Daugelį metų vengiau mėtų arbatos. Ne todėl, kad nemėgstu jos skonio – tiesiog niekada nesupratau, kaip ją tinkamai paruošti. Kartais išeidavo per karčiai, kartais – per silpnai. Kol vieną dieną netyčia į puodelį įmečiau džiovintą jazmino žiedą. Tas vienas mažas pakeitimas viską pakeitė.

Kaip išmokau tinkamai paruošti mėtų arbatą

Pirmiausia – lapeliai. Rinkitės traškius, ryškiai žalius mėtų lapelius, kurių gaivus mentolio aromatas juntamas dar prieš užpilant vandeniu. Jei lapeliai atrodo pavytę ar pakeitę spalvą, geriau jų nenaudoti – arbata bus silpna ir be charakterio.

Kitas svarbus dalykas – vandens temperatūra. Daugelis daro klaidą užpildami mėtas verdančiu vandeniu. Tačiau per karštas vanduo sunaikina lakiuosius aliejus, kurie suteikia arbatai tą ypatingą gaivumą. Idealus variantas – maždaug 90 °C. Praktiškai tai reiškia, kad reikia palaukti minutę ar dvi po to, kai vanduo užvirė.

Proporcijos paprastos: vienas arbatinis šaukštelis džiovintų mėtų lapelių maždaug 200–250 ml vandens. Mirkykite 3–5 minutes – ne ilgiau, nes arbata taps karti.

Gėlė, kuri pakeitė viską

Vieną rytą, ruošdamas įprastą puodelį mėtų arbatos, pastebėjau ant stalo užsilikusį džiovintą jazmino žiedą. Įmečiau jį tarp lapelių, nemanydamas, kad tai ką nors pakeis.

Pakeitė. Ir dar kaip.

Pirmasis gurkšnis buvo visiškai kitoks. Sodrus mėtų šviesumas sušvelnėjo, atsirado subtilūs gėlių atspalviai – tarsi mentolas būtų susitikęs su saulės pašildytu sodu. Aromatas tapo sudėtingesnis, o kartumas, kurio anksčiau taip nemėgau, tiesiog išnyko.

Nuo to laiko eksperimentuoju su įvairiais priedais. Ramunėlės suteikia švelnumo ir lengvo obuolių atspalvio. Rožių žiedlapiai prideda rafinuotumo. Bet mano mėgstamiausias derinys išlieka mėtos su jazminais – tai klasika, kuri niekada nenuvilia.

Patarimai norintiems išbandyti

Vandens temperatūra iš tiesų svarbi. Jei neturite termometro, tiesiog palaukite minutę po virimo – to visiškai pakaks.

Medų dėkite tik į kiek atvėsusią arbatą. Verdantis vanduo sunaikina naudingus medaus fermentus, todėl palaukite, kol arbata bus tokia, kad galėtumėte patogiai gerti.

Jei norite gaivumo, įspauskite citrinos ar laimo skiltelę. Tačiau darykite tai atsargiai – per daug citrusinių vaisių gali užgožti subtilų gėlių aromatą.

Patiekite nedidelėse, pašildytose puodeliuose. Šalta keramika greitai atvėsina arbatą, o pašildytas puodelis išlaiko temperatūrą ilgiau ir leidžia geriau pajusti aromatą.

Kodėl verta išbandyti

Mėtų arbata su gėlių priedu – tai ne tik skonis. Tai mažas ritualas, kuris verčia sustoti ir skirti kelias minutes sau. Garas kyla, aromatas sklinda po kambarį, o pirmasis gurkšnis primena, kad kartais didžiausi atradimai slypi paprasčiausiuose dalykuose.

Jei, kaip ir aš kadaise, vengiate mėtų arbatos – išbandykite šį būdą. Vienas džiovintas jazmino žiedas gali pakeisti viską.