją. Pakyla temperatūra, viskas greičiau suyra. Per mėnesį turi gerą kompostą, nereikia laukti metų.”
Be to, duona pritraukia sliekus. Jie ateina valgyti ir tuo pačiu purena žemę, gerina aeraciją.
„Sliekai – geriausi tavo draugai darže. Duona juos privilioja geriau nei bet kas.”
Dar vienas triukas – sraigių spąstai
Prieš išvažiuojant teta parodė dar vieną gudrybę.
„Jei turi problemų su sraigėmis – įkask lėkštę žemės lygyje ir įdėk fermentuotos duonos tirpalo. Kvapas jas pritraukia, jos įlenda ir nebegali išlipti.”
„Kaip su alumi?”
„Taip, bet pigiau. Ir veikia ne prasčiau.”
Grįžau namo su maišu duonos ir galva pilna idėjų.
Kas nutiko kitą vasarą
Padariau viską kaip teta liepė. Fermentavau duoną kibire, laistiau pomidorus kas dvi savaites, dėjau likučius į kompostą tarp šiaudų sluoksnių.
Kitą vasarą mano pomidorai buvo didžiausi visoje gatvėje. Raudoni, sultingi, kekėmis. Kaimynai stabtelėdavo prie tvoros ir klausinėjo, kokias trąšas perku ir kiek moku.
„Vestuvių duoną,” atsakiau rimtai.
Niekas netikėjo, kol nepapasakojau viso recepto. Dabar pusė gatvės renka seną duoną ir nebeišmeta – visi fermentuoja.
Teta Janina buvo teisi. Kartais geriausios trąšos guli šiukšlių maiše – reikia tik žinoti, kaip jas panaudoti. Ir niekada neišmesti maisto atliekų.
