Pirmą kartą, kai kaimynas Rimas pamatė mane apvyniojančią obelaitę sena pėdkelne, jis net sustojo prie tvoros. „Ką tu čia darai?” – paklausė tokiu tonu, lyg būčiau visiškai praradusi protą. Nieko neatsakiau – tiesiog šyptelėjau ir tęsiau darbą.
Pavasarį jis vėl atėjo prie tvoros. Tik šį kartą klausimas buvo kitoks: „Kodėl tavo medeliai atrodo geriau nei mano? Aš pirkau brangias apsaugas, o žievė vis tiek nugraužta.”
Tada papasakojau jam apie triuką, kurį prieš dešimt metų išmokau iš savo tėvo.
Kas iš tikrųjų vyksta po sniegu žiemą
Daugelis sodininkų net neįtaria, kad jų jauniems medeliams gresia pavojus. Kai sniegas užkloja sodą, po juo prasideda tikras karas. Kiškiai ir pelės ieško maisto, o jaunų medelių žievė jiems – tikras delikatesai.
Graužikai apgraužia žievę ratu aplink kamieną. Kai žiedas užsidaro, medis nebegali transportuoti maistinių medžiagų iš šaknų į šakas. Pavasarį jis gal net išleis lapus – bet per kelias savaites nudžius. Viduje jau būna miręs.
Tėvas man tai parodė, kai buvau paauglė. Nuvedė prie obelies, kuri atrodė sveika, bet žievėje matėsi plona juosta be luobelės. „Šitas medis jau nebegyvas, – pasakė. – Tik dar to nežino.”
Kodėl pėdkelnės veikia geriau nei plastikinės apsaugos
Parduotuvėse galima rasti specialių kamienų apsaugų – plastikines, tinklines, net metalines. Bet tėvas visada sakė: „Jos arba per kietos, arba nekvepia.”
Plastikas neleidžia odai kvėpuoti. Po juo kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsiai. Medis kenčia nuo vieno, kad būtų apsaugotas nuo kito.
Senos pėdkelnės ar nailoninės kojinės – visai kas kita. Audinys elastingas, todėl prisitaiko prie kamieno formos ir neslegia jo augant. Praleidžia orą, bet sulaiko graužikų dantis. Ir svarbiausia – nieko nekainuoja.
„Vis tiek jas išmestum, – juokdavosi tėvas. – O dabar jos tarnauja dar vieną sezoną.”
Kaip teisingai apvynioti medelį per penkias minutes
Procesas paprastas. Pirma nuvalau kamieną – pašalinu samanas, atsiskyrusią žievę, purvo likučius. Tada imu pėdkelnės koją ir vynioju spirale nuo pat žemės iki maždaug 60 centimetrų aukščio.
Kodėl būtent toks aukštis? Nes sniego sluoksnis paprastai nebūna storesnis. O graužikai dirba po sniegu – ten, kur jų nemato plėšrūnai.
Vynioju sandariai, bet ne per stipriai. Nailonas pats šiek tiek įsitempia ir laikosi. Jei vieta labai vėjuota, viršuje pririšu minkštu siūlu – tik tam, kad nepakiltų.
Visas darbas užtrunka penkias minutes vienam medeliui. O apsauga veikia visą žiemą.
Ką pamatau pavasarį, kai nuimu apsaugą
Balandį, kai sniegas ištirpsta, einu patikrinti. Nuvynioju pėdkelnes – ir žievė po jomis lygi, švari, be jokių pažeidimų. Medis pasiruošęs naujam sezonui.
Kaimyno Rimo obelaitės tais metais atrodė kitaip. Dvi iš trijų turėjo apgraužtus žiedus. Viena išgyveno, bet silpna. Kita nudžiuvo iki vasaros vidurio.
„Kiek tos pėdkelnės kainuoja?” – paklausė jis, kai papasakojau apie savo metodą. Kai atsakiau, kad naudoju senas, kurias vis tiek būčiau išmetusi, jis tik palingavo galvą.
Kaip prižiūrėti ir naudoti pakartotinai
Pavasarį nuimtas pėdkelnes nuplaunau vėsiame vandenyje su trupučiu muilo. Išdžiovinu ir sulanksčiusias sudedu į stalčių iki rudens.
Tinkamai prižiūrėtos jos tarnauja tris–keturis sezonus. Kai pradeda plyšti ar trūkinėti – tada jau metas ieškoti naujų. Bet ir tada pirma patikrinti, ar spintos kampe nėra užsilikusių senų.
Dabar kaimynas Rimas daro tą patį. Sako, kad jo žmona juokiasi, kai jis prašo senų pėdkelnių. Bet pavasarį niekas nebejuokiasi – jo medeliai irgi sveiki.
