Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių širdies priepuolių prevencijai kasdien vartojamas aspirinas gali labiau pakenkti nei duoti naudos. Aspirino kraują skystinantis poveikis didina kraujavimo riziką, ypač vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, kurie neserga širdies ligomis. Pagrindinės medicinos organizacijos peržiūrėjo gaires ir dabar rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms įprastai nevartoti aspirino pirminei profilaktikai. Labai svarbu individualiai įvertinti riziką. Asmeninių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių supratimas gali padėti nustatyti, ar aspirino nauda tikrai nusveria jo galimą pavojų.
Besikeičianti paradigma: Aspirino prieštaringas vaidmuo širdies sveikatai
Ilgus dešimtmečius aspirinas buvo laikomas prevencinės kardiologijos ramsčiu, plačiai rekomenduojamas dėl savo gebėjimo sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką didelės rizikos asmenims.
Tačiau naujausi klinikiniai tyrimai paneigė šią nusistovėjusią nuomonę.
Paradigmos pokyčiai prasidėjo, kai mokslininkai nustatė didelę kraujavimo riziką, susijus ią su kasdieniniu aspirino vartojimu, ypač vyresnio amžiaus suaugusiesiems, neturintiems nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų.
Keli didelio masto tyrimai dabar rodo, kad daugeliui žmonių, kuriems taikoma pirminė profilaktika, t. y. tiems, kurie anksčiau nėra patyrę infarkto ar insulto, kraujavimo rizika gali būti didesnė už naudą širdies ir kraujagyslių sistemai.
Šie besikeičiantys įrodymai paskatino pagrindines medicinos organizacijas peržiūrėti savo rekomendacijas, kuriose dabar rekomenduojama aspiriną vartoti selektyviau, atsižvelgiant į individualų rizikos vertinimą.
Suprasti, kaip aspirinas veikia kraujo krešėjimą ir širdies ir kraujagyslių sistemos riziką
Aspirino veikimo mechanizmas atskleidžia, kodėl šis vaistas yra ir naudingas, ir potencialiai žalingas širdies ir kraujagyslių sistemos priežiūros srityje. Jis negrįžtamai slopina ciklooksigenazės fermentus, neleidžia suaktyvėti trombocitams ir mažina kraujo krešulių susidarymą. Šis antitrombocitinis poveikis gali užkirsti kelią arterijų užsikimšimui, sukeliančiam širdies priepuolius ir išeminį insultą.
Tačiau tas pats mechanizmas slopina apsauginius prostaglandinus, kurie palaiko skrandžio gleivinės vientisumą ir reguliuoja inkstų funkciją, todėl gali sukelti kraujavimo komplikacijų. Kraują skystinančios savybės, neleidžiančios susidaryti kenksmingiems krešuliams, taip pat didina kraujavimo riziką, ypač virškinimo trakte ir smegenyse.
Šis rizikos ir naudos santykis tarp atskirų asmenų labai skiriasi, todėl naujausiose rekomendacijose pabrėžiamas individualus vertinimas, o ne universalios rekomendacijos.
Naujausi klinikiniai tyrimai, pakeitę gydytojų konsensusą
Per pastarąjį dešimtmetį atlikti keli svarbūs klinikiniai tyrimai iš esmės pakeitė gydytojų požiūrį į aspirino vartojimą širdies ir kraujagyslių ligų pirminės profilaktikos tikslais.
ARRIVE, ASCEND ir ASPREE tyrimai (2018 m.) parodė, kad daugeliui mažos rizikos asmenų aspirino keliama kraujavimo rizika yra didesnė už jo naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Įsidėmėtina, kad ASPREE tyrime nustatyta, jog tarp sveikų vyresnio amžiaus suaugusiųjų, vartojančių aspiriną, padidėjo mirtingumas dėl visų priežasčių.
2019 m. COMPASS tyrimas parodė, kad alternatyvios antitrombozinės strategijos gali būti pranašesnės tam tikroms gyventojų grupėms. Panašiai ir 2021 m. ADAPTABLE tyrimas kėlė abejonių dėl tradicinių aspirino dozavimo paradigmų.
Šios išvados paskatino Amerikos širdies asociaciją ir Europos kardiologų draugiją iš esmės peržiūrėti rekomendacijas ir gerokai susiaurinti prevencinio aspirino vartojimo rekomendacijas.
Kraujavimo komplikacijos: Realios rizikos kiekybinis įvertinimas
Nors aspirinas kai kuriuos pacientus apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, jo keliama kraujavimo rizika turi būti kruopščiai kiekybiškai įvertinta, kad būtų galima priimti klinikinius sprendimus.
Neseniai atliktos metaanalizės rodo, kad mažos aspirino dozės, palyginti su placebu, kasmet padidina didelio kraujavimo atvejų skaičių maždaug 0,13 %. Dažniausia komplikacija yra kraujavimas iš virškinamojo trakto, kurio santykinė rizika padidėja 50-60 %.
Nors intrakranijinis kraujavimas yra retesnis (0,02-0,08 proc. metinis padidėjimas), tačiau mirtingumas yra didesnis.
Rizikos veiksniai, kurie gerokai padidina kraujavimo tikimybę, yra vyresnis nei 70 metų amžius, anamnezėje buvusios virškinimo trakto opos, kartu vartojami antikoaguliantai ir inkstų funkcijos sutrikimas.
Absoliuti kraujavimo rizika paprastai viršija mažos rizikos asmenų pirminės profilaktikos naudą širdies ir kraujagyslių sistemai, o tai paaiškina klinikinių rekomendacijų paradigmos pasikeitimą.
Kam vis dar reikėtų skirti kasdienį gydymą aspirinu?
