Lietuviai kasmet investiciniam gyvybės draudimui išleidžia milijonus eurų, tikėdamiesi apsaugoti savo artimuosius ir kartu sukaupti santaupų ateičiai. Tačiau ar ši finansinė priemonė iš tiesų pateisina lūkesčius? Išanalizuokime šio produkto privalumus ir trūkumus iš skirtingų perspektyvų.

Kas yra investicinis gyvybės draudimas?

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) – tai finansinis produktas, jungiantis du elementus: gyvybės draudimo apsaugą ir investavimo galimybes. Skirtingai nei tradicinis gyvybės draudimas, kuris tiesiog garantuoja išmoką mirties atveju, IGD leidžia dalį įmokų nukreipti į investicinius fondus, tikintis uždirbti papildomą grąžą.

„IGD sukurtas tiems, kurie nori vienu šūviu nušauti du zuikius – apsaugoti šeimą nuo finansinių sunkumų netikėtos mirties atveju ir kartu kaupti kapitalą ateičiai,” – aiškina finansų konsultantas.

Lietuvoje šis produktas ypač išpopuliarėjo XXI a. pirmame dešimtmetyje ir iki šiol išlieka viena dažniausiai siūlomų finansinių priemonių.

Argumentai „už”: kodėl žmonės renkasi investicinį gyvybės draudimą?

1. Finansinė apsauga artimiesiems

„Pagrindinis gyvybės draudimo tikslas – užtikrinti, kad jūsų šeima nenukentėtų finansiškai jums mirus,” – teigia draudimo brokerė. „Ypač svarbu tai šeimoms, kur vienas iš sutuoktinių yra pagrindinis pajamų šaltinis arba turi didelių finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą.”

2. Mokestinės lengvatos

Vienas didžiausių IGD privalumų Lietuvoje – galimybė susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. „Investuojant į IGD, galima susigrąžinti iki 20% nuo įmokėtų sumų, bet ne daugiau kaip 1500 eurų per metus,” – paaiškina mokesčių konsultantas.

3. Ilgalaikio taupymo disciplina

„Daugeliui lietuvių sunku sistemingai taupyti. IGD sukuria tam tikrą finansinę discipliną, nes įsipareigojai mokėti reguliarias įmokas,” – pažymi finansinio raštingumo ekspertė. „Tai ypač naudinga tiems, kuriems trūksta valios atidėti pinigus kiekvieną mėnesį.”

4. Investavimo paprastumas

Žmonėms, kurie neturi laiko ar žinių aktyviai valdyti investicijų, IGD siūlo patogų sprendimą – profesionalų fondų valdymą. „Ne visiems įdomu sekti rinkas ir priimti investicinius sprendimus. IGD leidžia tai patikėti profesionalams,” – sako investicijų valdymo bendrovės analitikas.

5. Papildomos draudimo apsaugos

Dauguma IGD leidžia pridėti papildomas draudimo apsaugas – nuo kritinių ligų, traumų ar neįgalumo. „Tai tarsi finansinis ‘šveicariškas peilis’ – viena sutartis, daug apsaugų,” – pabrėžia draudimo ekspertė.

Argumentai „prieš”: kodėl kritikai laiko IGD neefektyvia finansine priemone?

1. Aukšti administravimo mokesčiai

„IGD produktai apaugę įvairiais mokesčiais – sutarties administravimo, fondo valdymo, draudimo rizikos. Ilgainiui šie mokesčiai gali ‘suvalgyti’ reikšmingą dalį jūsų investicinės grąžos,” – teigia nepriklausomas finansų analitikas.

Tyrimai rodo, kad per 20-30 metų laikotarpį bendri IGD mokesčiai gali sudaryti 20-40% nuo visų sumokėtų įmokų.

2. Nepakankamas skaidrumas

Finansų ekspertas ir investuotojas kritiškai vertina IGD: „Vidutiniam vartotojui sunku suprasti visas sutarties sąlygas ir mokesčių struktūrą. Draudimo bendrovės dažnai pateikia optimistinius scenarijus, kurie realybėje retai išsipildo.”

