Artišokai daržovių karalystėje išsiskiria kaip galingi detoksikatoriai. Jų junginiai cinarinas ir silimarinas skatina tulžies gamybą, todėl kepenys geriau šalina toksinus. Didelis inulino kiekis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, nes lėtina angliavandenių virškinimą ir gerina jautrumą insulinui. Be to, artišokai mažina cholesterolio kiekį, slopindami jo sintezę ir skatindami jo pasišalinimą. Nepaisant šių įspūdingų privalumų, artišokai vis dar nepakankamai naudojami amerikiečių mityboje. Įrodymai, patvirtinantys jų gydomąsias savybes, yra įtikinamų priežasčių iš naujo apsvarstyti šią maistinę galią turinčią daržovę.
Mokslas apie artišokų detoksikuojamąsias savybes
Artišoko, kaip detoksikuojančios daržovės, reputaciją moksliškai pagrindžia jo unikali biocheminė sudėtis. Artišokuose yra cinarino ir silimarino, junginių, kurie skatina tulžies gamybą kepenyse ir palengvina toksinų šalinimą.
Tyrimai rodo, kad šios fitocheminės medžiagos padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, nes didina jautrumą insulinui ir mažina cukraus absorbciją žarnyne. Be to, artišokuose yra liuteolino ir chlorogeno rūgšties, kurios, slopindamos cholesterolio sintezę ir didindamos jo išsiskyrimą, pasižymi cholesterolio kiekį mažinančiu poveikiu.
Didelis skaidulinių medžiagų kiekisdaržovėse (apie 10 g vidutinio dydžio artišokų) palaiko virškinimo sistemos sveikatą ir lėtina angliavandenių įsisavinimą, taip pat prisideda prie detoksikacijos ir medžiagų apykaitos gerinimo.
Kaip artišokai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
Kuo artišokai išsiskiria tarp daržovių, skirtų cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti? Didelis inulino– tirpių skaidulųrūšies – kiekisjuose atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant gliukozės kiekį. Ši prebiotinė skaidulinė medžiaga lėtina angliavandenių virškinimą ir neleidžia greitai pakilti cukraus kiekiui kraujyje po valgio.
Tyrimai rodo, kad artišokų ekstraktas gali padidinti jautrumą insulinui suaktyvindamas gliukozės pernešėjus raumenų ląstelėse. Be to, artišokuose esančios cinarino ir chlorogeno rūgštys slopina tam tikrus virškinimo fermentus, kurie skaido sudėtingus angliavandenius, todėl gliukozė palaipsniui patenka į kraują.
Asmenims, sergantiems ankstyvuoju diabetu arba 2 tipo diabetu, reguliarus artišoko vartojimas gali papildyti įprastinį gydymą, natūraliai skatindamas glikemijos kontrolę.
Artišoko poveikis cholesterolio valdymui
Artišokai ne tik reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, bet ir daro puikų poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti įvairiais mechanizmais. Šiose daržovėse yra cinarino ir liuteolino, junginių, kurie slopina cholesterolio sintezę kepenyse ir skatina tulžies gamybą.
Tyrimai rodo, kad artišokų ekstraktas gali sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį 5-10 %, o MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį – iki 15 %. Didelis skaidulinių medžiagų, ypač inulino, kiekis virškinamajame trakte suriša cholesterolį, neleisdamas jam absorbuotis ir palengvindamas pasišalinimą.
Reguliarus jų vartojimas taip pat gali padidinti DTL („gerojo”) cholesterolio kiekį. Šis poveikis labiausiai pasireiškia, kai artišokai įtraukiami į subalansuotą mitybą, o ne vartojami kaip atskiri maisto papildai.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti artišokus į savo mitybą
Artišokus įtraukti į kasdienę mitybą nebūtinai turi būti sudėtinga, nepaisant kiek bauginančios jų išvaizdos. Šviežius artišokus galima troškinti garuose, virti arba kepti ant grotelių ir skanauti su paprastu alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių padažu. Širdelės ypač tinka salotoms, makaronų patiekalams ir picoms gardinti.
Patogumo dėlei artišokų širdelės, supakuotos į stiklainius arba konservuotos, pasižymi panašiomis maistinėmis savybėmis, o jų paruošimas yra minimalus. Jos puikiai tinka Viduržemio jūros regiono įkvėptiems grūdų dubenėliams, omletams ir padažams, pvz., špinatų ir artišokų deriniams.
Šaldytos artišokų širdelės išlaiko maistinę vertę ir yra prieinamos ištisus metus.
Netgi artišokų arbata ir papildai yra pasirinkimas tiems, kurie nori gauti šios daržovės naudos be kulinarinio paruošimo.
Mažiau žinoma nauda ne tik detoksikacijai
Nors artišokai pelnė pripažinimą dėl savo detoksikuojančių savybių, jų nauda sveikatai yra kur kas didesnė.
Tyrimai rodo, kad artišokų sudėtyje yra junginių, kurie palaiko pažinimo funkciją ir gali padėti išvengti neurodegeneracinių sutrikimų. Didelis antioksidantų, ypač kvercetino ir rutino, kiekis artikuliuose gali turėti priešvėžinių savybių, nes neutralizuoja laisvuosius radikalus.
Artišokai taip pat gerina žarnyno sveikatą, nes juose esančios prebiotiškos skaidulos maitina naudingas bakterijas, kurios stiprina imunitetą. Tyrimai rodo, kad jie gali pagerinti virškinimo fermentų gamybą ir pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą.
Be to, artišokuose yra silimarino, kuris palaiko kepenų regeneraciją, ir cinarino, kuris gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir pagerinti odos elastingumą.
Kodėl dauguma amerikiečių vengia šios maistinės galios
Nepaisant įspūdingo artišokų maistingumo, daugelis amerikiečių vis dar nesiryžta įtraukti šios daržovės į savo įprastą mitybą. Didelę kliūtį sudaro nežinojimas apie paruošimo būdus; daugelis vartotojų mano, kad dygliuotos daržovės yra bauginančios, ir nežino, kaip tinkamai paruošti artišokus.
Dar vienas iššūkis yra prieinamumas, nes daugelyje regionų šviežių artišokų sezoninis paplitimas yra ribotas. Daug laiko reikalaujantis paruošimo procesas taip pat atbaido užsiėmusius vartotojus, ieškančius patogių pasirinkimų. Be to, įtakos turi ir skonio pomėgiai – artišokų išskirtinis skonio profilis neatitinka tipiškų amerikiečių, įpratusių prie švelnesnių daržovių, skonio.
Visi šie veiksniai lemia tai, kad artišokas nepakankamai naudojamas, nepaisant jo išskirtinės naudos sveikatai.
Moksliniais tyrimais pagrįsti artišokų gydomojo poveikio įrodymai
Moksliniais tyrimais nuolat patvirtinamas artišokų gydomasis potencialas sprendžiant įvairias sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad artišokų ekstraktas žymiai sumažina MTL cholesterolio kiekį ir pagerina DTL ir MTL santykį, palaikydamas širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Tyrimai rodo, kad artišokas skatina tulžies gamybą, skatina natūralius organizmo detoksikacijos procesus ir gerina virškinimą. Šis mechanizmas taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o klinikiniai tyrimai parodė, kad šiek tiek pagerėjo glikemijos kontrolė.
Nustatyta, kad artišokuose esantys antioksidantai cinarinas ir silimarinas apsaugo kepenų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir palaiko kepenų regeneraciją. Šie biologiškai aktyvūs junginiai taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti naudingos sergantiesiems lėtiniais uždegimais.
