Iš vakar dienos likusi arbata nėra tik neskani; ji chemiškai pasikeičia ir gali tapti mikrobiologine grėsme. Maistinės medžiagos, pavyzdžiui, vitaminas C, išnyksta, aromatas pranyksta, o plėvelė ar rūgštus kvapas dažnai rodo, kad arbata sugedusi. Jos gėrimas gali kelti nedidelį pavojų, tačiau išmesti kiekvieną puodelį yra neekonomiška, nes daugelis arbatos rūšių vis dar gali būti praktiškai ir nekenksmingai panaudotos. Yra aiškių, paprastų požymių, pagal kuriuos galima nuspręsti, kurią arbatą laikyti, o kurią išmesti, taip pat keletas protingų būdų, kaip ją panaudoti kitais tikslais, kuriuos verta žinoti.
Kodėl vakarykštė arbata keičiasi: cheminis skilimas ir maistinių medžiagų praradimas
Patekęs į orą ir laikui bėgant, užvirta arbata patiria greitus cheminius pokyčius, nes pagrindiniai junginiai oksiduojasi ir suyra. Stebėtojai pastebi, kad vitaminas C ir laisvosios amino rūgštys išnyksta per kelias valandas, dažnai per dvidešimt keturias. Aromato praradimas ir taninų oksidacija susilpnina skonį ir sumažina juntamą šviežumą.
Pakartotinai užpilant arbatą, iš jos išgaunama mažiau maistinių medžiagų, todėl gaunamas praskiestas, mažiau maistingas gėrimas. Tiems, kurie rūpinasi kitais, tai svarbu: sumažėjusi maistinė vertė ir pasikeitusi cheminė sudėtis sumažina naudą ir gali klaidinti vartotojus dėl kokybės. Praktinis tvarkymas skatina laiku patiekti arbatą, o seną arbatą palikti tinkamam išoriniam naudojimui, o ne siūlyti ją vartoti artimiesiems.
Kaip atsiranda gedimas: mikrobų augimas ir matomi įspėjamieji ženklai
Kaip paruoštas arbata iš nekenksmingo gėrimo tampa mikrobų buveine? Palikta atvira, arbata atvėsta ir pritraukia ore esančias bakterijas ir grybus; cukrūs, amino rūgštys ir taninai suteikia jiems maistą.
Pradinė plona oksiduota plėvelė atsiranda, kai deguonis pakeičia organines medžiagas, ir tai yra matomas pokyčio ženklas. Po ta plėvele dauginasi mikrobų kolonijos, metabolizuoja komponentus ir gamina fermentacijos šalutinius produktus.
Kvapas, drumstumas ir lipnumas yra įspėjamieji ženklai. Atidūs padavėjai turėtų stebėti šiuos požymius: paviršiaus plėvelė, nemalonus kvapas, drumstumas ar dalelių augimas rodo gedimą.
Jei atsiranda tokie požymiai, vidinis naudojimas yra nepatartinas; apsvarstykite saugų išorinį naudojimą arba atsakingą šalinimą.
Seno arbatos gėrimo pavojai sveikatai: apie ką įspėja mokslas ir tradicijos
Kai arbata praeina pradinį paviršiaus plėvelės etapą ir mikroorganizmų kolonijos pradeda metabolizuoti jos cukrus ir baltymus, gėrimas nustoja būti tiesiog pasenęs ir pradeda kelti realią grėsmę sveikatai.
Tyrimai rodo, kad oksidacija per dieną suskaido vitaminus ir amino rūgštis, o paviršiaus plėvelė signalizuoja apie grybų ir bakterijų veiklą po ja. Tokios arbatos vartojimas gali sukelti netirpių plėvelių susidarymą, kurios dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę, trukdo absorbcijai ir sukelia fermentacijos šalutinius produktus, kurie gali skatinti opų procesus.
Tradiciniai įspėjimai, lyginantys vienos dienos senumo arbatą su nuodais, atspindi šiuos pavojus. Tie, kurie aptarnauja kitus, turėtų išmesti arbatą su plėvelėmis, nemaloniu kvapu ar matomais gedimo požymiais ir vengti ją siūlyti vidiniam vartojimui.
Saugūs būdai, kaip pakartotinai panaudoti vienos dienos senumo arbatą išoriniams gydymo būdams ir valymui
Atidžiai atrinkus ir laikantis paprastų atsargumo priemonių, vienos dienos senumo arbatą galima saugiai panaudoti įvairiems išoriniams gydymo būdams ir namų valymo darbams.
Patikrinkite, ar nėra plėvelės, kvapo ar drumzlių; jei jų nėra, filtruota arbata gali sušvelninti nedidelį burnos uždegimą, nuplauti paviršinius sužalojimus arba sumažinti mėlynes dėl taninų švelnaus sutraukiančio poveikio.
Atvėsinta arbata taip pat valo stiklą, poliruoja medį ir neutralizuoja kvapus ant audinių, kai bandoma atsargiai.
Naudokite švarius indus, tepkite tik ant odos, vengiate sąlyčio su gleivinėmis, jei abejojate dėl arbatos kokybės, ir išmeskite, kai pastebite pirmuosius gedimo požymius.
Šis požiūris vertina išradingumą, tuo pačiu teikiant pirmenybę saugumui ir tarnystei kitiems.
Praktiniai patarimai: kada išmesti, kada panaudoti kitam tikslui ir paprasti laikymo triukai
Dažnai greitas jutiminis patikrinimas padeda nuspręsti, ar paruoštą arbatą reikia išmesti, ar panaudoti kitam tikslui: plėvelės nebuvimas, nemalonus kvapas ar drumstumas rodo ribotą mikrobų veiklą ir leidžia ją panaudoti išoriškai, o bet kokia matoma plėvelė, rūgštus kvapas ar drumstumas rodo gedimą ir reikalauja išmesti.
Praktiškai, arbatą su plėvele ar kvapu išmeskite iš karto.
Jei po 24 valandų ji yra skaidri, palikite ją išoriniam naudojimui – kompresams, skalavimui ar augalų tręšimui – bet jokiu būdu negerkite.
Šviežią arbatą laikykite sandariai uždarytuose induose šaldytuve iki 24 valandų, kad sulėtintumėte oksidaciją.
Indus pažymėkite užrašu su paruošimo laiku.
Jei abejojate, teikite pirmenybę saugumui ir tarnaujamų žmonių gerovei.