3. Ribotas lankstumas

„Nors teoriškai galite sustabdyti įmokas arba nutraukti sutartį, praktiškai tai dažnai susiję su didelėmis išlaidomis, ypač pirmaisiais sutarties metais,” – įspėja vartotojų teisių gynėjas. „Kai kuriose sutartyse nutraukimo mokesčiai pirmaisiais metais gali siekti net 80-100% sukauptos sumos.”

4. Neoptimalus rizikos ir kaupimo derinys

Investicijų valdymo profesionalas teigia: „Jungti draudimą ir investavimą į vieną produktą paprastai nėra optimalu. Dažnai geriau atskirai įsigyti rizikos gyvybės draudimą (kuris yra gerokai pigesnis) ir likusius pinigus investuoti tiesiogiai į fondus ar ETF, taip išvengiant papildomų IGD mokesčių.”

5. Potencialiai mažesnė grąža nei alternatyvūs investavimo būdai

„Lyginant ilgalaikę grąžą, tiesioginis investavimas į indeksinius fondus istoriškai parodė geresnius rezultatus nei IGD, pagrinde dėl mažesnių mokesčių,” – pastebi investicijų analitikas.

Kam iš tiesų tinka investicinis gyvybės draudimas?

Finansų patarėja mano, kad IGD gali būti tinkamas sprendimas tam tikroms žmonių grupėms:

• Aukštus mokesčius mokantiems asmenims, kurie jau išnaudojo kitas mokesčių optimizavimo galimybes
• Drausmės stokojantiems investuotojams, kuriems reikia „priverstinio” taupymo mechanizmo
• Šeimoms su finansiniais įsipareigojimais (paskolomis, išlaikytiniais), kurioms aktuali gyvybės draudimo apsauga
• Konservatyviems investuotojams, norintiems paprastumo ir „visko viename” sprendimo

Tuo tarpu nepriklausomas finansų konsultantas teigia, kad IGD retai kada yra optimalus pasirinkimas:

„Dažniausiai klientai gali sukurti geresnę finansinę strategiją, išskaidydami šiuos produktus: įsigydami rizikos gyvybės draudimą, kuris yra gerokai pigesnis, ir investuodami likusius pinigus į mažų kaštų indeksinius fondus ar ETF. Ilgainiui skirtumas gali būti tūkstančiai eurų jūsų naudai.”

Realūs skaičiai: IGD vs alternatyvos

Panagrinėkime hipotetinį scenarijų 30-mečiam asmeniui, planuojančiam taupyti 30 metų:

Scenarijus A: Investicinis gyvybės draudimas

• Mėnesinė įmoka: 100 eurų
• Gyvybės draudimo suma: 50,000 eurų
• Vidutiniai metiniai mokesčiai: 2-3% nuo sukaupto kapitalo
• Prognozuojama suma po 30 metų (su 5% metine grąža prieš mokesčius): ~47,000-51,000 eurų

Scenarijus B: Atskiras rizikos draudimas + indeksiniai fondai

• Rizikos gyvybės draudimas: 10 eurų/mėn (50,000 eurų suma)
• Investavimas į indeksinius fondus: 90 eurų/mėn
• Vidutiniai metiniai mokesčiai: 0.2-0.5% nuo investuoto kapitalo
• Prognozuojama suma po 30 metų (su 5% metine grąža prieš mokesčius): ~65,000-70,000 eurų

„Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų gali siekti 15,000-20,000 eurų vien dėl mokesčių įtakos,” – pabrėžia finansų analitikas.

Ką sako buvę klientai?

45-erių metų vyras, prieš 15 metų sudaręs IGD sutartį: „Tuo metu atrodė protingas sprendimas – 2 in 1. Dabar suprantu, kad mokėjau pernelyg didelius mokesčius, o grąža nuvylė. Nutraukiau sutartį po 10 metų ir praradau nemažą dalį įmokėtų pinigų.”

