Daugelį metų 120 mmHg sistolinis kraujospūdis buvo laikomas optimaliu sveikatos rodikliu. Tačiau naujausi tyrimai, įskaitant JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) remiamą SPRINT tyrimą, verčia permąstyti šią seną nuostatą. Šiandien kardiologai ir hipertenzijos specialistai vis dažniau kalba apie būtinybę individualizuoti kraujospūdžio gydymo tikslus, ypač vyresnio amžiaus pacientams ir žmonėms, turintiems gretutinių ligų.
Istorinės normos kilmė: kodėl 120 mmHg laikytas idealiu
120 mmHg riba atsirado ne iš klinikinių įrodymų, o iš XX a. pradžioje atliktų draudimo bendrovių statistinių analizų. Vėliau ši riba įsitvirtino medicinos praktikoje per tokius ilgalaikius tyrimus kaip Framinghamo širdies studija. Tačiau tuo metu trūko individualizuoto požiūrio – buvo vadovaujamasi universaliu principu, kad kuo mažesnis kraujospūdis, tuo geriau.
Šiandien moksliniai įrodymai rodo, kad toks požiūris ne tik netikslus, bet kai kuriais atvejais gali būti ir žalingas.
SPRINT tyrimas: nauji duomenys keičia gydymo praktiką
SPRINT tyrimas, kuriame dalyvavo 9 361 pacientas, turėjo aiškų tikslą – nustatyti, ar agresyvus kraujospūdžio mažinimas iki mažesnių nei įprasta reikšmių (<120 mmHg) yra saugus ir veiksmingas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad intensyvaus gydymo grupėje reikšmingai sumažėjo širdies ir kraujagyslių įvykių (25 proc.) ir bendro mirtingumo (27 proc.) rizika. Tai paskatino svarstyti apie griežtesnius gydymo tikslus, tačiau tik su viena labai svarbia sąlyga – pacientų atranka turi būti pagrįsta individualiu rizikos profiliu.
Vyresnio amžiaus pacientų specifika: daugiau ne visada geriau
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresniems nei 65 metų pacientams, ypač tiems, kurių bendra sveikata yra silpnesnė, kraujospūdžio mažinimas žemiau 120 mmHg gali sukelti nepageidaujamų pasekmių – dažnesnius galvos svaigimus, ortostatinę hipotenziją, padidėjusią griuvimų riziką ir net kognityvinių funkcijų pablogėjimą.
Dėl šios priežasties Europos kardiologų draugija ir JAV širdies asociacija dabar rekomenduoja taikyti individualius tikslus: vyresnio amžiaus asmenims dažnai tinkamesnis kraujospūdis yra apie 140–150/70–80 mmHg, priklausomai nuo sveikatos būklės.
Gretutinės ligos: vieno skaičiaus neužtenka
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar širdies nepakankamumu, optimalus kraujospūdis taip pat gali būti kitoks nei bendrosiose gairėse nurodomi 120/80 mmHg.
Pavyzdžiui, diabetu sergantiems pacientams siektina reikšmė yra apie 130/80 mmHg, tačiau asmenims su pažengusia inkstų liga kartais reikia taikyti švelnesnį gydymą, kad nebūtų pažeista inkstų kraujotaka. Sergantiesiems vainikinių arterijų liga, ypač jei yra miokardo išemijos požymių, kraujospūdžio reikšmės žemiau 120/70 mmHg gali net padidinti miokardo pažeidimo riziką.
Farmakologinio gydymo iššūkiai
Nors antihipertenziniai vaistai yra pagrindinė hipertenzijos gydymo priemonė, jie taip pat gali sukelti reikšmingą šalutinį poveikį. Vyresnio amžiaus žmonėms ypač dažna problema – ortostatinė hipotenzija, dėl kurios didėja griuvimų rizika. Be to, vaistai gali sukelti elektrolitų disbalansą, nuovargį ar sutrikdyti inkstų funkciją.
Todėl šiandien dauguma ekspertų rekomenduoja subalansuotą požiūrį – taikyti ne agresyviausią, o efektyviausią gydymo schemą, atsižvelgiant į bendrą paciento sveikatos būklę, vaistų toleravimą ir gyvenimo kokybę.
Individualus kraujospūdžio valdymo planas: ką turėtų žinoti pacientas ir gydytojas
Kraujospūdžio valdymas prasideda nuo kruopštaus paciento įvertinimo. Tai apima ne tik kraujospūdžio matavimus, bet ir išsamų ligos istorijos, vaistų, gyvenimo būdo, miego, mitybos ir streso lygio įvertinimą.
Gydytojai turėtų bendradarbiauti su pacientu, kad kartu nustatytų realius, individualius tikslus. Gydymo planai turėtų apimti gyvenimo būdo pokyčius (mityba, fizinis aktyvumas, streso mažinimas) bei prireikus – atsargų, individualizuotą farmakoterapiją.
Tikslus matavimas – būtina sąlyga efektyviam gydymui
Tikslūs kraujospūdžio matavimai yra esminė sėkmingo gydymo dalis. Rekomenduojama:
– prieš matuojant 5 minutes ramiai sėdėti
– kojos turi būti ant grindų, nugara – atremta
– ranka – širdies lygyje
– atlikti keletą matavimų skirtingu paros metu
– naudoti tinkamo dydžio manžetę
– reguliariai kalibruoti matavimo prietaisą
Namų sąlygomis atliekama savistaba ir ambulatorinė 24 valandų kraujospūdžio stebėsena dažnai suteikia tikslesnį vaizdą nei vienkartiniai matavimai gydytojo kabinete.
Išvada
120 mmHg gali būti puikus tikslas daliai pacientų, tačiau jis netinka visiems. Šiandienos medicinos praktika reikalauja individualizuoto požiūrio – gydymas turi būti ne standartizuotas, o personalizuotas. Gydytojai turėtų ne tik vertinti skaičius, bet ir atsižvelgti į visumą: paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir gyvenimo būdą.
Sprendimai dėl kraujospūdžio tikslų turi būti grindžiami mokslo įrodymais ir išsamia paciento analize. Tik toks požiūris leidžia užtikrinti ne tik ilgaamžiškumą, bet ir kokybišką gyvenimą.
