Ar ketinate uždegti laužą sklype ar sode? Tai gali kainuoti kelis tūkstančius eurų

Šiltas oras ir ilgėjančios dienos vilioja sodų ir sklypų savininkus leisti daugiau laiko gamtoje. Dažnas nori pasimėgauti romantišku laužu sode, išvirti sriubą ant atviros ugnies ar kepti šašlykus. Tačiau prieš sukuriant laužą savo sklype, verta žinoti – laužų kūrenimas Lietuvoje griežtai reglamentuojamas, o pažeidus taisykles galima sulaukti solidžių baudų. Ką reikia žinoti apie laužų kūrenimą savo teritorijoje? Kur galima kurti laužus, o kur ne? Kokios baudos gresia nesilaikant taisyklių?

Kada ir kur draudžiama kurti laužus?

Remiantis Aplinkos apsaugos departamento informacija, Lietuvoje galioja aiškūs draudimai dėl laužų kūrenimo:

  1. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti laužus ar gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Šis draudimas galioja ir tuomet, kai turite nuosavą namą mieste.
  2. Sodų bendrijose, kurios priklauso miestų teritorijoms, taip pat negalima kūrenti laužų dėl priešgaisrinio saugumo reikalavimų.
  3. Miškuose ir prie jų laužai draudžiami bet kurioje vietoje, kuri nėra specialiai tam įrengta. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos.
  4. Prie vandens telkinių, ypač jei jie yra saugomose teritorijose, laužai taip pat dažnai draudžiami arba stipriai ribojami.
  5. Privačioje teritorijoje mieste – net nuosavo namo kieme kūrenamas laužas gali užtraukti baudą.

Kur leidžiama kurti laužus?

Laužus leidžiama kurti tik:

  1. Specialiai įrengtose laužavietėse viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose).
  2. Kaimiškose vietovėse sausą žolę bei nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir nuolat stebint procesą.
  3. Privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose kaimiškose vietovėse, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais. Tačiau ir čia taikomi tam tikri apribojimai – pavyzdžiui, draudžiama kartu su surinktais augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas.

Ką galima ir ko negalima deginti?

Teisės aktai aiškiai nurodo, ką galima deginti laužuose:

  • Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį.
  • Griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir panašiuose įrenginiuose taip pat leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį. Šis apribojimas nustatytas, kad, prisidengus mėsos kepimu, nebūtų deginamos bet kokios šiukšlės.

Griežtai draudžiama deginti:

  • Buitines atliekas
  • Plastiką, gumą, tekstilę, sintetinius audinių gaminius
  • Padangas
  • Medienos gaminius, apdorotus cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis)
  • Statybines ar kitas pramonines atliekas

Baudos už taisyklių pažeidimą

Baudos už laužų kūrenimo taisyklių pažeidimus gali būti tikrai skaudžios:

  1. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus:
    • Fiziniams asmenims – nuo 30 iki 230 eurų
    • Juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų
  2. Už pakartotinį tokio pobūdžio pažeidimą:
    • Baudos gali siekti iki 600 eurų fiziniams asmenims
    • Juridiniams asmenims – net iki 1200 eurų
  3. Už miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimą, kai buvo padaryta žala aplinkai:
    • Fiziniams asmenims – nuo 30 iki 60 eurų
    • Juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 120 eurų
  4. Už pakartotinį miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimą:
    • Baudos gali siekti iki 1200 eurų
  5. Už buitinių atliekų deginimą baudos gali būti dar didesnės – iki kelių tūkstančių eurų.

Kaip saugiai ir teisėtai naudotis ugnimi?

Jei norite mėgautis atvira ugnimi savo sklype, štai keli patarimai, kaip tai daryti teisėtai ir saugiai:

  1. Naudokite specialiai tam skirtus įrenginius:
    • Vietoj atviro laužo naudokite specialius laužų krepšius su dangčiais, kurie sulaikys kibirkštis
    • Įsigykite kokybišką kepsninę ar grilį
    • Įsirenkite stacionarią laužavietę su akmenine ar metaline aptvara
  2. Laikykitės saugaus atstumo:
    • Laužavietė turi būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų
    • Venkite kurti ugnį po medžių šakomis ar arti kitų degių objektų
  3. Pasirūpinkite gaisro gesinimo priemonėmis:
    • Šalia visada turėkite vandens ar gesintuvą
    • Pasirūpinkite įrankiais (kastuvu, šluota), kuriais galėtumėte valdyti ugnį
  4. Vietoj laužo kūrenimo rinkitės kitas alternatyvas:
    • Kompostuokite žaliąsias atliekas – tai ne tik saugiau, bet ir naudingiau jūsų sodui
    • Lapus ir šakas susmulkinkite ir naudokite kaip mulčą
    • Medienos atliekas galite smulkinti ir naudoti kaip kurą šildymo sezono metu

Ką daryti, jei kaimynas kuria laužą ir teršia aplinką?

Jei jūsų kaimynas reguliariai kuria laužus, degina atliekas ir taip teršia aplinką bei kelia nepatogumų dėl dūmų, turite keletą galimybių:

  1. Pirmas žingsnis – mandagiai pasikalbėkite su kaimynu ir paaiškinite jam apie galimas pasekmes bei taisykles.
  2. Jei pokalbis nepadeda, galite kreiptis į:
    • Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių
    • Aplinkos apsaugos departamentą (tel. 112 arba 8 5 273 2995)
    • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, jei kyla realus gaisro pavojus

Pranešdami apie pažeidimą, nurodykite:

  • Tikslią laužo kūrenimo vietą
  • Laiką, kada tai vyksta
  • Kas yra deginami (jei matote)
  • Galimus pažeidimo įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus)

Kodėl svarbu laikytis taisyklių?

Laužų kūrenimo apribojimai nėra nustatyti vien dėl biurokratinių priežasčių – jie yra labai svarbūs dėl:

  1. Aplinkos apsaugos – degant atliekoms išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios teršia orą, vandenį ir dirvožemį.
  2. Gaisrų prevencijos – net ir mažas laužas gali sukelti didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.
  3. Visuomenės sveikatos – laužų dūmuose yra kietųjų dalelių ir toksinių medžiagų, kurios kenkia žmonių sveikatai, ypač sergantiems kvėpavimo takų ligomis.
  4. Gerų kaimynystės santykių – dūmai ir kvapai gali kelti nepatogumų kaimynams.

Išvados

Prieš kuriant laužą savo sklype ar sode, įsitikinkite, ar tai leidžiama jūsų vietovėje. Miestuose ir miesteliuose laužų kūrimas dažniausiai draudžiamas, o kaimiškose vietovėse leidžiamas tik laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Pažeidus taisykles, baudos gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų.

Geriau rinkitės saugias ir teisėtas alternatyvas – naudokite specialius įrenginius, kompostuokite žaliąsias atliekas ir visada prisilaikykite priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip ne tik išvengsite baudų, bet ir prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo ir gerų santykių su kaimynais puoselėjimo.


Pastaba: Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Kiekviena savivaldybė gali turėti papildomų vietinių reikalavimų, todėl visada verta pasitikrinti savo vietovės taisykles. Taip pat būtina sekti galimus teisės aktų pakeitimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video