Penkerius metus laukiau bijūnų žiedų. Kiekvieną pavasarį išeidavau į sodą tikėdamasi – ir kiekvieną pavasarį matydavau tik lapus. Gražius, žalius lapus, bet jokių žiedų. Galvojau, kad kažkas negerai su augalu, kad gal liga, gal netinkama vieta. Kol nuėjau pas sodininkystės specialistę Dalią ir papasakojau savo bėdą.
Ji paklausė pirmo klausimo: „Kaip giliai sodinai?” Pasakiau, kad normaliai – gal dešimt penkiolika centimetrų. Ji palingavo galvą: „Štai ir atsakymas. Bijūnai nežydi, kai karūna per giliai.”
Pažiūrėjau nustebusi. Kas ta karūna? Ir kodėl gylis toks svarbus?
Trys penkių centimetrų taisyklė
Specialistė Dalia paaiškino: „Karūna – tai vieta, kur šaknys susitinka su ūgliais. Ji turi būti labai sekli – tik trys penki centimetrai po žeme. Kai pasodini giliau – augalas visą energiją skiria šaknims ir lapams, bet žiedų neišaugina.”
„Bet aš galvojau, kad giliau – saugiau nuo šalčio”, – bandžiau teisintis. Ji paaiškino: „Tai dažniausia klaida. Žmonės galvoja, kad giliau geriau. O bijūnai dėl to nežydi metų metus.”
Paskambinau mamai ir paklausiau, kaip ji sodino savo bijūnus. Ji atsakė: „Na, giliai, kad šaknys būtų apsaugotos.” Pasakiau, ką sužinojau. Ji nutilo: „Tai dėl to mano bijūnai irgi tik lapus augina jau trejus metus?”
Kaip pataisyti klaidą
Specialistė Dalia davė vilties: „Galima pataisyti. Rudenį atsargiai atkasi augalą ir perkelti į teisingą gylį. Karūna turi būti vos po dirvos paviršiumi – trys penki centimetrai, ne daugiau.”
„O kiek laiko užtruks, kol pradės žydėti?” – paklausiau. Ji atsakė: „Jei viską padarysi teisingai – kitą pavasarį jau turėtum žiedų. Bet kartais reikia dviejų sezonų, kol augalas atsigauna.”
Vyras, kai papasakojau, paklausė: „Tai visą sodą dabar reikės perkasti?” Atsakiau, kad tik tuos bijūnus, kurie nežydi. O tie, kurie žydi – aiškiai pasodinti teisingai.
Dar trys svarbios taisyklės
Specialistė Dalia paminėjo ir kitus dalykus, kuriuos daugelis daro neteisingai. „Pirma – drenažas. Bijūnai nekenčia užmirkusios žemės. Jei dirva sunki – į duobės dugną reikia žvyro ar smėlio sluoksnio.”
„Antra – tręšimas. Pavasarį – azotas lapams. Kai atsiranda pumpurai – fosforas ir kalis žiedams. Rudenį – subalansuotos trąšos atsargoms.”
„Trečia – genėjimas. Rudenį nupjauti visus ūglius iki žemės, palikti tik du tris centimetrus. Ir pjūvius apibarstyt pelenais ar užtepti fungicidu – kad grybai neįsiveistų.”
Kolegė darbe, kai papasakojau, prisipažino: „Mano bijūnai irgi nežydi. O aš galvojau, kad jiems tiesiog netinka vieta.” Pasiūliau patikrinti sodinimo gylį – gal problema ta pati.
Rezultatas po metų
Tą rudenį atkasiau visus savo bijūnus ir perkėliau į teisingą gylį. Buvo neramu – ar nepažeidžiau šaknų, ar išgyvens žiemą. Bet pavasarį pamačiau pirmuosius pumpurus. O gegužę – pirmuosius žiedus per penkerius metus.
Mama, kai nusiunčiau nuotrauką, parašė: „Neįtikėtina. Aš irgi perkėliau savuosius – ir pas mane irgi pražydo.”
Dabar kiekvieną gegužę rišu puokštes giminaičiams iš savo bijūnų. Balti, dideli, kvapnūs – tokie, apie kokius visada svajojau. Kartais viskas, ko reikia – tik penki centimetrai aukščiau.
Specialistė Dalia, kai papasakojau apie rezultatus, nusišypsojo: „Sakiau, kad paprasta. Tik niekas neskaito instrukcijų ir sodina kaip jiems atrodo teisinga.”