Nepaisant to, kad vis geriau suprantama kraujavimo rizika, tam tikros pacientų grupės išlieka tinkamais kandidatais kasdieniam gydymui aspirinu.
Asmenims, sergantiems nustatytomis širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač patyrusiems širdies priepuolį ar insultą, antrinės profilaktikos tikslais dažnai naudinga vartoti mažas aspirino dozes.
Pacientams, kuriems įstatyti koronariniai stentai arba kuriems buvo atlikta šuntavimo operacija, paprastai reikalingas antitrombocitinis gydymas. Asmenims, turintiems kelis didelės rizikos veiksnius, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ir kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, vis tiek gali būti naudinga.
Sprendimą reikia priimti individualiai, įvertinant asmeninę širdies ir kraujagyslių sistemos riziką ir kraujavimo galimybes.
Dabartinėse gairėse rekomenduojama, kad prieš pradedant ar tęsiant gydymą aspirinu, pacientai ir gydytojai priimtų bendrą sprendimą, atsižvelgdami į amžių, gretutines ligas ir kartu vartojamus vaistus.
Su amžiumi susiję aspektai: Kodėl vyresnio amžiaus žmonės susiduria su didesne rizika
Su amžiumi susiję aspektai: Kodėl vyresnio amžiaus žmonės susiduria su didesne rizika
Gydymo aspirinu naudos ir rizikos santykis labai pasikeičia, kai pacientai vyresni nei 65 metų amžiaus, o kraujavimo rizika neproporcingai padidėja, palyginti su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.
Šį su amžiumi susijusį rizikos padidėjimą lemia keli veiksniai. Vyresnio amžiaus žmonės patiria fiziologinių pokyčių, įskaitant sumažėjusį inkstų klirensą, pakitusį vaistų metabolizmą ir padidėjusį kraujagyslių trapumą.
Be to, jie dažnai vartoja daug vaistų, kurie gali sąveikauti su aspirinu ir dar labiau padidinti kraujavimo riziką.
Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad vyresniems nei 70 metų suaugusiems žmonėms, vartojantiems kasdienį aspiriną, iki trijų kartų dažniau pasireiškia dideli hemoraginiai įvykiai, palyginti su jaunesniais žmonėmis, o apsauginis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai išlieka santykinai pastovus arba šiek tiek sumažėja didėjant amžiui.
Atnaujintos pagrindinių medicinos organizacijų rekomendacijos
Reaguodamos į gausėjančius įrodymus apie su amžiumi susijusią kraujavimo riziką, pagrindinės medicinos organizacijos per pastaruosius penkerius metus iš esmės pakeitė savo rekomendacijas dėl aspirino.
Amerikos širdies asociacija ir Amerikos kardiologijos koledžas dabar nerekomenduoja vyresniems nei 70 metų suaugusiesiems įprastai vartoti aspirino pirminei profilaktikai, o 40-70 metų suaugusiesiems, kurių širdies ir kraujagyslių sistemos rizika yra padidėjusi, bet kraujavimo rizika nedidelė, siūlo jį vartoti pasirinktinai.
JAV prevencinių paslaugų darbo grupė taip pat nerekomenduoja pradėti vartoti aspirino 60 metų ir vyresniems asmenims ir pabrėžia, kad suaugusiems 40-59 metų asmenims, kurių 10 proc. ar didesnė 10 metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, reikia priimti individualų sprendimą.
Šie atnaujinimai atspindi reikšmingą perėjimą prie atsargesnės aspirino skyrimo praktikos.
Aspirino alternatyvos širdies ir kraujagyslių apsaugai
Medicinos organizacijoms vis selektyviau rekomenduojant aspiriną pirminei profilaktikai, pacientai ir gydytojai vis dažniau ieško alternatyvių širdies ir kraujagyslių apsaugos būdų.
Įrodymais pagrįstos alternatyvos apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip Viduržemio jūros regiono dieta, reguliarus fizinis aktyvumas ir metimas rūkyti.
Įrodyta, kad šios intervencinės priemonės yra labai naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai ir nesukelia kraujavimo rizikos, susijusios su aspirinu.
Farmakologinės alternatyvos didelės rizikos asmenims yra statinai, skirti cholesterolio kiekiui reguliuoti, ir antihipertenziniai vaistai kraujospūdžiui kontroliuoti.
Atsiranda įrodymų, kad omega-3 riebalų rūgštys ir tam tikri antidiabetiniai vaistai saugo širdies ir kraujagyslių sistemą.
Personalizuotos rizikos vertinimo priemonės padeda nustatyti tinkamas prevencines strategijas, atsižvelgiant į individualius rizikos profilius, o ne taikyti universalias rekomendacijas, pavyzdžiui, kasdienį aspirino vartojimą.
Kaip saugiai nutraukti gydymą aspirinu prižiūrint gydytojui
Kai pacientai svarsto galimybę nutraukti gydymą aspirinu, siekiant išvengti galimų širdies ir kraujagyslių komplikacijų, būtina medicininė priežiūra.
Gydytojai paprastai rekomenduoja palaipsniui mažinti, o ne staiga nutraukti gydymą. Šis procesas dažnai apima dozės mažinimą per kelias savaites, stebint, ar nėra nepageidaujamo poveikio. Pacientai turėtų stebėti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys ar neįprastas nuovargis.
Ypač atidžiai reikia stebėti asmenis, kuriems anksčiau yra buvę širdies priepuolių, stentų ar šuntavimo operacijų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti alternatyvius vaistus ar prevencines strategijas nutraukus gydymą.
Išsamus individualių rizikos veiksnių įvertinimas padeda nustatyti saugiausią metodą. Reguliarūs kontroliniai susitikimai leidžia gydytojams koreguoti vartojimo nutraukimo planą atsižvelgiant į paciento reakciją.