38-erių metų moteris, patenkinta savo IGD: „Man patinka paprastumas ir drausmė, kurią sukuria mėnesinės įmokos. Žinau, kad galbūt galėčiau uždirbti daugiau investuodama savarankiškai, bet neturiu tam nei laiko, nei žinių, nei kantrybės.”

52-ejų metų vyras, pasirinkęs kitą kelią: „Vietoj IGD įsigijau rizikos gyvybės draudimą ir investuoju į ETF per internetinę platformą. Per pastaruosius 7 metus mano grąža gerokai viršijo tai, ką būčiau gavęs iš IGD, nors pradžioje teko daugiau pasidomėti investavimo pagrindais.”

Kaip priimti teisingą sprendimą?

Finansinio švietimo ekspertė pataria užduoti sau šiuos klausimus prieš pasirenkant IGD:

1. Ar tikrai reikia gyvybės draudimo? Jei neturite išlaikytinių ar didelių įsipareigojimų, galbūt šios apsaugos nereikia.
2. Kiek kainuotų atskiras rizikos gyvybės draudimas? Palyginkite kainas – dažnai atskiras draudimas kainuoja gerokai mažiau.
3. Ar suprantate visus IGD mokesčius? Paprašykite išsamios mokesčių struktūros ir poveikio jūsų grąžai ilguoju laikotarpiu.
4. Kiek svarbi jums investavimo laisvė? IGD dažnai riboja jūsų pasirinkimus keisti investavimo strategiją ar pasiimti dalį sukauptų lėšų.
5. Ar turite kantrybės ir disciplinos investuoti savarankiškai? Jei ne, IGD struktūruotas taupymo mechanizmas gali būti naudingas.

„Nėra universalaus atsakymo, kas geriau,” – reziumuoja finansų patarėja. „Svarbu išanalizuoti savo situaciją, finansinius tikslus ir elgesį su pinigais.”

Ekspertų patarimai jau turintiems IGD

Jei jau turite IGD sutartį ir svarstote apie jos tęsimą, finansų ekspertas siūlo:

• Peržiūrėkite mokesčius – paprašykite detalios informacijos, kiek tiksliai mokate už kiekvieną paslaugą
• Įvertinkite fondo rezultatus – palyginkite jūsų fondo istorinius rezultatus su etaloniniu indeksu
• Apskaičiuokite nutraukimo išlaidas – kartais verta nutraukti neefektyvią sutartį, net jei tenka patirti trumpalaikių nuostolių
• Konsultuokitės su nepriklausomu ekspertu – ne su draudimo agentu, kuris suinteresuotas išlaikyti jūsų sutartį

Išvada: aukso vidurys egzistuoja?

Finansinio planavimo specialistas siūlo kompromisą: „Jei mokesčių lengvatos jums aktualios, galite skirti dalį savo investicijų IGD – tiek, kiek reikia maksimaliai mokesčių lengvatai gauti (šiuo metu Lietuvoje tai būtų apie 1667 eurų per metus arba 139 eurai per mėnesį). Likusius pinigus investuokite į mažų kaštų fondus.”

Galutinis atsakymas į klausimą, ar IGD yra kelias į finansinę sveikatą, ar brangiai kainuojanti iliuzija, priklauso nuo jūsų asmeninės situacijos, tikslų ir finansinio elgesio. Tačiau akivaizdu viena – prieš pasirašant sutartį, verta išsamiai pasidomėti visomis alternatyvomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis.

„Finansinė sveikata priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo išmintingos finansinės strategijos, apimančios taupymą, investavimą, draudimą ir mokesčių planavimą,” – apibendrina finansų konsultantas. „IGD gali būti vienas iš instrumentų jūsų finansiniame arsenale, bet tikrai ne vienintelis ir ne visada tinkamiausias.”

Pastaba: Straipsnyje pateikti hipotetiniai skaičiavimai, kurie gali skirtis priklausomai nuo konkrečių produktų sąlygų, rinkos situacijos ir asmeninių aplinkybių. Prieš priimant finansinius sprendimus, rekomenduojama konsultuotis su nepriklausomu finansų patarėju.